Kaip pabaigti krizę per pusmetį

[Augustas]

Antra, popieriniai pinigai iš tikrųjų yra padengti prekėmis.

Ar tikrai?

Taip. Tikrai. O kuo daugiau jie gali būti padengti? Kitų šalių valiuta? Bet valiutų valdybos modelis tik nutolina tikrąjį atsakymą į klausimą, kuo iš tikrųjų padengti popieriniai pinigai. O infliacija atsiranda, kai vyriausybės be reikalo (arba tik tariamai "būtinybei" esant) nusprendžia paleisti į darbą popierinių pinigų spausdinimo mašinas.

Antra, stabilios kainos yra vagystė. Techninės pažangos dėka gėrybės pigtų ir būtų labiau prieinamos, jei ne pinigų padirbinėtojai.

Drįsčiau suabejoti šiuo teiginiu. Tamsta užmirštate pinigų taupytojus, kurie čiuptų į nagą tuos pinigus ir privestų prie situacijos, kai naujiems vartotojams pinigų iš viso nelieka.

Pvz. esant žemam produktyvumui, 1000 maišų grūdų konkuravo dėl 1000 sidabrinių monetų.
Padvigubėjus žemės ūkio produktyvumui ar padaugėjus valstiečių, 2000 maišų konkuruoja dėl 1000 sidabrinių monetų.
Taigi prekės atpinga dvigubai.

Ir vėl užmirštate užduoti klausimą, o kiek gi vartotojų turi tą 1000 sidabrinių monetų. Ir kam jiems tie 2000 maišų grūdų, jei asmeniniams poreikiams užtektų, pvz., tik 500 maišų grūdų?

[Abejoklis]

Augustai, jei taupytojai patrauks iš apyvartos pinigus, tai pinigai brangs, o prekės pigs. Kaip bežiūrėsi, nepadirbinėjant pinigų prekės pinga. Taigi, stabilios kainos yra vagystė.

[Abejoklis]

Taip. Tikrai. O kuo daugiau jie gali būti padengti? Kitų šalių valiuta?

Istoriškai pinigai yra buvę padengti fiksuotu aukso ar sidabro kiekiu, maišu grūdų.
O šiandieniniai pinigai nėra niekuo padengti. Nieks nėra tau įsipareigojęs išduoti jokią prekę už tavo pinigą.
Šiandien prekę gal duos, rytoj už tavo pinigą gal teduos pusę prekės, o poryt gal ir visai tavo popieriuko neims.

[Vilius]

Taip. Tikrai. O kuo daugiau jie gali būti padengti? Kitų šalių valiuta?

Frakcinio rezervo bankininkystė

[Augustas]

Augustai, jei taupytojai patrauks iš apyvartos pinigus, tai pinigai brangs, o prekės pigs. Kaip bežiūrėsi, nepadirbinėjant pinigų prekės pinga. Taigi, stabilios kainos yra vagystė.

Teisingai, pinigams brangstant prekės pinga, ir pramonėje dirbantys nebegauna savo uždirbtų pinigų dalies. Tai kur čia iš tikrųjų vagystė? O gal reiktų grįžti prie natūrinių mainų?

[Vilius]

O gal reiktų grįžti prie natūrinių mainų?

Abejoklis (gana įkyriai) siūlo grįžti prie auksu paremtų pinigų, ne prie natūrinių mainų.

Tai kaip ten su tom prekėm, Augustai?


Šiaip pagalvojau, gal nereikia apsiriboti vien auksu (nes tai suteiktų nepelnytą pranašumą šalims, kurios jį kasa). Tačiau kodėl iš tiesų pinigai negalėtų būti susieti pvz. su žaliavų krepšiu (tarkim grubiai: metalai, nafta, grūdai, kitos žaliavos, kurias galima saugoti ilgesnį laiką)? Kiekviena šalis netgi galėtų susiformuoti savo krepšelį, pagal tai, kokias žaliavas išgauna. Gal kas labiau išprusęs ekonomikoje pakomentuotų?

[Augustas]

O gal reiktų grįžti prie natūrinių mainų?

Abejoklis (gana įkyriai) siūlo grįžti prie auksu paremtų pinigų, ne prie natūrinių mainų.

Tai aš ir kritikuoju jo pasiūlymą, teigdamas, kad tokiu atveju teks grįžti prie natūrinių mainų.

Tai kaip ten su tom prekėm, Augustai?

Čia Jūs apie frakcinio rezervo bankininkystės sistemą klausiate? Ten iš tikrųjų yra tokia apskaitos sistema įdiegta. Ta sistema orientuota į ateitį, į ateityje pagamintinų prekių kiekį.

