son wrote:tik idiotas lietuvis gali nemegti ar nekesti zydu nes kaip galima nekesti to kurio gyvenime turbut nesi sutikes o jei ir sutikai kada tai turbut net nezinai jo tautybes. lietuvoj zydu po antro pasaulinio karo beveik neliko. kaip ir ju nera nei valdanciuose sluoksniuose (iskyrus e. zingeri) nei versle. lietuva su izraeliu beveik nepalaiko jokiu prekybiniu santykiu o diplomatiniai apsiriboja tik antrojo pasaulinio ivykiu ir jo pasemiu aptarimu (grazintinas turtas ir tt). kaltinimas "zydizmu" dazniausiai metamas ant nemegstamo asmens tikintis izeisti netgi dazniausiai kuris neturi nieko bendro su ta tautybe.
tad mieli naciai gal baikit kovoti su vejo malunais ir susiraskit koki rusa lenka ar kita "tikra" tautine mazuma tai tie keiksmai bent neatrodys tokie idiotiski (nors siaip jie vis vien bus idiotiski)..
Manau, visais laikais ir ne tik lietuvių tarpe buvo populiaru problemas spręsti surandant vienokius ar kitokius atpirkimo ožius. Pasirinkti galima visaip - pagal tautybę, lytį, seksualines preferencijas ir t.t. Toks požiūris paprastiems (blogąja prasme) žmonėms itin patrauklus - pakabini ką nors ant žibintų, ir žiūrėk, kaip ekonomika ir kultūra tiesiog akyse atsigauna. Išveji žydus - tauta dainuoja iš laimės. Ne blogiau nei Jėzaus stebuklai. Realus darbas tėvynės labui tokiems žmonėms nepatrauklus - kai reikia pakratyti asmeninę kišenę kolektyvinės gynybos stiprinimui, tuoj sukyla individualizmas, nes mat kiekvienas žino, kaip geriausiai tvarkyti karo ūkį. Viskas jiems labai blogai - pvz, mano, kad Lietuvoje sunku pradėti verslą, mokesčių našta per didelė. Aš pusmečiui buvau pasiėmęs verslo liudijimą - viską susitvarkiau internetu. O mokesčiai buvo tokie, kad net gėda buvo - daugiau nei dvigubai mažesni už tuos, kuriuos moka dirbantys pagal darbo sutartį. Todėl manau, kad tokie pseudo-patriotai apskritai niekada nebandė nieko imtis, o dėl visų nesėkmių ir nelaimių yra linkę kaltinti kitus, pvz, žydus, bet niekada ne save.
