Aukštasis išsilavinimas - ar jo reikia?
Vieniems žmonėms reikia, kitiems ne. Žiūrint, kokia veikla užsiima. Labai keistas klausimas.
Tau sugooglinti visas sritis, kur jo reikia? Na, jei nori karjeros moksle, ar dirbti chirurgu, inžinieriumi... žiūrėk, o gal pats pasinaudok Google?Jei aukštojo išsilavinimo reikia, tai kam?
Priesingai negu Sejanus man sitas klausimas neatrodo keistas.
Manau, kad aukstasis issilavinimas yra per daug pervertinamas, ir jo verte kazkiek devalvuota. Bet ar gali buti kitaip, kai visi padavejai - su teises ar vadybos bakalaurais?
Man kitas klausimas i tema kur kas svarbesnis atrodo: kodel issilavinimas yra toks brangus? Nesakau, kad jis turi buti nemokamas, bet tuition fees visame vakaru pasaulyje yra kazkaip sunkiai paaiskinami. Galiu suprasti, kodel kokios mikrobiologijos ar kokios taikomosios specialybes universitetinis issilavinimas kainuos didesnius pinigus, bet kodel kazkokios mirusios kalbos ar siap filologines ar istorines studijos po 5 k svaru metams kainuoja uk? Nemenkinu situ disciplinu ir nesakau, kad jos neidomios ar nereikalingos, just asking questions, why? Atsakymu itikinamu dar nemaciau.
(D3mone, i kitos temos postus butinai atsakysiu, bet ne dabar).
Manau, kad aukstasis issilavinimas yra per daug pervertinamas, ir jo verte kazkiek devalvuota. Bet ar gali buti kitaip, kai visi padavejai - su teises ar vadybos bakalaurais?
Man kitas klausimas i tema kur kas svarbesnis atrodo: kodel issilavinimas yra toks brangus? Nesakau, kad jis turi buti nemokamas, bet tuition fees visame vakaru pasaulyje yra kazkaip sunkiai paaiskinami. Galiu suprasti, kodel kokios mikrobiologijos ar kokios taikomosios specialybes universitetinis issilavinimas kainuos didesnius pinigus, bet kodel kazkokios mirusios kalbos ar siap filologines ar istorines studijos po 5 k svaru metams kainuoja uk? Nemenkinu situ disciplinu ir nesakau, kad jos neidomios ar nereikalingos, just asking questions, why? Atsakymu itikinamu dar nemaciau.
(D3mone, i kitos temos postus butinai atsakysiu, bet ne dabar).
Kai kuriose srityse (medicina, teisė) aukštasis gali būti kaip licencija – be jo dirbti niekas neleis. Jo taip pat reikia siekiant akademinės karjeros, norint įsidarbinti į kai kurias valstybines įstaigas, užimti kai kurias valstybines pareigas, kartais ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Tokie teoriškai būtų realūs bet kokio aukštojo diplomo praktiniai pranašumai.Jei aukštojo išsilavinimo reikia, tai kam?
Subjektyvūs ir situaciniai pranašumai būtų: su diplomu kišenėje ar studijuojant dažniausiai lengviau pradėti karjerą arba galbūt net tai yra vienintelis būdas ją pradėti; pranašumas darbo rinkoje prieš konkurentus; taip pat visose srityse be išimčių aukštesnės kvalifikacijos diplomas vidutiniškai užtikrina didesnį atlyginimą (nežinau, ar iš šio straipsnio galima daryti palyginimą su nieko nebaigusiais, bet tendencija aiški: aukštesnis diplomas statistiškai atsiperka prieš žemesnės kvalifikacijos diplomą).
Kokie gali būti trūkumai? Sumokėta kaina, sugaištas laikas… Galbūt ir sugadinti nervai Tuomet reikia pasverti, ar trūkumai nusveria pranašumus. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai aukštasis pas mus būna nemokamas, o nei laiko, nei nervų niekam negaila, atsakymas dažniausiai būna aukštojo naudai.
Problema yra tokia, kad tie žmonės kurie yra linkę ir sugeba baigti aukštąjį mokslą daugiau uždirbtų iš dalies vien dėl tų savybių ir dalis diplomo vertės kyla iš gebėjimo baigti studijas signalizavimo.Šešėlis wrote: Subjektyvūs ir situaciniai pranašumai būtų: su diplomu kišenėje ar studijuojant dažniausiai lengviau pradėti karjerą arba galbūt net tai yra vienintelis būdas ją pradėti; pranašumas darbo rinkoje prieš konkurentus; taip pat visose srityse be išimčių aukštesnės kvalifikacijos diplomas vidutiniškai užtikrina didesnį atlyginimą (nežinau, ar iš šio straipsnio galima daryti palyginimą su nieko nebaigusiais, bet tendencija aiški: aukštesnis diplomas statistiškai atsiperka prieš žemesnės kvalifikacijos diplomą).