Šiaip pagalvojau, gal nereikia apsiriboti vien auksu (nes tai suteiktų nepelnytą pranašumą šalims, kurios jį kasa). Tačiau kodėl iš tiesų pinigai negalėtų būti susieti pvz. su žaliavų krepšiu (tarkim grubiai: metalai, nafta, grūdai, kitos žaliavos, kurias galima saugoti ilgesnį laiką)? Kiekviena šalis netgi galėtų susiformuoti savo krepšelį, pagal tai, kokias žaliavas išgauna. Gal kas labiau išprusęs ekonomikoje pakomentuotų?

Tai čia ir yra tas pats prekių krepšelis. Tiktai prekės šiuo atveju yra žemių turtai, naudingos iškasenos etc.

[Vilius]

Tai čia ir yra tas pats prekių krepšelis. Tiktai prekės šiuo atveju yra žemių turtai, naudingos iškasenos etc.

Padarykit sau paslaugą - daugiau neberašykit ekonomikos tema. Bent jau iki tol, kol pradėsite skirti prekes nuo žaliavų.

[Abejoklis]

Šiaip pagalvojau, gal nereikia apsiriboti vien auksu (nes tai suteiktų nepelnytą pranašumą šalims, kurios jį kasa). Tačiau kodėl iš tiesų pinigai negalėtų būti susieti pvz. su žaliavų krepšiu (tarkim grubiai: metalai, nafta, grūdai, kitos žaliavos, kurias galima saugoti ilgesnį laiką)? Kiekviena šalis netgi galėtų susiformuoti savo krepšelį, pagal tai, kokias žaliavas išgauna. Gal kas labiau išprusęs ekonomikoje pakomentuotų?

Tai neabejotinai yra geresnis variantas negu niekuo nepadengti pinigai, ir istorijoje bandytas. Per prancūzų revoliuciją buvo išduodami pinigai padengti žemės sklypais, o Vokietija per hiperinfliaciją išleido grūdais padengtus pinigus. Patogumas to yra menkesnis negu aukso- nežinočiau kaip parsivežti iš banko ir kur laikyti išgrynintą naftą ar grūdus, nei kaip tą naftą padėti į Šveicarijos banką.

[Abejoklis]

Teisingai, pinigams brangstant prekės pinga, ir pramonėje dirbantys nebegauna savo uždirbtų pinigų dalies. Tai kur čia iš tikrųjų vagystė?

Nežinau kur tu čia matai kokią skriaudą. Pinigų kaina visiems vienoda, kas yra solidaru ir socialiai teisinga. Ne taip kaip mūsų dabartinėje situacijoje, kur politikams ir bankininkams nieko nekainuoja sau prisispausdinti pinigų ir išleisti juos mersedesams, įtakai pirkti, ir panašiems parazitiniams tikslams.

[Vilius]

Tai neabejotinai yra geresnis variantas negu niekuo nepadengti pinigai, ir istorijoje bandytas. Per prancūzų revoliuciją buvo išduodami pinigai padengti žemės sklypais, o Vokietija per hiperinfliaciją išleido grūdais padengtus pinigus. Patogumas to yra menkesnis negu aukso- nežinočiau kaip parsivežti iš banko ir kur laikyti išgrynintą naftą ar grūdus, nei kaip tą naftą padėti į Šveicarijos banką.

Nagi gautum popierėlį, kur parašyta, kad turi X bačkų juodojo aukso, kurį iš tavęs nupirktų Šveicarijos bankininkas, ir tau sumokėtų Šveicarijos žaliavų krepšeliu padengtais pinigais. Prašau, nesakyk, kad siūlai atsisakyti ir visų vertybinių popierių.
Be to, tiek aukso, tiek žaliavų atveju daugumai žmonių užtektų vien žinoti, kad yra galimybė gauti savo dalį žaliavų, ne tai, kad jie ja reguliariai naudotųsi. Tuo tarpu abiem atvejais masinis "bank run" scenarijus būtų vienodai žalingas - valstybė liktų be pagrindo savo pinigams dengti, taigi be pinigų.

[Abejoklis]

Pinigų išgryninimas karts nuo karto yra gėris, jei tai karts nuo karto nevyks, tai pinigų padirbinėtojai prispausdins daugiau popieriaus negu turi jį padengiančių vertybių. Kas beje istoriškai nuolat ir nutikdavo, kai žmonės pasiklaudami žulikais uždelsdavo išgryninti popierinius pažadus.

Parduoti naftą tarpininkams yra aiškiai geriau negu nieko, bet tai yra išvestinis kelių lygių pažadais grįstas ir atitinkamai nepalyginamai rizikingesnis dalykas už aukso monetą kišenėje.

