Kaip pabaigti krizę per pusmetį

[Abejoklis]

Tas niekada nebuvo paslaptis.. Valdiška priešciklinė intervencija krizes užtęsia dešimtmečiais, rinka klaidas ištaiso greitai, prociklinė politika paspartinanti klaidų taisymą krizę pabaigtų dar greičiau:

“Liquidate labor, liquidate stocks, liquidate farmers, liquidate real estate… it will purge the rottenness out of the system. High costs of living and high living will come down. People will work harder, live a more moral life. Values will be adjusted, and enterprising people will pick up from less competent people.”

— Andrew Mellon

Read more: Correction Fighting: How Feds Prolong Economic Depressions http://dailyreckoning.com/correction-fi ... z1vT50OCK3

[Augustas]

Tiktai problema yra ta, kad labai nemalonus dalykas yra tas klaidų taisymas. Koks mulkis politikas išdrįs rizikuoti savo politine karjera?

[Abejoklis]

Dar visai neseniai, prieš tamsiuosius ekonomikos amžius, nei politikai turėjo ambicijų taisyti rinką, nei publika turėjo tokius lūkesčius.

[Augustas]

Dar visai neseniai, prieš tamsiuosius ekonomikos amžius, nei politikai turėjo ambicijų taisyti rinką, nei publika turėjo tokius lūkesčius.

O dabar, deja, publika turi lūkesčių, ir politikai negali į juos neatsižvelgti, jei nenori prarasti postų.

[RB]

*YAWN*

[Rationalis]

Tas niekada nebuvo paslaptis.. Valdiška priešciklinė intervencija krizes užtęsia dešimtmečiais, rinka klaidas ištaiso greitai, prociklinė politika paspartinanti klaidų taisymą krizę pabaigtų dar greičiau:

Tai, jeigu aš tave suprantu teisingai, tai prociklinę ekonominę politiką reiktų vykdyti ir ekonominio pakilimo metu, t. y. esant ekonominiam bumui dar labiau skatinti vartojimą, skolinimąsį ir panašiai? Nes jei juk vykdyti prociklinę ekonominę politiką, tai vykdyti nuosekliai...

[Augustas]

Tas niekada nebuvo paslaptis.. Valdiška priešciklinė intervencija krizes užtęsia dešimtmečiais, rinka klaidas ištaiso greitai, prociklinė politika paspartinanti klaidų taisymą krizę pabaigtų dar greičiau:

Tai, jeigu aš tave suprantu teisingai, tai prociklinę ekonominę politiką reiktų vykdyti ir ekonominio pakilimo metu, t. y. esant ekonominiam bumui dar labiau skatinti vartojimą, skolinimąsį ir panašiai? Nes jei juk vykdyti prociklinę ekonominę politiką, tai vykdyti nuosekliai...

Nebūtinai ekonominio pakilimo metu prociklinė politika reikštųsi didesnio vartojimo skatinimu. Veikiau reikštųsi paprasčiausiu pasyvumu.

[Abejoklis]

Klaidų darymas ir klaidų taisymas eina ciklais. Subsidijuoti klaidų darymą vien vardan nuoseklumo neatrodo kaip gera mintis.

[Rationalis]

Viena pagrindinių problemų bumo metu buvo ta, kad, nors ir bumas, vyriausybės vykdė skatinamąją monetarinę ir fiskalinę politikas. Ženkliai didino išlaidas (o galėjo tai daryt mažesniu tempu [tam tikras išlaidų didinimas buvo būtinas, reikia pripažinti, ypač Lietuvoje]), dirbtinai laikė žemas palūkanų normas, nedidino bankų minimalių atsargų procentą, kas, kaip jau minėjau, būtų padidinę palūkanų normas, sumažinę per didelį skolinimąsį bei garantavę didesnį bankų likvidumą. Kitais žodžiais tariant, gaila, kad vyriausybės (tiek Lietuvos, tiek užsienio) nevykdė anticiklinės politikos, kas būsimą tik krizę pasunkino.

