Kas gi rinko Seimą, kuris priėmė minėtą įstatymą, jei ne Tamsta, Šešėli? Kas gi turi teisę pradėti parašų rinkimo akciją dėl referendumo, atšaukiančio minėtą įstatymą, jei ne Tamsta? Kažkodėl nematau šitų Tamstos veiksmų, siekiant panaikinti tą taip Tamstos nemėgstamą šauktinių "vergovę".
Visų pirma, tai, kad niekas nieko nedaro yra išsigalvojimas. Štai praeitą savaitę Vilniuje buvo protestas. Kažkoks aktyvistas išleido žurnalistus papiktinusi leidinį. Ir visa tai yra tai, ką aš žinau sėdėdamas užsienyje.
Visų antra, tavo pasiūlymas man sukelia juoką. O ką tu pasakysi, jei referendumas nepavyks? Visuotinė vergovė ne parašais ir ne referendumais buvo naikinama.
Taip, turi tokią teisę. Tiesiog užtenka atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, ir viskas.
Pradėkime nuo to, kad pilietybės neįmanoma nepriimti, atsisakyti, iškeisti, parduoti, perduoti, sustabdyti ir t. t. Pilietybės niekaip neįmanoma prarasti, išskyrus jei kita valstybė sutinka suteikti ar jau suteikė savo. Kitaip tariant, tapti nepiliečiu neįmanoma.
Tai aišku. O kas jiems gresia, jei jie nuspręstų pasilikti toje šalyje, paprašytų prieglobsčio ar pilietybės?
Jiems gresia prašymo atmetimas, žinoma. Nėra tokios „pilietybių rinkos“ pasaulyje, o kiekviena šalis turi savo pilietybės suteikimo taisykles ir pilietybės suteikti neprivalo. Imkime pavyzdį: kad būtų suteikta Lietuvos pilietybė, asmuo Lietuvoje turi būti išgyvenęs nei daug, nei mažai – 10 metų, neblogai mokėti lietuvių kalbą, turėti darbą, išmanyti bent jau Konstituciją. Per tiek laiko kitos šalies kariuomenėje spėsi atvergauti 10 ir daugiau kartų, ir dar rezerve pabūvoti.
Bet jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietis, vadinasi, išrinko ir dabartinę valdžią (tie, kurie nebalsavo rinkimuose ar sugadino rinkimų biuletenį, jie irgi balsavo, tik balsavo savaip, taigi, jokių pretenzijų dėl to niekam neturi teisės reikšti), o ta jo išrinktoji valdžia priėmė tokį įstatymą, vadinasi, tai jo priimtas įstatymas, su kuriuo jis turi sutikti.
Manau, kad mes čia ne penktokai ir visi puikiai išmanome šitą teisinį sofizmą. Bandymai įrodyti valdžios sprendimų teisėtumą valdžios teisėtumu yra, na, truputį cikliškas (biblinis) argumentas.
O ne zyzti, atseit, man tai nepatinka, bet valdžią ne aš rinkau, todėl valdžia neturėjo priimti tokio įstatymo, todėl tai vergovė, nes aš nenoriu tokio įstatymo, ir t.t., ir pan.
Čia nieko nereikia zyzti. Man užtenka sabotuoti visą šitą fiasco, kiek leidžia išgalės, pvz., duodant realius patarimus šauktiniams, kaip bet kokia kaina teisėtai ar neteisėtai to išvengti. Jei, pvz., būčiau darbdavys, sumokėčiau išpirką už darbuotoją, kiek ten KAM pareikalautų, o jei gyvenčiau Vilniuje, tikrai dalyvaučiau viešuose protestuose. Kol kas išgalės leidžia tik tiek, kiek leidžia