Tai va man idomu butu padiskutuot ir paskaityti kitu zmoniu nuomone tokiu klausimu:
Ar gali buti laimingu ir jausti, kad gyveni pilnaverti, idomu ir ivairu, staigmenu pilna gyvenima bei tuo paciu metu tureti gera karjera, perspektyvas, reputacija savo darbo srity ir gerus rezultatus?
Kaip zinote sekminga karjera reikalauja pastovaus domejimosi naujovemis tavo darbo srity, kylant pareigose dideja atsakomybe, daugiau streso, laikas namuose praleidziamas galvojant apie darba, svarbios pareigos ipareigoja buti visada prieinamam, tave sunkiau pavaduoti - sunkiau gauti atostogas. Taip pat tu esi ipareigotas elgtis atitinkamai kaip is taves tikimasi tavo kolegu - galbut teks prislopinti savo charakterio bruozus - tapsi pilka mase.
Taigi, kur rasti kompromisa? Keisti poziuri i darba? Keisti darba? Ka jus manote situo klausimu?
karjera ir gyvenimas
-
- pradedantis
- Posts: 128
- Joined: 2009-09-17 12:18
Ne tiek jau mažai žmonių būtent darbe randa tą gyvenimo pilnatvę. Kaip žmogus, kuriam laikui patyręs galimybę nejausti darbui būdingo spaudimo ir t.t., manau, kad būtent apribojimai mus išlaisvina, t.y. tobulėjimas, staigmenos ir pasiekiama iš dalies ir per darbą. Persistengt nereikia, aišku.
priklauso nuo darbo krypties ir zmogaus pomegiu.
beje ka jus laikote karjera? siaip ji ateina savaime jei dirbama ir norima pasiekti kazko (na zinoma ir jei bent kokiu sugebejimu yra).
darbo sureiksminti neverta jis tam kad jusu gyvenima darytu pilnaverti o visada reikia stengtis kad jusu pomegiai taptu darbu.
beje ka jus laikote karjera? siaip ji ateina savaime jei dirbama ir norima pasiekti kazko (na zinoma ir jei bent kokiu sugebejimu yra).
darbo sureiksminti neverta jis tam kad jusu gyvenima darytu pilnaverti o visada reikia stengtis kad jusu pomegiai taptu darbu.
-
- pradedantis
- Posts: 128
- Joined: 2009-09-17 12:18
Ne visad pasiteisina pomėgių vertimas į darbą Taip ir blaškosi žmonės visą gyvenimą, ieškodami, kas čia pas juos tie pomėgiai, kai viso labo reik atsipalaiduot, ir darbą laikyt pajamų šaltiniu, kuris neturi varyt iš proto.
manau didziausias trukdis baime ismeginti savo pomegi kaip versla. nezinau ne vieno puikesnio staliaus nei tas kurio pomegis tam darbui nezinau ne vieno geresnio spekulianto nei tas kurio pomegis tam kaip ir nezinau ne vieno geresnio pardavejo nei tas kurio pomegis bendrauti su zmonem ir ieskoti prekiu bei ju uzsakovu. tiesiog isnaudok savo pomegi o jei nepasiseks ivartink kodel ir vel bandyk is naujo nes dirbti "pagrusciku" visada suspesi.reklamosauka wrote:Ne visad pasiteisina pomėgių vertimas į darbą Taip ir blaškosi žmonės visą gyvenimą, ieškodami, kas čia pas juos tie pomėgiai, kai viso labo reik atsipalaiduot, ir darbą laikyt pajamų šaltiniu, kuris neturi varyt iš proto.
-
- pradedantis
- Posts: 128
- Joined: 2009-09-17 12:18
o kas, jei tokių aiškiai išreikštų pomėgių kaip ir nėra? O kas, jei žmogui labiausiai patinka žiūrėt teliką ant sofkės? Aišku visiems, kad savo darbą mėgstant rezultatai geresni, bet gal ne visad tie dalykai tokie akivaizdūs.
Klaipėdoje, Minijos gatvėje, buvo tokia dujų degalinė "Garnys". Buvo ideali darbo vieta televizoriaus ar kompiuterinių žaidimų mėgėjui. Manau, tai ne vienetinis atvejis.son wrote:puikus pomegis dirbti apsauginiu. ypac naktiniu sargu kokioj bendrovej.reklamosauka wrote: O kas, jei žmogui labiausiai patinka žiūrėt teliką ant sofkės?