Su procikline politika krizės metu pagrindinė problema yra ta, kad ekonomikoje realiai pakankamai nedaug sektorių, kuriuose yra burbulai ar kitokie sunkumai. Dauguma sektorių būna beveik nepaveikti. Gaila, bet paveiktieji sektoriai dažniausiai būna ir patys svatrbiausi - t. y. bankininkystė ir/ar NT sektorius. Tie sektoriai turi labai daug tiesioginės ir netiesioginės įtakos ekonomikai ir kitų ekonominių sektorių funkcionavimui. Kaip žinai, tai, kas vyksta viename sektoriuje, būtinai atsiliepia ir kitiems sektoriams, ypač jei tie sektoriai, kuriuose yra burbulai ir kiti netikslumai, yra vieni svarbiausių, kaip pvz. NT ar bankininkystė. Taigi, nesikišant kolapsuotų ne vien tie blogieji ekonominiai sektoriai, bet ir tam tikra dalis gerųjų, kurie būtų galėję dar gyvuoti, nes normaliomis sąlygomis būtų pakankamai konkurencingi ir panašiai. Taigi anticiklinė ekonominė politika padeda geriems ekonominiams sektoriams lengviau išlikti, nes, kaip žinom, išsaugoti yra lengviau nei atstatyti, o blogieji sektoriai taisosi nepaisant anticiklinės politikos.

[Augustas]

Su procikline politika krizės metu pagrindinė problema yra ta, kad ekonomikoje realiai pakankamai nedaug sektorių, kuriuose yra burbulai ar kitokie sunkumai. Dauguma sektorių būna beveik nepaveikti. Gaila, bet paveiktieji sektoriai dažniausiai būna ir patys svatrbiausi - t. y. bankininkystė ir/ar NT sektorius. Tie sektoriai turi labai daug tiesioginės ir netiesioginės įtakos ekonomikai ir kitų ekonominių sektorių funkcionavimui. Kaip žinai, tai, kas vyksta viename sektoriuje, būtinai atsiliepia ir kitiems sektoriams, ypač jei tie sektoriai, kuriuose yra burbulai ir kiti netikslumai, yra vieni svarbiausių, kaip pvz. NT ar bankininkystė. Taigi, nesikišant kolapsuotų ne vien tie blogieji ekonominiai sektoriai, bet ir tam tikra dalis gerųjų, kurie būtų galėję dar gyvuoti, nes normaliomis sąlygomis būtų pakankamai konkurencingi ir panašiai. Taigi anticiklinė ekonominė politika padeda geriems ekonominiams sektoriams lengviau išlikti, nes, kaip žinom, išsaugoti yra lengviau nei atstatyti, o blogieji sektoriai taisosi nepaisant anticiklinės politikos.

Tai gal galima politiką tiesiog suskaidyti pagal ekonominius sektorius? Vieniems sektoriams taikoma anticiklinė politika, kitiems - prociklinė politika?

[son]

Tai gal galima politiką tiesiog suskaidyti pagal ekonominius sektorius? Vieniems sektoriams taikoma anticiklinė politika, kitiems - prociklinė politika?

ir kaip tai isivaizduojat skatinam bankininkyste duodami mazas tarp bankines palukanas o kalnakasybai kuri neisgyvena burbulo neduosim kreditu?
jei vyksta skatinimas vienur automatiskai jis ivyksta visiem sektoriam. nesvarbu kokiu imoniu sertifikatus supirkinetu centrinis bankas ir nesvarbu tik kokiom grupem pardavinetu savuosius poveiki jaus visi del pinigu in ir out.
abejoklio palaikomas aukso standartas neleidzia vykdyti skatinimo isvis. o defliacija sukuria nenora skolintis ir ukio pletros stoka. taip pat svyruojantis iskasamo aukso kiekis sukuria trumpalaikias tai infliacija tai defliacija. o valiutos devalvavimo procedura naujam jos ivertinimui gali sukelti katastrofiskas pasekmes.

