Kaip pabaigti krizę per pusmetį

[Rationalis]

Nesuveikė dėl to, kad buvo naudojamas priešingai nei numatyta.

[Abejoklis]

Nesuveikė dėl to, kad buvo naudojamas priešingai nei numatyta.

Politika turi savo dėsnius, ir ne viskas veikia taip sufantazuota utopijose.
Visada yra poreikis prispausdinti pinigų rinkėjų papirkinėjimui, nepriklausomai nuo ciklo fazės.
Kai yra priėjimas prie spausdinimo mašinos, kažkas ja pasinaudos savo labui.

[Rationalis]

Libertarizmas yra utopija, o ne keinsizmas. Matau, kad pradėjai pulti nebe pačią keinsistinę teoriją, bet jos įgyvendinimo neatitikimus pagal realų poreikį. Štai čia būtent ir esminė problema. Naudojant tinkamai, Keinsistinė ekonominė mintis gali tinkamai padėti reguliuoti ekonomiką.

Ekonominio reguliavimo išvengti nepavyks dėl ekonomikos prigimtinio nestabilumo. Tad vietoje to, kad tu kovotum su ekonominiu reguliavimu apskritai, siųlau tau pasisakyti už tinkamą ekonominį reguliavimą. Nuo to bus visiems geriau.

[Abejoklis]

Liberalizmas buvo puikiai veikianti sistema - aukso standarto metais buvo mažai karų, augo ekonomikos, karaliai nevogė iš savo valstybių, turtėjo žmonės, pinigai nenuvertėjo. O su rinkų nestabilumu nėra reikalo kovoti- kainos signalizuoja paklausos pasiūlos pokyčius ir naujas galimybes turtėti.

Nepolitinių pinigų reguliuoti nereikia, jie puikiausiai patys sutvarko prekybos balansus ir apriboja pinigų padirbinėjimą, nuo kurio šiandien kenčiame.

Tuo tarpu tavo utopijos neveikia. Bent jau ne demokratijoje. Iš biblijos žinome, kad veikė faraonams, o iš demokratijos sėkmingų pavyzdžių neturime.

Bill Bonner paaiškina kodėl:

Keynes took a page from the Old Testament. Government should act like an enlightened Egyptian Pharaoh, he didn’t say, but should have. It should run surpluses in the fat years and deficits in the lean years…thus flattening out the pattern of boom and bust.

Pharaoh was no dope. He stored up grain for seven years, when the harvests were bountiful. Then, when the seven lean years came, he released the grain to the people. Problem solved.

Keynes believed that modern government could do the same thing. But Pharaoh was not running a democracy. He had no voters to answer to. So, if he wanted to store grain in the fat years, he could do so.

In theory, the US government could do the same. But, in fact, it never runs significant surpluses. There are too many people who want too much bread and too many circuses. And you don’t win votes by denying the voters what they want. So, in practice, the feds run deficits even in the fat years! Last year, before the downturn really started to bite, the US federal government ran the biggest deficit in history – nearly half a trillion dollars.

Read more: The Battle of the World Financial System Drags On http://dailyreckoning.com/the-battle-of ... z1ylJ0D1qH

[Rationalis]

Bill Maher puikiai nurodo pagrindinę keinsizmo ekonominės minties problemą - politikų populizmą. Jo keliama problema ištie egzistuoja ir yra labai svarbi. Norint šią problemą išspręsti riekia sąmoningos visuomenės. Tokias visuomėnes kol kas turi tik Skandinavijos šalys, kurių vyriausybės ilgą laiką turėjo biudžeto proficitą. Taigi, tokia sąmoninga visuomenė ir politikų atsakomybė yra įmanoma, tačiau tam pasiekti reikia labai didelio įdirbio.

[Augustas]

Jei nesuveikė, vadinasi politinių pinigų pranašumas prieš auksą yra tik teorinis (ir aptinkamas tik klaidingose teorijoje) bet ne praktinis.

