Rasizmas - kas tai?

[Pico]

D3monas tiek prisnekejo nesamoniu, kad uzkalbejo danti ir praleidom labai svarbu dalyka: patirtis ir yra laikas. Ka vadinsi patyrusiu vairuotoju, kurie turi tos pacios kategorijos teises, bet yra pravairave skirtingus metus? Labiau patyres bus tas, kuris pravazinejo daugiau. Su darbu tas pats, labiau patyres programeris bus tas kuris daugiau metu bus pradirbes ta darba. O kvalifikacijos cia visai kita tema, ka bande sumaisyti D3monas.

[D3monas]

patirtis ir yra laikas

Just... Wow...
Moki naudotis google?

[Pico]

Kaip tai paneigia ka psakiau? Savais zodziais.

[D3monas]

Kita vertus, Pico, aš noriu pasitikslinti. Tu čia trolini, pateikdamas visiškai nevykusį pavyzdį, ar rimtai kalbi?

Ka vadinsi patyrusiu vairuotoju, kurie turi tos pacios kategorijos teises, bet yra pravairave skirtingus metus? Labiau patyres bus tas, kuris pravazinejo daugiau.

[Pico]

Aysakyk i elementaru klausima. Kaip ivertini patirti? Patirtis ir praleistas laikas darant x veiksma yra kone sinonimai.

[Pico]

Kitas dalykas - kaip igyjama patirtis?

Ir vel tas pats klausimas, i kuri neatsakei. Kodel laiku patyrusiems varuotojams - pigesnis draudimas?

[D3monas]

Aysakyk i elementaru klausima. Kaip ivertini patirti? Patirtis ir praleistas laikas darant x veiksma yra kone sinonimai.

Tu teisus, jeigu imsime klasikinį vadovėlinį apibrėžimą, tada "work experience" yra "companies the applicant worked for, job titles, and dates of employment". Čia 181 puslapyje parašyta Human Resource Management (2nd ed.). Pagal tokį apibrėžimą, darbe prasėdėtas laikas yra tapatus patirčiai. Taigi, vienas būdas įvertinti patirtį (laikantis požiūrio, kad patirtis yra tapati darbe prasėdėtam laikui), yra paprašyti išvardinti "companies the applicant worked for, job titles, and dates of employment".
Kaip ir minėjau, šitoks požiūris yra netikslus darbinių gebėjimų įvertinimo matas ir atveria duris diskriminacijai, atrenkant kandidatus pagal jų prasėdėta laiką, o ne pagal jų realius gebėjimus. Jei Sejanus netiki, kad kandidatai yra be pokalbio atmetami remiantis vien formaliais skaičiais, tegu atsiverčia tos pačios knygos 173 puslapį.

Bet juk mes šitą apibrėžimą atmetėme, kadangi patirtis turi atspindėti kompetencijas, o ne prasėdėta darbe laiką. Ar ne?

Jei laikysimės, kad patirtis yra mokėjimai ir kompetencijos, įgytos vykdant užduotis, tada šiuos mokėjimus ir kompetencijas galima įvertinti įvairiomis darbo simuliacijomis ir užduotimis. Organizuoti tokį įvertinimą yra personalo skyriaus kompetencijose, pasitelkiant į pagalbą tos srities, į kurią ieškoma darbuotojo, specialistą. Toks patirties apibrėžimas yra visiškai nepopuliarus, tačiau apie tai kalbamės, ar ne?

Jeigu grįžtame prie vadovėlinio apibrėžimo, tada viskas gerai, daiktus vadiname savais vardais. Patirtis - prasėdėtas darbe laikas. Ir tokiu atveju mano pirminis argumentas galioja. Priimti darbuotojus remiantis jų patirtimi, t.y. prasėdėtu laiku - nesąmonė. Jei einame prie kito apibrėžimo, kad patirtis - kompetencijos ir mokėjimai, tada jų jokiu būdu negalima matuoti metais, nes metai yra laiko matas, o ne mokėjimų.