[Augustas]

Tai gal galima politiką tiesiog suskaidyti pagal ekonominius sektorius? Vieniems sektoriams taikoma anticiklinė politika, kitiems - prociklinė politika?

ir kaip tai isivaizduojat skatinam bankininkyste duodami mazas tarp bankines palukanas o kalnakasybai kuri neisgyvena burbulo neduosim kreditu?
jei vyksta skatinimas vienur automatiskai jis ivyksta visiem sektoriam. nesvarbu kokiu imoniu sertifikatus supirkinetu centrinis bankas ir nesvarbu tik kokiom grupem pardavinetu savuosius poveiki jaus visi del pinigu in ir out.

Na taip. Bankininkystė veikia visus kitus sektorius.

abejoklio palaikomas aukso standartas neleidzia vykdyti skatinimo isvis. o defliacija sukuria nenora skolintis ir ukio pletros stoka. taip pat svyruojantis iskasamo aukso kiekis sukuria trumpalaikias tai infliacija tai defliacija. o valiutos devalvavimo procedura naujam jos ivertinimui gali sukelti katastrofiskas pasekmes.

Nepamirškim pelno reinvestavimo įmonėse galimybės. Tai irgi neblogas veiksnys ūkio plėtotei. O nenoras skolintis, manyčiau, apskritai yra geras dalykas. Tik, aišku, aukso standarto įvedimas yra visiškai nereikalingas. Esama geresnių priemonių nei aukso standartas.

[Rationalis]

Nepamirškim pelno reinvestavimo įmonėse galimybės. Tai irgi neblogas veiksnys ūkio plėtotei. O nenoras skolintis, manyčiau, apskritai yra geras dalykas. Tik, aišku, aukso standarto įvedimas yra visiškai nereikalingas. Esama geresnių priemonių nei aukso standartas.

Tokiu atveju vidutiniam ir, ypač, stambiajam verslui būtų daug kartų lengviau vystytis vien dėl to, kad jie turi pelno. Naujai besikuriantiems verslams, tik pradedantiems veiklą, skolintis yra būtinybė. Be pradinio kapitalo nieko nebus, taip sakant.


Be to, skolinimasis pats savaime nėra blogai: kalbant apie tokią ekonominę situaciją kai nėra krizės, skolinimasis siekiant pradėti verslą yra labai gerai; skolinimasis siekiant padidinti vartojimą, kita vertus, ir yra tas blogis, kuris buvo vienas krizės katalizatorių.

Beabejo, esant krizinei situacijai klausimai dėl skolinimosi tampa sudėtingesni - atsiranda naujų poreikių, reikia gilesnės nacionalinės ekonomikos situacijos analizės ir panašiai.

[Augustas]

Nepamirškim pelno reinvestavimo įmonėse galimybės. Tai irgi neblogas veiksnys ūkio plėtotei. O nenoras skolintis, manyčiau, apskritai yra geras dalykas. Tik, aišku, aukso standarto įvedimas yra visiškai nereikalingas. Esama geresnių priemonių nei aukso standartas.

Tokiu atveju vidutiniam ir, ypač, stambiajam verslui būtų daug kartų lengviau vystytis vien dėl to, kad jie turi pelno. Naujai besikuriantiems verslams, tik pradedantiems veiklą, skolintis yra būtinybė. Be pradinio kapitalo nieko nebus, taip sakant.


Be to, skolinimasis pats savaime nėra blogai: kalbant apie tokią ekonominę situaciją kai nėra krizės, skolinimasis siekiant pradėti verslą yra labai gerai; ...
Beabejo, esant krizinei situacijai klausimai dėl skolinimosi tampa sudėtingesni - atsiranda naujų poreikių, reikia gilesnės nacionalinės ekonomikos situacijos analizės ir panašiai.

Su šituo tikrai sutinku.

... skolinimasis siekiant padidinti vartojimą, kita vertus, ir yra tas blogis, kuris buvo vienas krizės katalizatorių.

Gal veikiau kreditorių neapdairumas buvo tas veiksnys, kuris paskatino krizę. Juk buvo švaistomasi pinigais į kairę ir į dešinę, ieškant galimybių greitai pasiekti aukštą pelningumo lygį.