Čia yra kelios problemos. Pirma, auksas yra geras pinigas tik esant senovinėm ir viduramžiškom technologijom. Šiuolaikinėm technologijom esant, auksas tampa paprasčiausia žaliava pramoninėje gamyboje, panašiai, kaip ir nafta, geležis, varis ir kt. naudingos iškasenos. Ką darom? Ieškom kito pakaitalo vietoj aukso ar dar kažką kita sugalvojam? Antra, popieriniai pinigai iš tikrųjų yra padengti prekėmis. Infliacija kyla tada, kai pinigų kiekis yra didesnis nei prekių kiekis, kurį pagamina pramonė. O kas trukdo vyriausybei išlaikyti tokį pinigų kiekį, atitinkantį realųjį prekių kiekį, kurį pagamina pramonė? Trečia, popierinių pinigų nesuveikimo priežasčių gali būti ir daugiau, nei tik gerb. Abejoklio minimas aukso standarto atsisakymas. Tiesą sakant, aš manau, kad pagrindinių popierinių pinigų nesuveikimo priežasčių reikia ieškoti žmonių moralės pokyčiuose.

[Abejoklis]

Kodėl tau nepabandžius įtikinti centrinių bankų, kad auksas tėra žaliava? Kažkodėl valstybių centriniai bankai ignoruodami tamstos išmintį kaupia būtent auksą, bet ne lentas, metalo laužą, laidus, runkelius ar kitokias žaliavas.

[Abejoklis]

Antra, stabilios kainos yra vagystė. Techninės pažangos dėka gėrybės pigtų ir būtų labiau prieinamos, jei ne pinigų padirbinėtojai.

[Abejoklis]

Trečia, popieriniai pinigai nėra padengti niekuo.

[Abejoklis]

Dėl moralės nuosmukio visiškai sutinku. Anksčiau nei buvo tokio mąsto pinigų padirbinėjimo, nei publika tą toleravo.

[Vilius]

Antra, popieriniai pinigai iš tikrųjų yra padengti prekėmis.

Ar tikrai?

[son]

Antra, stabilios kainos yra vagystė. Techninės pažangos dėka gėrybės pigtų ir būtų labiau prieinamos, jei ne pinigų padirbinėtojai.

taip ir nesupratot kad technine pazanga nepadengia demografines padeties ypac kai kuriose azijos valstybese. o zaliavu trukumas tame tarpe ir aukso padaro situacija dar blogesne nes limituoja pinigu kieki rinkoj.
beje infliacija ir rodo kad nera stabiliu kainu ir jos prisitaiko pagal rinka nuvertejant

[Abejoklis]

Antra, stabilios kainos yra vagystė. Techninės pažangos dėka gėrybės pigtų ir būtų labiau prieinamos, jei ne pinigų padirbinėtojai.

taip ir nesupratot kad technine pazanga nepadengia demografines padeties ypac kai kuriose azijos valstybese. o zaliavu trukumas tame tarpe ir aukso padaro situacija dar blogesne nes limituoja pinigu kieki rinkoj.

beje infliacija ir rodo kad nera stabiliu kainu ir jos prisitaiko pagal rinka nuvertejant

Demografinis dalykėlis reiškia, kad pasaulyje daugėja gamintojų ir produkcijos, vadinasi kainų kritimas turi 2 variklius: efektyvesnę gamybą ir didesnį gamintojų skaičių.
Jei gėrybės nepinga, vadinasi pinigų padirbinėtojams išvogus dalį gėrybių susidarė produkcijos trūkumas.