Jeigu keliame prielaidą, kad mums reikia 5 metų patirties (turėdami omenyje mokėjimus ir kompetencijas, nes Sejanus tai matuoja metais), tada realiai turėtume turėti kažkokį objektyvų matą, ką mes turime omenyje sakydami "5 metai". Vatnikas pasakys - "su 5 metų patirtimi moka gerai suvirinti, nesimato siūlių". Tada vatniko galima paklausti, ar šitas suvirintojas, kuris suvirina taip, kad nesimato siūlių, tačiau yra pradirbęs tik 3 metus, jau turi 5 metų patirtį?

Kai kalbame apie kompetencijų testus ir kitas įvertinimo procedūras, realus įvertis atspindi realius gebėjimus vertinamoje srityje. Gebėjimus galima infer'inti iš įvertinimo rezultatų, įvertinimo rezultatus galima infer'inti iš gebėjimų. Iš prasėdėto darbe laiko gebėjimų negalime tiksliai infer'inti, ir visiškai negalime infer'inti ir prasėdėto laiko iš gebėjimų.

Ne, rimtai, kad nebūtų nerišlių paistalų iš jūsų pusės, susitarkite tarpusąvyje, Pico ir Sejanus, koks yra žodžių "darbo patirtis" apibrėžimas ir kaip ji matuojama. Aš vis mėginu prisitaikyti prie jūsiškių, o jūs abu kažkaip nelabai patys suprantat, apie ką kalbat. Davai tariamės, kad apibrėžimą imame iš literatūros, o ne iš asmeninių įsivaizdavimų? Nes, kai taikau vadovėlinį apibrėžimą, tada mane apšaukia, kad aš tik vienas jį tokį naudoju ir dar aiškina, kad neturiu bazinių kompetencijų.

[D3monas]

Kitas dalykas - kaip igyjama patirtis?

Žiūrint kokiu apibrėžimu vadovaujamės. Jei klasikiniu - jau atsakiau.

Ir vel tas pats klausimas, i kuri neatsakei. Kodel laiku patyrusiems varuotojams - pigesnis draudimas?

Uuuuu, čia jau mane "prigavo", Pico. Lol. Nu, ok. Kaip mažam vaikui aiškinu: ilgesnis teisės vairuoti turėjimas siejasi su realiu laiku praleistu vairuojant. Realus laikas praleistas vairuojant formuoja vairavimo įgūdžius. Vairavimo įgūdžiai siejasi su mažesne avarijos (kilusios dėl prastų vairavimo įgūdžių) tikimybe. Todėl draudimas yra pigesnis tiems, kurie turi teisę vairuoti ilgiau. Čia gali būti kiek sudėtinga, todėl susikaupk: teisės vairuoti turėjimas negarantuoja vairavimo veiklos ir nėra tiesioginis vairavimo įgūdžių matas. Ryšyje "teisės vairuoti turėjimas -> mažiau avarijų" yra mažiausiai du mediatoriai: vairavimo veikla ir vairavimo įgūdžiai. Šitas taip pat gali pasirodyti sudėtinga, todėl dar labiau susikaupk: įgūdžiai visiems formuojasi skirtingu tempu. Tai reiškia, (omg omg, kas galėjo pagalvoti), kad yra daug žmonių, kurie turi teisę vairuoti jau ilgą laiką, ir turi prastus įgūdžius, bei žmonių, kurie turi teisę vairuoti trumpai ir turi gerus įgūdžius.
Draudimo kompanija neturi galimybės įvertinti realių vairavimo įgūdžių. Todėl renkasi vienintelį jai priimtiną netiesioginį jų matą - teisės vairuoti turėjimo laiką. Kalbant apie dideles mases žmonių, tai priimtina metrika draudimo kompanijos tikslams pasiekti.
Šitas pavyzdys/analogija/whatever netinka kalbant apie darbuotojų atranką, nes darbdavys yra suinteresuotas priimti teisingą darbuotoją ne on average, bet kiekvieną kartą, kai organizuojama atranka. Atrankos metu yra visos galimybės pamatuoti dalykus, kurie yra arčiausiai darbinių gebėjimų. Pro tip: prasėdėtas darbo laikas nėra tiesioginis darbinių gebėjimų matas, yra geresnių.

[Pico]

Draudimo kompanija neturi galimybės įvertinti realių vairavimo įgūdžių. Todėl renkasi vienintelį jai priimtiną netiesioginį jų matą - teisės vairuoti turėjimo laiką.

