Kam taip toli žiūrėti. Aš va iki šiol niekaip nesulaukiu jokio libertarinio oro taršos problemos sprendimo.Rationalis wrote:Nepamiršk mėnulio paminėt.
Euroskepticizmas Lietuvoje
Infliacijos gėris yra akivaizdūs makaronai, tik pinigų padirbinėtojų skleidžiama propaganda.
Per 100 metų defliacijos JAV ūkis smarkia augo ir tapo didžiausiu pasaulyje, o atsisakius aukso pinigų septyniasdešimtais ir spausdianant pinigus kaip pasiutusiems ūkis stagnuoja jau keliasdešimt metų.
Per 100 metų defliacijos JAV ūkis smarkia augo ir tapo didžiausiu pasaulyje, o atsisakius aukso pinigų septyniasdešimtais ir spausdianant pinigus kaip pasiutusiems ūkis stagnuoja jau keliasdešimt metų.
yra ir kita puse kai trumpalaike defliacija skatina importa (iskaitant ir darbo jegos) ka dare (bent jau stenges) didziosios vakaru europos valstybes 90-96m kuomet truko darbo jegos kuris buvo vienas is stabdanciuju bvp augimo veiksniu.RB wrote:Ne visai. Tokiu atveju turėtume nulinę infliaciją, kai tuo tarpu siektinas rodiklis yra apie 2 proc. Nedidelė infliacija skatina investavimą ir vartojimą, t. y. spartesnį nominalaus BVP (o tuo pačiu ir gerovės) augimą.
Manai, kad jei melą kartosi pakankamai dideliais intervalais, mes užmiršime, kad apie tai jau melavai?Abejoklis wrote:Per 100 metų defliacijos JAV ūkis smarkia augo ir tapo didžiausiu pasaulyje, o atsisakius aukso pinigų septyniasdešimtais ir spausdianant pinigus kaip pasiutusiems ūkis stagnuoja jau keliasdešimt metų.
Primenu, ką rašiau 2011 m. spalio 25 d.(http://skeptikas.org/forum/viewtopic.ph ... ija#p76564):
Šimtmetį trukusi defliacija? Gal papasakosi, kada tokia buvo? Paskutinė didelė defliacija JAV buvo prieš 80 metų ir yra plačiai žinoma „Didžiosios depresijos“ pavadinimu.
Na ekonomikos tu neišmanai. Bent istorijos mokykis.
RB wrote:
Šimtmetį trukusi defliacija? Gal papasakosi, kada tokia buvo?
http://www.westegg.com/inflation/infl.cgi1813-1913:
What cost $100 in 1813 would cost $51.13 in 1913.
Also, if you were to buy exactly the same products in 1913 and 1813,
they would cost you $100 and $176.16 respectively.
Paskui atėjo centriniai bankai ir dabar naivesniems labiau indoktrinuotiems žmogeliams sunku net patikėti, kad galima gyventi ir klestėti be infliacijos.
http://www.pbs.org/teachers/mathline/co ... vity1.shtm
tik idomumo delei gal galit paaiskinti kaip buvo skaiciuojama infliacija 19a. kuomet cpi jav atsirado tik 1913m. ir koks tikslumas gali buti nusakomas infliacijos kuomet nestebima prekiu apyvarta ir zmoniu atlygis atitinkamai pagal issilavinima bei buitini naudojima?
kuomet tenka teikti ataskaitas HM R&C arba mano vadovam tada naudoju RPI.
kuomet savo asmeniniam tikslam reikia atlikti skaiciavimus naudoju RPI (buchalteriai nesispjaudykit nes zinau kad nereikia bet taip gaunu realesne verte ).
kuomet reikia numatyti ateities poslinkius naudoju "telebimbam" RPI+CPI/2 power trenda dviem ateities sezoniskumam. ir nusoirdziai niekaip negaliu suprasti kaip skaiciuoti 19a infliacija "tom paciom prekem" kuomet didzioji dalis ju net neegzistavo arba tai paciai gamybai kuomet convejerine dar tik gimti pradejo.
ponas abejokli jus tikrai isitikines kad is vieno ha bulviu 19a isgaunamas kiekis buvo tas pats kaip ir siandien? arba kad per viena valanda vienas zmogus pagamino toki pat kieki peiliu? jei ne tai kaip pasikeite gamybiniai kastai ir kaip tai atspindejo vartojiskumui? bei zmoniu buitinei prekiu apyvartai?
kuomet tenka teikti ataskaitas HM R&C arba mano vadovam tada naudoju RPI.