[son]

Demografinis dalykėlis reiškia, kad pasaulyje daugėja gamintojų ir produkcijos, vadinasi kainų kritimas turi 2 variklius: efektyvesnę gamybą ir didesnį gamintojų skaičių.
<..>

net garsiai nusijuokiau "dalykelis" nereiskia kad auga vartotoju skaicius? ir ar nereiskia kad toki pati kieki istekliu tenka paskirtyti didesniam kiekiui vartotoju? juk nei "numatytu" to paties aukso klodu nei misku medienai nedaugeja o tik sparciai mazeja del padidejusio vartotojiskumo. jums bent kada sove i galva kiek pasaulyje panaudojama medienos tualetiniui popieriui ir kiek tam reikia "popiermalkiu" kurios veliau nuleidziamos i vandeni "istirpimui"? as net nesneku apie maisto produktus arba nafta ir jos gaminius kiek 1900m plastikiniu daiktu turejo vidutinis amerikietis? ir kiek siandien ju turi iskaitant ir elektronikos gaminiu dalis?

[Abejoklis]

net garsiai nusijuokiau "dalykelis" nereiskia kad auga vartotoju skaicius?

vartotojų skaičiaus didėjimas nereiškia pinigų daugėjimo.
Nepadirbinėjant pinigų, pinigų kiekis yra fiksuotas nepaisant vartotojų skaičiaus augimo.
Taigi, didėjant gamybai kainos turi kristi.
O vartotojų skaičius čia niekuo dėtas.

Pvz. esant žemam produktyvumui, 1000 maišų grūdų konkuravo dėl 1000 sidabrinių monetų.
Padvigubėjus žemės ūkio produktyvumui ar padaugėjus valstiečių, 2000 maišų konkuruoja dėl 1000 sidabrinių monetų.
Taigi prekės atpinga dvigubai.

O vartotojus skaičiuoti šiame kontekste yra be ryšio.

[Augustas]

Antra, popieriniai pinigai iš tikrųjų yra padengti prekėmis.

Ar tikrai?

Taip. Tikrai. O kuo daugiau jie gali būti padengti? Kitų šalių valiuta? Bet valiutų valdybos modelis tik nutolina tikrąjį atsakymą į klausimą, kuo iš tikrųjų padengti popieriniai pinigai. O infliacija atsiranda, kai vyriausybės be reikalo (arba tik tariamai "būtinybei" esant) nusprendžia paleisti į darbą popierinių pinigų spausdinimo mašinas.

Antra, stabilios kainos yra vagystė. Techninės pažangos dėka gėrybės pigtų ir būtų labiau prieinamos, jei ne pinigų padirbinėtojai.

Drįsčiau suabejoti šiuo teiginiu. Tamsta užmirštate pinigų taupytojus, kurie čiuptų į nagą tuos pinigus ir privestų prie situacijos, kai naujiems vartotojams pinigų iš viso nelieka.

Pvz. esant žemam produktyvumui, 1000 maišų grūdų konkuravo dėl 1000 sidabrinių monetų.
Padvigubėjus žemės ūkio produktyvumui ar padaugėjus valstiečių, 2000 maišų konkuruoja dėl 1000 sidabrinių monetų.
Taigi prekės atpinga dvigubai.

Ir vėl užmirštate užduoti klausimą, o kiek gi vartotojų turi tą 1000 sidabrinių monetų. Ir kam jiems tie 2000 maišų grūdų, jei asmeniniams poreikiams užtektų, pvz., tik 500 maišų grūdų?

[Abejoklis]

Augustai, jei taupytojai patrauks iš apyvartos pinigus, tai pinigai brangs, o prekės pigs. Kaip bežiūrėsi, nepadirbinėjant pinigų prekės pinga. Taigi, stabilios kainos yra vagystė.

[Abejoklis]

Taip. Tikrai. O kuo daugiau jie gali būti padengti? Kitų šalių valiuta?

Istoriškai pinigai yra buvę padengti fiksuotu aukso ar sidabro kiekiu, maišu grūdų.
O šiandieniniai pinigai nėra niekuo padengti. Nieks nėra tau įsipareigojęs išduoti jokią prekę už tavo pinigą.
Šiandien prekę gal duos, rytoj už tavo pinigą gal teduos pusę prekės, o poryt gal ir visai tavo popieriuko neims.