Nu gi vėl nusišneki. Draudėjai vertina ne teisių turėjimo laiką. Tau reikia įrodyti, kad tu turėdamas teises, jau esi vairavęs 5, 10 ir t.t. metų. Tai padaroma pateikiant tavo istoriją iš buvusių draudėjų, jeigu šio nepateiki, teises gali turėti nros ir 100 m, tau nieko pigiau nebus.

Realus laikas praleistas vairuojant formuoja vairavimo įgūdžius.

O praleistas laikas programuojant jokių įgūdžių neformuoja?

prasėdėtas darbo laikas nėra tiesioginis darbinių gebėjimų matas, yra geresnių.

Tu kažkaip karikatūrini, kai tau patogu. Vairavimas įgūdžius formuoja, ir dėl to net avarijų mažiau. Tą pripažinai. O kai šnekame apie programavimo patirtį, tai iškart šneki apie sėdėjimą ir nosies krapšymą. Demagogija čia.

[Pico]

Jeigu grįžtame prie vadovėlinio apibrėžimo, tada viskas gerai, daiktus vadiname savais vardais. Patirtis - prasėdėtas darbe laikas.

ir

Nes, kai taikau vadovėlinį apibrėžimą, tada mane apšaukia, kad aš tik vienas jį tokį naudoju ir dar aiškina, kad neturiu bazinių kompetencijų.

Tai tu gal pats apsispręsk, kuris apibrėžimas yra vadovėlinis? Aš ne kažkokiomis bazinėmis kompetencijomis abejoju (ir kas čia per daiktas?), o tavo kognityviniais gebėjimais. Tu ką tik viename poste sau paprieštarauti sugebėjai... Varge, varge...

Tas tavo ilgas postas toks minčių kratinys, kad nebeturiu jėgų šį vakarą atsakinėti.

[D3monas]

Nu gi vėl nusišneki. Draudėjai vertina ne teisių turėjimo laiką. Tau reikia įrodyti, kad tu turėdamas teises, jau esi vairavęs 5, 10 ir t.t. metų. Tai padaroma pateikiant tavo istoriją iš buvusių draudėjų, jeigu šio nepateiki, teises gali turėti nros ir 100 m, tau nieko pigiau nebus.

Nieko panašaus. Kada paskutinį kartą draudei automobilį? Klausia tik laiko, kiek turi teisę vairuoti. Bet juk ne apie tai diskusija, ar ne?

Tu kažkaip karikatūrini, kai tau patogu. Vairavimas įgūdžius formuoja, ir dėl to net avarijų mažiau. Tą pripažinai. O kai šnekame apie programavimo patirtį, tai iškart šneki apie sėdėjimą ir nosies krapšymą. Demagogija čia.

Oh, come on. Yra tiesioginiai ir netiesioginiai būdai vertinti dalykus. Žinai kas tokie yra mediatoriai? Kiek galima aiškinti... Prasėdėtas darbo laikas nėra tiesioginis gebėjimų matas.

O praleistas laikas programuojant jokių įgūdžių neformuoja?

Formuoja, tačiau visiems skirtingai. Apie tai jau kalbėjome. Prasėdėjimas darbo vietoje vidutiniškai gali paaiškinti 5% darbinių rezultatų.

Tai tu gal pats apsispręsk, kuris apibrėžimas yra vadovėlinis? Aš ne kažkokiomis bazinėmis kompetencijomis abejoju (ir kas čia per daiktas?), o tavo kognityviniais gebėjimais. Tu ką tik viename poste sau paprieštarauti sugebėjai... Varge, varge...

Tu gal nesivargink, nes matau, kad nelabai skaitai apskritai šios diskusijos, jei puoli atsakinėti į replikas, kurios nėra adresuotos tau. Bet, žinoma, galiu priminti, jei tau nesiseka pačiam susigaudyti... Gerbiamas Pico, štai apie ką kalbėjau:

Čia tu vienas patirtį išreiški per pradirbtą laiką. Tu vienas. <...> Kaip čia blyn taip yra pasauly, kad aktyviausiai visokius radikalius pakeitimus siūlo žmonės, neturintys net srities pagrindų.