kuomet savo asmeniniam tikslam reikia atlikti skaiciavimus naudoju RPI (buchalteriai nesispjaudykit nes zinau kad nereikia bet taip gaunu realesne verte
).kuomet reikia numatyti ateities poslinkius naudoju "telebimbam" RPI+CPI/2 power trenda dviem ateities sezoniskumam. ir nusoirdziai niekaip negaliu suprasti kaip skaiciuoti 19a infliacija "tom paciom prekem" kuomet didzioji dalis ju net neegzistavo arba tai paciai gamybai kuomet convejerine dar tik gimti pradejo.
ponas abejokli jus tikrai isitikines kad is vieno ha bulviu 19a isgaunamas kiekis buvo tas pats kaip ir siandien? arba kad per viena valanda vienas zmogus pagamino toki pat kieki peiliu? jei ne tai kaip pasikeite gamybiniai kastai ir kaip tai atspindejo vartojiskumui? bei zmoniu buitinei prekiu apyvartai?
saunu sakom kad 19a defliacija (kuri mano nuomone nepagrista) yra technines pazangos rezultatas.Abejoklis wrote:Taip, natūralus techninės ir gamybos pažangos rezultatas yra defliacija, su sąlyga, kad niekas nepadirbinėja pinigų.
antrojoj pamokoj apzvelkim demografijos itaka kuomet nuo 1800 iki 1900 zmoniu kiekis pasaulyje paaugo 100% nuo 1mlrd iki 2mlrd.
kokia jusu manymu itaka produkcijos bei darbo persiskirstymui sukuria tokio pat masto technine pazanga (sutinku cia gincytina) kai nuo 1900 iki 2000m zmoniu kiekis padideja nuo 2mlrd iki >6mlrd? jus isitikines kad ir toliau galima sukurti pakankama produkcijos kieki didesniam kiekiui zmoniu raikant ta pati aukso luita? ir kas kai zmogus jau nebepasitenkina duona ir alum o reikia vis daugiau skirtingu produkcijos rusiu kuriu nebuvo iki tol?
Auksas yra pinigas, o ne "produkcija". Kiek jo yra, tiek uzdenka.son wrote: jus isitikines kad ir toliau galima sukurti pakankama produkcijos kieki didesniam kiekiui zmoniu raikant ta pati aukso luita?
Pinigo kaina priderina prie kintancios paklausos.
-
Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Negaliu sutikti. Auksas yra išteklius, turintis tam tikrą vertę, o ne pinigas. Jis negali būti pinigu, nes jo kiekis yra ribotas, kai, tuo tarpu, pasaulio sukuriama vertė nuolat kyla. Jei aukso vertė nuolat būtų defliuojama pagal pasaulio sukuriamos vertės kilimą, tuomet žmonės, turintys aukso atsargų, taptu vis turtingesni ir turtingesni nepajudinant nei piršto, kas yra blogai, nes tapti turtingesniu nebūnant parazitu galima tiktai kuriant vertę, o ne nedarant nieko, tik turint tam tikrą kiekį aukso (net neskolinant, o paprasčiausiai turint).Abejoklis wrote: Auksas yra pinigas, o ne "produkcija". Kiek jo yra, tiek uzdenka.
Pinigo kaina priderina prie kintancios paklausos.
Jau nekalbant apie tai, kad aukso pavertimas vienintele valiuta ženkliai apsunkintų vyriausybių galimybes vykdyti ekspansyvistinę monetarinę politiką recesijų ir krizių laikotarpiais.
P.S., beje, o ar ši diskusija nėra apie euroskepticizmą, o ne ekonomiką?
-
Rationalis
- naujokas
- Posts: 37
- Joined: 2012-03-18 01:19
Manau manęs nesupratai. Aš taupytojus nelaikau parazitais per se (nors ir pripažįstu taupymo paradokso egzistenciją). Pabandysiu paaiškinti aiškiau ką turėjau omenyje. Punktais, kad būtų lengviau pagauti eiliškumą.
1. Auksas yra ribota žaliava. Jeigu nustatytumėme dabartinių aukso atsargų vertę pagal dabartinį pasaulio sukuriamą BVP, tai betkoks BVP augimas, nekeičiant aukso realiosios vertės, skatins aukso trūkumą.
2. Norint išvengti aukso trūkumo būtų būtina defliuoti aukso vertę, nes aukso atsargos išlieka tokios pačios, o visas pasaulio BVP vidutiniškai kyla po 3-4 proc per metus. To pasekoje už 1 unciją aukso būtų galima nusipirkti vis daugiau ir daugiau vien tik tą unciją turint ir dėl to pats uncijos turėjimas paskatintų turtėjima pats savaime.