[Rationalis]

Gal veikiau kreditorių neapdairumas buvo tas veiksnys, kuris paskatino krizę. Juk buvo švaistomasi pinigais į kairę ir į dešinę, ieškant galimybių greitai pasiekti aukštą pelningumo lygį.

Matai, kreditoriai paprasčiausiai siekė pelno. Šiuo atžvilgiu kreditoriai elgėsi kaip racionalūs veikėjai - jų pirminis tikslas yra kuo didesnis pelnas, to jie ir siekė. Tiesiog jiems buvo sudarytos sąlygos, kuriomis ir buvo pasinaudota. Kaip žinia, iki 2008-ųjų m. antros pusės Lietuvoje vyravo nepamatuotas optimizmas ir nuolatinio greito ekonominio augimo lūkesčiai. Pozityvūs žmonių lūkesčiai sąlygojo jų didesnį skolinimąsį, o tas faktas, kad nebuvo vykdoma anticiklinė ekonominė politika (t. y., nebuvo didinamas bankų minimaliųjų atsargų procentas; nebuvo didinamos palūkanų normos; buvo perdaug valdžios išlaidaujama), bankus tiesiog įgalino pasinaudoti galimybėmis.

Bankai visa tai puikiai išnaudojo. Čia klaida buvo ne jų, o politikų dėl nevykdytos anticiklinės ekonomikos politikos ir mūsų dėl pernelyg auštų lūkesčių.

[Augustas]

Gal veikiau kreditorių neapdairumas buvo tas veiksnys, kuris paskatino krizę. Juk buvo švaistomasi pinigais į kairę ir į dešinę, ieškant galimybių greitai pasiekti aukštą pelningumo lygį.

Matai, kreditoriai paprasčiausiai siekė pelno. Šiuo atžvilgiu kreditoriai elgėsi kaip racionalūs veikėjai - jų pirminis tikslas yra kuo didesnis pelnas, to jie ir siekė. Tiesiog jiems buvo sudarytos sąlygos, kuriomis ir buvo pasinaudota. Kaip žinia, iki 2008-ųjų m. antros pusės Lietuvoje vyravo nepamatuotas optimizmas ir nuolatinio greito ekonominio augimo lūkesčiai. Pozityvūs žmonių lūkesčiai sąlygojo jų didesnį skolinimąsį, o tas faktas, kad nebuvo vykdoma anticiklinė ekonominė politika (t. y., nebuvo didinamas bankų minimaliųjų atsargų procentas; nebuvo didinamos palūkanų normos; buvo perdaug valdžios išlaidaujama), bankus tiesiog įgalino pasinaudoti galimybėmis.

Bankai visa tai puikiai išnaudojo. Čia klaida buvo ne jų, o politikų dėl nevykdytos anticiklinės ekonomikos politikos ir mūsų dėl pernelyg auštų lūkesčių.

Kokie tie eiliniai vartotojai ir politikai buvo niekšai ir nedorėliai.
O dabar kas vyksta? Kokį vaidmenį suvaidino A.Kubiliaus vyriausybė? Ar jai pasisekė ką nors padaryti, ar ne?

[Rationalis]

Kokie tie eiliniai vartotojai ir politikai buvo niekšai ir nedorėliai.
O dabar kas vyksta? Kokį vaidmenį suvaidino A.Kubiliaus vyriausybė? Ar jai pasisekė ką nors padaryti, ar ne?

Suprantu, kad tu apie eilinius vartotojus ir politikus sakai su ironija, tačiau vistiek norisi atsakyti rimtai.

Vartotojai elgėsi pernelyg optimistiškai dėl taip vadinamosios informacijos asimetrijos, kuomet vartotojai priima sprendimus neturint pakankamai informacijos apie esančią ekonomiką bei ekonominius duomenis. Jei tą informaciją jie būtų turėję, galbūt tuomet jie nebūtų ėmę tiek daug paskolų. Juk, žiūrint racionaliai, jei žmogus suprastų, kad NT sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek didelėje pasailio dalyje keliasi burbulas dėl lengvai prieinamų paskolų, tai tuomet labiau tikėtina, kad jis nuspręstų neimti išpūstos paskolos butui dėl išpūstų NT kainų ir pnš. Bet, yra kaip yra, paprasti vartotojai juk ir negali turėti visą informaciją ar visiškai suprasti tarptautinę ekonomiką. Juk paprastam žmogui, grįžusiam iš darbo, jau nieko nesinori; ką jau kalbėti apie The Economist arba Oliver Blanchard 600 puslapių knygos "Makroekonomika" skaitymą.