[Pico]

Nieko panašaus. Kada paskutinį kartą draudei automobilį? Klausia tik laiko, kiek turi teisę vairuoti. Bet juk ne apie tai diskusija, ar ne?

Draudžiuosi ir vairuoju UK. Čia švari patirtis skaičiuojama tik nuo 5 metų ir pateikus išrašus iš buvusių draudėjų. Be šito 18-mečiai ir 30-mečiai moka ta pačią kainą.

Tu gal nesivargink, nes matau, kad nelabai skaitai apskritai šios diskusijos, jei puoli atsakinėti į replikas, kurios nėra adresuotos tau. Bet, žinoma, galiu priminti, jei tau nesiseka pačiam susigaudyti...

Sureagavai į visiškai nereikšmingą mano repliką ir ignoravai tai, ką norėjau pasakyti: tai visgi kuri paal tave patirties apibrėžimas yra vadovėlis? Ar tas, kurį pasicatvai iš vadovėlio apie laiką, ar tas kurį tu pats susigalvojai ir bandai dabar viską pritempti?

Ir galiausiai, čia kažkokia manija vadovėlių apibrėžimus dėtis kaip parašus?

Bet juk mes šitą apibrėžimą atmetėme, kadangi patirtis turi atspindėti kompetencijas, o ne prasėdėta darbe laiką. Ar ne?

Jei laikysimės, kad patirtis yra mokėjimai ir kompetencijos,

Nuo čia viskas ir prasideda. Kai darbdavys klausia, kokia tavo patirtis, tai klausia, kiek laiko esi daręs tą ir aną. Patirtis kaičiuojama metais, net vadovėliai tavo cituojami tą sako. O klausimas kokie tavo mokėjimai ir kompetencijos - tai čia atskiras klausimas. Tu juos nori suplakti į vieną.

šiuos mokėjimus ir kompetencijas galima įvertinti įvairiomis darbo simuliacijomis ir užduotimis. Organizuoti tokį įvertinimą yra personalo skyriaus kompetencijose, pasitelkiant į pagalbą tos srities, į kurią ieškoma darbuotojo, specialistą.

HR gali pasisamdyti tik didelės kompanijos. Ir tai, ta nauda sprendžiant visokius testukus yra labai abejotina.

Jeigu keliame prielaidą, kad mums reikia 5 metų patirties (turėdami omenyje mokėjimus ir kompetencijas, nes Sejanus tai matuoja metais), tada realiai turėtume turėti kažkokį objektyvų matą, ką mes turime omenyje sakydami "5 metai". Vatnikas pasakys - "su 5 metų patirtimi moka gerai suvirinti, nesimato siūlių". Tada vatniko galima paklausti, ar šitas suvirintojas, kuris suvirina taip, kad nesimato siūlių, tačiau yra pradirbęs tik 3 metus, jau turi 5 metų patirtį?

Visų pirma, yra žema pravardžiuoti žmones dėl jų profesijos, kuri beje, yra sunki, kenksminga ir labai reikalinga. Bet čia tavo asmeninės bėdos. Antra, kaip sakiau, suplaki patirtį ir mokėjimą, kompetenciją, kvalifikaciją. Darbdavys reikialaus patirties ne dėl to, moki ar ne virinti be siūlių. Mokėjimus ir kvalifikacijas atspindės suvirintojo sertifikatai ar diplomai.

Priimti darbuotojus remiantis jų patirtimi, t.y. prasėdėtu laiku - nesąmonė.

Patirtis yra vienas tik iš veiksnių, padedančių darbdaviui apsispręsti pirmuosiuose atrankosnetapuose, kai pvz gauni CV, ir turbūt ne lemiamiausias.

[Augustas]

D3monas tiek prisnekejo nesamoniu, kad uzkalbejo danti ir praleidom labai svarbu dalyka: patirtis ir yra laikas. Ka vadinsi patyrusiu vairuotoju, kurie turi tos pacios kategorijos teises, bet yra pravairave skirtingus metus? Labiau patyres bus tas, kuris pravazinejo daugiau. Su darbu tas pats, labiau patyres programeris bus tas kuris daugiau metu bus pradirbes ta darba. O kvalifikacijos cia visai kita tema, ka bande sumaisyti D3monas.