3. Kai būtų pamatyta, kad pats aukso uncijos turėjimas turtina, žmonės būtų nebeskatinami naudoti savo santaupų, kas stabdytų pinigų srautą ekonomikoje. Stojant pinigų srautui (mažėjant vartojimui) kiltų recesijos, nes iš esmės vien tik taupant verslininkams būtų vis sunkiau realizuoti prekes, kas vestų nedarbo didėjimo problemos link ir pnš. Vat čia viena pagrindinių aukso standartų problemų - t. y., aukso ribotumas ekonomikos augimo kontekste - ir yra.
Kas liečia pinigų spausdinimą. Labai gaila, kad centriniams bankams taip reikia elgtis norint išsaugoti likvidumą. Ekonominio augimo metu 2000-2007 reikėjo stiprinti bankų sistemą didinant bankų privalomųjų atsargų procentą, kas būtų padidinę palūkanų normas, kas būtų sumažinę pernelyg aukštą skolinimąsį, kas būtų sumažinę NT burbulą. Kaip John Maynard Keynes ir sakė - skatinamoji monetarinė ir fiskalinė politikos turi būti vykdomos recesijos metu, o bumo metu turi būti vykdomos restriktyvinė monetarinė ir fiskalinė politikos. Jis buvo teisus. Gaila, kad jo idėjos naudojamos netinkamai.
1. Auksas yra ribota žaliava. Jeigu nustatytumėme dabartinių aukso atsargų vertę pagal dabartinį pasaulio sukuriamą BVP, tai betkoks BVP augimas, nekeičiant aukso realiosios vertės, skatins aukso trūkumą.
2. Norint išvengti aukso trūkumo būtų būtina defliuoti aukso vertę, nes aukso atsargos išlieka tokios pačios, o visas pasaulio BVP vidutiniškai kyla po 3-4 proc per metus. To pasekoje už 1 unciją aukso būtų galima nusipirkti vis daugiau ir daugiau vien tik tą unciją turint ir dėl to pats uncijos turėjimas paskatintų turtėjima pats savaime.
3. Kai būtų pamatyta, kad pats aukso uncijos turėjimas turtina, žmonės būtų nebeskatinami naudoti savo santaupų, kas stabdytų pinigų srautą ekonomikoje. Stojant pinigų srautui (mažėjant vartojimui) kiltų recesijos, nes iš esmės vien tik taupant verslininkams būtų vis sunkiau realizuoti prekes, kas vestų nedarbo didėjimo problemos link ir pnš. Vat čia viena pagrindinių aukso standartų problemų - t. y., aukso ribotumas ekonomikos augimo kontekste - ir yra.
Kas liečia pinigų spausdinimą. Labai gaila, kad centriniams bankams taip reikia elgtis norint išsaugoti likvidumą. Ekonominio augimo metu 2000-2007 reikėjo stiprinti bankų sistemą didinant bankų privalomųjų atsargų procentą, kas būtų padidinę palūkanų normas, kas būtų sumažinę pernelyg aukštą skolinimąsį, kas būtų sumažinę NT burbulą. Kaip John Maynard Keynes ir sakė - skatinamoji monetarinė ir fiskalinė politikos turi būti vykdomos recesijos metu, o bumo metu turi būti vykdomos restriktyvinė monetarinė ir fiskalinė politikos. Jis buvo teisus. Gaila, kad jo idėjos naudojamos netinkamai.
Juokingiausia, kad tau net neužtenka smegenų suprasti, kad tavo paties pateiktas grafikas nerodo jokios „šimtmetį trukusios defliacijos“, priešingai, jis rodo stabilų kainų lygį su nedideliais svyravimais.Abejoklis wrote:What cost $100 in 1813 would cost $51.13 in 1913.
Also, if you were to buy exactly the same products in 1913 and 1813,
they would cost you $100 and $176.16 respectively.
Jis tave puikiai suprato. Tiesiog absoliučiai neišmanydamas ekonomikos nelabai gali ką nors argumentuoto atsakyti.Rationalis wrote:Manau manęs nesupratai.
Toks jau Legiono stilius – ignoruoti argumentus, kurie jam per stiprūs, dingti iš diskusijos, jei ji klostosi nepalankia linkme ir pan.Defliacijos sukeliamos problemos per paskutinius kelis metus šiame forume jam buvo išdėstytos ne vieną kartą, tačiau fanatikai paprastai nėra labai imlūs argumentams.
Tai prekės per 100 metų atpigo ar ne?RB wrote:Juokingiausia, kad tau net neužtenka smegenų suprasti, kad tavo paties pateiktas grafikas nerodo jokios „šimtmetį trukusios defliacijos“, priešingai, jis rodo stabilų kainų lygį su nedideliais svyravimais.Abejoklis wrote:What cost $100 in 1813 would cost $51.13 in 1913.
Also, if you were to buy exactly the same products in 1913 and 1813,
they would cost you $100 and $176.16 respectively.