Na, parasciausias mano akimis variantas - dirbti megstama ir malonuma suteikianti darba. Tada atkris visos Tavo minetos problemos ir mineti galvos skausmai. As asmeniskai dabar jau treti metai dirbu tai, kas niekada manes nevarze, nekele diskomforto ir juolab nesukele problemu asmeniniame gyvenime. Turiu karjera ir laiminga gyvenima, tikrai nemanau, jog toks esu vienintelis. Pagalvok ar dirbi tai, ka tikrai nori ir ar dirbi taip, kaip nori.Ladis wrote:Tai va man idomu butu padiskutuot ir paskaityti kitu zmoniu nuomone tokiu klausimu:
Ar gali buti laimingu ir jausti, kad gyveni pilnaverti, idomu ir ivairu, staigmenu pilna gyvenima bei tuo paciu metu tureti gera karjera, perspektyvas, reputacija savo darbo srity ir gerus rezultatus?
Kaip zinote sekminga karjera reikalauja pastovaus domejimosi naujovemis tavo darbo srity, kylant pareigose dideja atsakomybe, daugiau streso, laikas namuose praleidziamas galvojant apie darba, svarbios pareigos ipareigoja buti visada prieinamam, tave sunkiau pavaduoti - sunkiau gauti atostogas. Taip pat tu esi ipareigotas elgtis atitinkamai kaip is taves tikimasi tavo kolegu - galbut teks prislopinti savo charakterio bruozus - tapsi pilka mase.
Taigi, kur rasti kompromisa? Keisti poziuri i darba? Keisti darba? Ka jus manote situo klausimu?
Tadelis dirba reklamistu cvonline. Kažkaip pastaruoju metu padaugėjo spam'o forumuose. Žinant, koks gyvas yra šitas forumas, vargu ar buvo verta registracijos pastangų Tadeliui.grrr wrote:Nu tai pasipasakok ka dirbi Tadai.
Butu idomu jeigu ir visi kiti pasipasakotu: ka dirba, kaip atsidure savo uzimamose pareigose ir kaip jiems sekasi tai daryti.
Gaaaaaaaah. Manau tu esi teisus tas Linkas man kliuvo.D3monas wrote: Tadelis dirba reklamistu cvonline. Kažkaip pastaruoju metu padaugėjo spam'o forumuose. Žinant, koks gyvas yra šitas forumas, vargu ar buvo verta registracijos pastangų Tadeliui.
Tai vat ir gaunasi, kad tema Karjera ir gyvenimas man performavo stereotipą. Jei vaikystėje maniau kad karjera yra saviraiškos priemonė, tai dabar manau kad visa tai yra apgaulė ir darbas iš prigimties yra nuobodi nesąmonė ir maksimum ko galima tikėtis yra tolerancija.
O tokie kaip Tadas yra melagiai. Jie meluoja arba tikėdamiesi save apgauti arba tikėdamiesi kažką "parduoti".
Gerai čia pastebėta.aivaras wrote:Gaaaaaaaah. Manau tu esi teisus tas Linkas man kliuvo.D3monas wrote: Tadelis dirba reklamistu cvonline. Kažkaip pastaruoju metu padaugėjo spam'o forumuose. Žinant, koks gyvas yra šitas forumas, vargu ar buvo verta registracijos pastangų Tadeliui.
Na, nesutinku su tuo. Be abejo, profesinis darbas turi savo ribas. T.y., anksčiau ar vėliau jis vis tiek nusibosta, nes žmogaus pojūčiai linkę nusidėvėti. Ir jei iš profesinio darbo tikiesi vien tik malonumo, tai gausi nusivilti.Tai vat ir gaunasi, kad tema Karjera ir gyvenimas man performavo stereotipą. Jei vaikystėje maniau kad karjera yra saviraiškos priemonė, tai dabar manau kad visa tai yra apgaulė ir darbas iš prigimties yra nuobodi nesąmonė ir maksimum ko galima tikėtis yra tolerancija.
Nebūtinai meluoja. Galbūt žmogų dabar apėmusi euforija, ir jis iš tos euforijos nesižino, ką rašąs, (Copyright ), kitaip sakant, netelpa savam kailyje.O tokie kaip Tadas yra melagiai. Jie meluoja arba tikėdamiesi save apgauti arba tikėdamiesi kažką "parduoti".