Man kažkodėl atrodo, kad jūs abu labu tokiu. Tiek vienas, tiek ir kitas praleidžiate vieną svarbų dalyką. Būtent, kad teorija nuo praktikos dažnai skiriasi, o kartais skiriasi taip labai, kad beveik visos teorinės žinios, kurios Tamstoms buvo dėstomos mokymo įstaigose, kuriose Tamstos studijavo (ar mokėsi) ir įgijo savo profesijas, šiandien Tamstų praktiniame darbe yra beveik nereikalingos, nes (čia remiuosi nuosava finansininko darbo patirtimi): a) atsirado nauja įranga, kurios, kai mokėtės ar studijavote, dar nebuvo; b) pasikeitė įstatymai (pvz., mokesčių įstatymai); c) keitėsi konkurencinė aplinka (pvz., kai mokėtės ar studijavote, dar buvo tos profesijos darbuotojų trūkumas, o dabar atsirado tam tikras perteklius). Todėl problemos, su kuriomis susiduriate dirbdamas šiandien, jau nebėra tokios pačios, kokios buvo, kai studijavote ar mokėtės. Todėl darbdaviui yra labai svarbu, kad būsimasis darbuotojas jau dabar mokėtų dirbti esant dabartinei situacijai, o ne tai, kuri buvo, kai baigėte mokslus. Jei, tarkim, baigėte mokslus prieš 10 metų ir dabar norite įsidarbinti, tai darbdavys Tamstų ir klausia (ir teisingai klausia), ar Tamstos tuos 10 metų dirbo pagal profesiją, ar kažką kitą darė. Tad darbo patirties reikalavimo esmė yra būtent čia, t.y., kad Tamstos jau dabar galėtų sėsti ir dirbti, o ne reikėtų Tamstas dar papildomai mokyti dalykų, kurie pastaruosius, tarkim, 10 metų pagal profesiją dirbantiems žmonėms yra tapę kasdienybe.

[D3monas]

Draudžiuosi ir vairuoju UK. Čia švari patirtis skaičiuojama tik nuo 5 metų ir pateikus išrašus iš buvusių draudėjų. Be šito 18-mečiai ir 30-mečiai moka ta pačią kainą.

Naudinga informacija. Šito nežinojau.

Nuo čia viskas ir prasideda. Kai darbdavys klausia, kokia tavo patirtis, tai klausia, kiek laiko esi daręs tą ir aną. Patirtis kaičiuojama metais, net vadovėliai tavo cituojami tą sako. O klausimas kokie tavo mokėjimai ir kompetencijos - tai čia atskiras klausimas. Tu juos nori suplakti į vieną.

Iš tiesų, mano manymu šis nesusipratimas prasidėjo nuo to, kad Sejanus pradėjo oponuoti pozicijai, kad patirtis = pradirbti metai. Vadovėlinio apibrėžimo laikiausi savo pirminiame poste, vėliau Teisingo Diskutavimo™ metodais tas apibrėžimas tapo kažkokia Frankenšteino pabaisa. Tai, kaip suprantu, vienbalsiai grįžtame prie vadovėlinio apibrėžimo? Liuks. Aš už.

HR gali pasisamdyti tik didelės kompanijos. Ir tai, ta nauda sprendžiant visokius testukus yra labai abejotina.

Nėra visiškai taip. Darbuotojų atrankos kompanijos siūlo tikrai įperkamas paslaugas. Kai kalba eina apie paiešką darbuotojo, kuris per metus darbdaviui kainuos kokius 24000 Eurų ar daugiau, tada susimokėti vienkartinį mokestį už kokybišką darbuotojo paiešką tampa labai patrauklus sprendimas. Jau geriau tiek pinigų atiduoti tikrai geram darbuotojui, nei taupyti vykdant atranką. Dėl atrankos metodų ir testų kokybės - atskira kalba. Rinkoje yra ir gerų, ir prastų atranką vykdančių firmų, todėl rezultatai gali būti visokie.