[Vilius]

Pinigų išgryninimas karts nuo karto yra gėris

Čia nelabai supratau, ką turi omenyje - kad pavieniai asmenys išgrynins pinigus, ar kad visi iš karto. Pirmuoju atveju tai ir su dabartine sistema nėra problemos - tu bet kada gali savo popierinę algą iškeisti į fizinį auksą arba aukso vertybinius popierius, o likusius pinigus pravalgyti. Tokiu būdu tavo ekspozicija infliacijos rizikai bus tikrai minimali, o reikalui esant auksą gana lengvai galima vėl paversti į pinigus - tikslių skaičių neturiu po ranka, bet įtariu, kad aukso fjučeriai yra absurdiškai likvidūs.
Dabar, jei tavo teiginys buvo apie didelės dalies pinigų išgryninimą tuo pat metu, norėčiau pamatyti, kaip toks modelis užtikrins visuomenės funkcionavimą, kai valdžia liks be aukso, kuriuo galėtų padengti pinigus ir apmokėti už viešas paslaugas. Tik nepradėk vėl svaigti apie tai, kad privatus sektorius viską pasidarys pats - jau esi ne kartą pagautas už kiaušų su klausimais dėl socialinių problemų, ekologijos ir pan, ir nė karto nepateikei net pakenčiamo atsakymo.

jei tai karts nuo karto nevyks, tai pinigų padirbinėtojai prispausdins daugiau popieriaus negu turi jį padengiančių vertybių.

Tam yra ir paprastesnių priemonių, nebūtina sugriauti visą finansinę sistemą, kad pažiūrėtum, kiek gerai ji veikė iki sugriovimo.

Kas beje istoriškai nuolat ir nutikdavo, kai žmonės pasiklaudami žulikais uždelsdavo išgryninti popierinius pažadus.

Kaip jau sakiau, tu gali tai padaryti bet kuriuo momentu ir su dabartine sistema. Ilgalaikė investicija į akcijas ar žaliavas apsaugos tave nuo infliacijos, o žiūrėk dar ir dividendų uždirbs. Kam dėl tokios smulkmenos keisti visą sistemą?

Parduoti naftą tarpininkams yra aiškiai geriau negu nieko, bet tai yra išvestinis kelių lygių pažadais grįstas ir atitinkamai nepalyginamai rizikingesnis dalykas už aukso monetą kišenėje.

Aukso moneta į kišenę irgi ateis greičiausiai per tarpininkus (nebent kokią kasyklėlę turi po namu paslėpęs). O dėl rizikos, tai kažin kas rizikingiau ir kartu brangiau - fizinio aukso laikymas, ar investavimas į išvestinius aukso instrumentus, fondus ir panašiai.

[Abejoklis]

jei tavo teiginys buvo apie didelės dalies pinigų išgryninimą tuo pat metu, norėčiau pamatyti, kaip toks modelis užtikrins visuomenės funkcionavimą, kai valdžia liks be aukso, kuriuo galėtų padengti pinigus ir apmokėti už viešas paslaugas.

Kuo čia dėtas valdžios auksas? Jei žmonės už savo aukso sertifikatus atsiims SAVO auksą, nuo to niekieno kito aukso nepamažės. Nebent bankai išdavė daugiau aukso sertifikatų, negu turi aukso, kas yra apgavystė. Masinis aukso atsiėmimas ir padeda atskleisti tokias apgavystes.

[Abejoklis]

Aukso moneta į kišenę irgi ateis greičiausiai per tarpininkus

Kur išsiimi banknotus, ten gali gauti ir auksą be jokių tarpininkų.
Būdavo įprasta gauti auksą bet kuriame banknotus išduodančiame banke, kaip ir parašyta ant banknoto.

[Abejoklis]

Ilgalaikė investicija į akcijas ar žaliavas apsaugos tave nuo infliacijos, o žiūrėk dar ir dividendų uždirbs.

Yra daug priežasčių, kodėl tai nėra geriausias sprendimas:

1. Dėl infliacijos nominaliai pabrangus nuosavybei, teks sumokėti kapitalo prieaugio mokestį.
2. Naftos cisternos nepaslėpsi po čiužiniu ir neperneši per sieną kai valdžia užsigeis turtą nacionalizuoti. Ypač lietuviai tą turėtų suprasti patyrę valdiško nusavinimo tragediją.
3. Infliacinėje aplinkoje akcijos nėra labai gera investicija - Weimaro infliacijos bėgyje akcijų savininkai patyrė 30% nuostolį.
4. Žmonės turėtų atsiskaityti tuo kuo jiems labiau priimtina, o ne tuo kuo jiems liepia nusikaltėliai.

[Vilius]

Kuo čia dėtas valdžios auksas?

Ok. Prašoviau truputį.
Bet tada vis vien lieka problema, kad žmonės atsiėmę savo auksą liks be pinigų, todėl bus priversti vieni kitiems mokėti tuo pačiu auksu, arba barteriu, kas pripažinkime nėra patogu.

[Vilius]

Kur išsiimi banknotus, ten gali gauti ir auksą be jokių tarpininkų.

O tai tos monetos pačios atriedės iki keityklos be jokių transporto ir saugojimo kaštų? Jei nesi aukso kasykla, vienoje ar kitoje vietoje tarpininkų niekaip neišvengsi.