Politikai nesiėmė tinkamų sprendimų dėl taip vadinamojo politinio ciklo. Tie patys socialdemokratai 2008-aisiais, prieš rinkimus, nors jau ir matė lėtėjančios ekonomikos ženklus ir neužklūpstančią krizę, tačiau toliau tęsė išlaidavimą tikėdamiesi geresnių rinkiminių rezultatų. 2004-aisiais po įstojimo į ES buvo lygiai tas pats.

Žinoma, tie du dalykai - t. y. informacijos asimetrija ir politinis ciklas - neatleidžia nuo tokių klaidų, tačiau jas padaro bent kiek suprantamesnėmis. Nepaisant visko, nemanau, kad staiga visa visuomenė taptų ekonomiškai suvoki ir sugebėtų panaikinti informacijos asimetriją; taip pat nemanau, kad bankai staiga taptų visuomeniškesni ir visuomenės interesus statytų aukščiau savų pelno siekimo interesų ir nebeskolintų pernelyg lengvai. Tikėtiniausias būdas kaip galima sumažinti ekonominio cikliškumo padėtį vistiek išlieka politikai. Nors ir egzistuoja politinis ciklas, tačiau vistiek yra didesnė tikimybė, kad politikai sugriežtintų bankų ir ekonomikos reguliavimą anticiklinėmis ekonominėmis priemonėmis.


Kas liečia Kubilių, tai čia galima pasakyti tik 1: jis ėjo vieninteliu keliu koks Lietuvai buvo realiai galimas. Matai, Lietuva socialdemokratų laikais nesukaupė krizei rezervo, iš kurio būtų galėjusi skatinti ekonomiką. Skolintis Lietuva taip pat negalėjo perdaug, nes, skirtingai nei kitos Vakarų šalys, mumis nebuvo TAIP gerai pasitikima, tad Lietuva negalėjo vykdyti skatinamosios ekonominės politikos skolinimosi pagalba. Tiesiog skolinimo mąstai Lietuvai buvo riboti; kitaip palūkanų normos būtų tapusios dar didesnėmis nei 9 proc., už kuriuos konservatoriai skolinosi 2009-aisiais.

Tiesa, man, kurio politinės pažiūros yra kairiosios liberalios, konservatorių politika nepatinka. Krizė nesitęs amžinai, o aš tikrai nenorėčiau matyti tokios konservatorių politikos tąsą krizei pasibaigus. Esant normalioms, t. y., nekrizinėmis, sąlygoms, aš veikiau norėčiau matyti kairiuosius valdžioje. Tiesa, tai nėra socialdemokratų partija tie tikrieji kairieji. Jais laikau socialdemokratų sąjungą: ji, nepritardama socialdemokratų partijos jungimuisi su buvusiais komunistais LDDP, atsiskyrė nuo LSDP ir įkūrė partija "Socialdemokratija-2000", kuri dabar yra žinoma socialdemokratų sąjungos pavadinimu.

Taigi, kaip aš galėčiau konservatorių valdymą vertinti... Kaip politikos mokslų studentas objektyviai vertinu sąlyginai teigiamai (nebuvo realios alternatyvos); kaip socialliberalui, konservatorių politika man nepatiko.

EDIT: Wow, tik pasižiūrėjęs į postą parašius supratau kiek daug prirašiau

[Abejoklis]

Su procikline politika krizės metu pagrindinė problema yra ta, kad ekonomikoje realiai pakankamai nedaug sektorių, kuriuose yra burbulai ar kitokie sunkumai. Dauguma sektorių būna beveik nepaveikti.

JAV kreditas per 50 metų padidėjo 50 kartų. Kaip tau atrodo, konkrečiai kurio verslo kredito burbulas nepaveikė?