Visų pirma, yra žema pravardžiuoti žmones dėl jų profesijos, kuri beje, yra sunki, kenksminga ir labai reikalinga. Bet čia tavo asmeninės bėdos. Antra, kaip sakiau, suplaki patirtį ir mokėjimą, kompetenciją, kvalifikaciją. Darbdavys reikialaus patirties ne dėl to, moki ar ne virinti be siūlių. Mokėjimus ir kvalifikacijas atspindės suvirintojo sertifikatai ar diplomai.

Gerbiamasis, aš neturiu išankstinių nuomonių apie suvirintojus. Atleiskite už neskoningą pavyzdį. Dėl mokėjimų ir kompetencijų - juos iš tiesų galima įvertinti formaliais dokumentais, liudijančiais išsilavinimą ir/ar kvalifikacijos kėlimą. Kitus darbui reikalingus gebėjimus ir kompetencijas, priklausomai nuo veiklos srities, galima įvertinti užduotimis, kurios būtų parengtos kompetentingo atrankos specialisto.

Patirtis yra vienas tik iš veiksnių, padedančių darbdaviui apsispręsti pirmuosiuose atrankosnetapuose, kai pvz gauni CV, ir turbūt ne lemiamiausias.

Taip, atmesti kandidatus, netenkinančius formalaus išdirbto laiko reikalavimo, yra įprasta praktika ieškant darbuotojų. Tačiau ar taip turėtų būti? Aš manau, kad taip būti neturėtų. Mažų mažiausiai - to derėtų vengti, jei tai įmanoma. Ir, grįžtant prie diskriminavimo temos, tokią poziciją laikau todėl, kad kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali turėti mažesnį darbo stažą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie turi prastesnes kompetencijas, reikalingas eiti vienas ar kitas pareigas.
Dievaži, man atrodo, kad artėjame susišnekėjimo. Kaip manai, Pico? Gal nuo šios akimirkos mums pavyks išvengti Teisingo Diskutavimo™? Nuoširdžiai tikiuosi.

<...>teorija nuo praktikos dažnai skiriasi<...>

Nežinau kur tu studijavai ir kur dirbi, tačiau tavo pateikiami anekdotai nėra labai svarus argumentas. Aš galėčiau papasakoti apie situacijas, kuriose ką tik studijas baigę asmenys yra geresni darbuotojai, nei dvidešimt metų srityje dirbantys specialistai. Nu ir kas iš to? Dabartinėje darbo rinkoje yra itin nedaug darbų, kurie būtų identiški judant iš darbovietės į darbovietę. Paklauskite savo draugų, kurie dirba "pardavimų vadybininko" pareigose, jie paantrins. Apmokymas darbo vietoje - įprastas ir neišvengiamas dalykas. Žinoma, kai kurioms pareigoms tai nėra taip ryšku, suvirintojas visur veiks tą patį - virins. O kuo labiau einama į "minkštų" kompetencijų reikalaujančias pareigybes, tuo tos pačios pareigybes veikla tampa skirtingesnė tarp įmonių.

a) atsirado nauja įranga, kurios, kai mokėtės ar studijavote, dar nebuvo; b) pasikeitė įstatymai (pvz., mokesčių įstatymai)

Įrangos ir įstatymų išmanymą galima nurodyti kaip reikalavimą. Taip pat tai labai nesunkiai patikrinama.

[Augustas]

Dievaži, man atrodo, kad artėjame susišnekėjimo. Kaip manai, Pico? Gal nuo šios akimirkos mums pavyks išvengti Teisingo Diskutavimo™? Nuoširdžiai tikiuosi.

Taip, aš irgi to tikiuosi.

<...>teorija nuo praktikos dažnai skiriasi<...>

Nežinau kur tu studijavai ir kur dirbi, tačiau tavo pateikiami anekdotai nėra labai svarus argumentas. Aš galėčiau papasakoti apie situacijas, kuriose ką tik studijas baigę asmenys yra geresni darbuotojai, nei dvidešimt metų srityje dirbantys specialistai.

Aš irgi galėčiau papasakoti tokių pačių ar panašių istorijų, kai ką tik baigę mokslus asmenys yra geresni darbuotojai, nei tie specialistai, kurie 20 metų pradirbę savo srityje. Bet kaip tai paneigia mano teiginį, kad teorija nuo praktikos dažnai skiriasi? Tiksliau sakant, kaip tai griauna bendrą taisyklę, kad geriau yra tas darbuotojas, kurio darbo stažas ilgesnis?

Nu ir kas iš to? Dabartinėje darbo rinkoje yra itin nedaug darbų, kurie būtų identiški judant iš darbovietės į darbovietę. Paklauskite savo draugų, kurie dirba "pardavimų vadybininko" pareigose, jie paantrins. Apmokymas darbo vietoje - įprastas ir neišvengiamas dalykas. Žinoma, kai kurioms pareigoms tai nėra taip ryšku, suvirintojas visur veiks tą patį - virins. O kuo labiau einama į "minkštų" kompetencijų reikalaujančias pareigybes, tuo tos pačios pareigybes veikla tampa skirtingesnė tarp įmonių.

Žinoma, bet ilgiau dirbusio darbuotojo apmokymo laikas kur kas dažniau būna trumpesnis, nei kokio nors srities naujoko. Tad bendra taisyklė, jog geriau ilgesnį darbą stažą turintis darbuotojas, išlieka net tarp lanksčiųjų pareigybių, tokių kaip pardavimo vadybininkai, rinkodaros specialistai ir pan. Išimčių iš tos bendros taisyklės niekas neneigia, o kritikuoja tiktai Tamstos, D3mone, pastangas paneigti bendrą taisyklę.

a) atsirado nauja įranga, kurios, kai mokėtės ar studijavote, dar nebuvo; b) pasikeitė įstatymai (pvz., mokesčių įstatymai)

Įrangos ir įstatymų išmanymą galima nurodyti kaip reikalavimą. Taip pat tai labai nesunkiai patikrinama.

Ir čia yra svarus argumentas prieš tai, kad darbdavys domėtųsi, kiek laiko potencialus jo darbuotojas dirbo pagal profesiją, ir jį į darbą priimtų pagal šį kriterijų?

[Sejanus]

Švedijoje kairiųjų kultūros šalininkai liko sutrikę, nes dešiniojo sparno nacionalistai nusprendė surengti gėjų paradą, kurio metu žygiuos per musulmonų kaimynystę, skelbia „Breitbart“.

Bet įpykę kairieji ir homoseksualų teisių aktyvistai užplūdo socialinį tinklą „Facebook“. Jie pareiškė, kad būsimas paradas yra „dešiniųjų“, „ksenofobiškas“ ir „grynas rasizmas“.
Šiuo metu yra planuojama demonstracija, nukreipta prieš šį paradą. Jos organizatoriai teigia, kad „Järva Pride“ supriešins dvi užguitas grupes vieną su kita.

Mokesčių mokėtojų finansuojama homoseksualų teisių grupė „RFSL“ atsiribojo nuo šios eisenos. Grupė pažėrė kaltinimus, esą paradas propaguoja rasizmą ir baltųjų privilegijas.

Tikimybė, kad homoseksualų parado dalyvius Stokholmo Husbiu ir Tensta rajonuose užpuls, o galbūt net mirtinai sužalos, yra šimtaprocentinė. Maža to, kai juos užpuls, feministės ir homoseksualų teisių aktyvistai bus musulmonų pusėje.

http://www.lrytas.lt/-14377251411436187 ... %C4%99.htm


Vaišinkitės

[Vilius]

Švedijoje kairiųjų kultūros šalininkai liko sutrikę, nes dešiniojo sparno nacionalistai nusprendė surengti gėjų paradą, kurio metu žygiuos per musulmonų kaimynystę, skelbia „Breitbart“.

Nemaniau, kad gyvenime pamatysiu šiuos žodžius sudėliotus būtent tokia tvarka

[Sejanus]

O aš stebiuosi, kad niekas nesugalvojo anksčiau Juk čia tobula idėja. Ne tik pramogine prasme (trolinimas 10/10), bet kartu labai vienareikšmiai atskleidė Švedijos tolerastų tikruosius veidus, ir davė dešiniesiems daug taškų, ir dar galimai atskleis šį tą apie musulmonų imigrantus, kas vėl sukraus dešiniesiems daug taškų. Ne tai kad mano akyse ten dar likę kažkas neatskleista apie vienus ar kitus...