Neužtenka paimti vidutinių atlygimų skirtumo tarp įvairaus išsilavinimo grupių tam kad apskaičiuoti išsilavinimo naudą.Vilius wrote:Kur čia problema?VYTS wrote:Problema yra tokia, kad tie žmonės kurie yra linkę ir sugeba baigti aukštąjį mokslą daugiau uždirbtų iš dalies vien dėl tų savybių ir dalis diplomo vertės kyla iš gebėjimo baigti studijas signalizavimo.
Nu jo, gerai sakai.VYTS wrote:Neužtenka paimti vidutinių atlygimų skirtumo tarp įvairaus išsilavinimo grupių tam kad apskaičiuoti išsilavinimo naudą.
Kita vertus, čia yra nedidelis bonusas visuomenei. Jei žmogus baigė bet kokias studijas, galima daryti prielaidą, kad jis pajėgus susitvarkyti bent su paprastomis administracinėmis užduotimis, ir pan. Kas turėtų kažkiek palengvinti gyvenimą darbdaviams.
Fizikane, o iš kur be universitetinio išsilavinimo žinot, kur tame Internete parašyta teisybė, o kur ne?fizikanas wrote:Nuo tada, kai atsirado internetas, universitetinis issilavinimas turi tik simboline prasme, panasiai, kaip brangus laikrodis.
O iš kur žinos ar jį universitete primokė teisybės ar ne?Augustas wrote:Fizikane, o iš kur be universitetinio išsilavinimo žinot, kur tame Internete parašyta teisybė, o kur ne?fizikanas wrote:Nuo tada, kai atsirado internetas, universitetinis issilavinimas turi tik simboline prasme, panasiai, kaip brangus laikrodis.
Nezinau, bet labiau pasitikiu wikipedijos straipsniais, nei tuo, ko moko universitetuose.Augustas wrote:Fizikane, o iš kur be universitetinio išsilavinimo žinot, kur tame Internete parašyta teisybė, o kur ne?
Tai jokių problemų. Universitete, pvz., Gamtos mokslų fakultete atliekami įvairūs laboratoriniai darbai bei eksperimentai, kuriuos stebi ar net atlieka patys studentai, Istorijos fakultete patys studentai skaito ne tik istorijos vadovėlius, bet ir istorijos šaltinius, kuriais remiantis ir buvo parašyti tie istorijos vadovėliai, tad studentai gali patys įsitikinti, ar teisinga vadovėlyje išdėstyta istorinių įvykių interpretacija, be to patys dalyvauja archeologiniuose kasinėjimuose. Na, ir t.t., ir pan.VYTS wrote:O iš kur žinos ar jį universitete primokė teisybės ar ne?Augustas wrote:Fizikane, o iš kur be universitetinio išsilavinimo žinot, kur tame Internete parašyta teisybė, o kur ne?fizikanas wrote:Nuo tada, kai atsirado internetas, universitetinis issilavinimas turi tik simboline prasme, panasiai, kaip brangus laikrodis.
Tad galimybių įsitikinti, ar Tamstą universitete primokė teisybės, ar ne, Tamsta turi daugiau, jei mokosi universitete, o ne iš Interneto.
Last edited by Augustas on 2015-08-17 17:50, edited 1 time in total.
Manau, kad tu būsi teisus už dar kokių 10-20 metų, kai bus pakankamai patikima sertifikavimo sistema. Tuo tarpu, daugumai darbdavių dar nelabai padarysi įspūdžio internete išklausytomis paskaitomis ir perskaitytais wiki straipsniais. Be to, lieka praktinių užsiėmimų problema, ko daugumoje sričių (išskyrus IT, ir gal dar keletą) internetu atlikti neįmanoma.fizikanas wrote:Nuo tada, kai atsirado internetas, universitetinis issilavinimas turi tik simboline prasme, panasiai, kaip brangus laikrodis.
Taip, labaratoriju nauda gamtos moklsuose tenka pripazinti. Idomu ar yra koks paprastas budas pasinaudoti labaratorija, nemokant pilnos studiju kainos?Augustas wrote:Tai jokių problemų. Universitete, pvz., Gamtos mokslų fakultete atliekami įvairūs laboratoriniai darbai bei eksperimentai, kuriuos stebi ar net atlieka patys studentai, Istorijos fakultete patys studentai skaito ne tik istorijos vadovėlius, bet ir istorijos šaltinius, kuriais remiantis ir buvo parašyti tie istorijos vadovėliai, tad studentai gali patys įsitikinti, ar teisinga vadovėlyje išdėstyta istorinių įvykių interpretacija, be to patys dalyvauja archeologiniuose kasinėjimuose. Na, ir t.t., ir pan.
Na tai as ta ir turiu omenyje, kad tinka pavyzdziui, kaip ziniu irodymas. Nors tai nera nei vienintelis, nei geriausias budas toms zinioms igyti. O darbdaviu atsilikimas nuo technologiju yra problema, kuria su laiku isspres rinka, kaip visada bunaVilius wrote:Manau, kad tu būsi teisus už dar kokių 10-20 metų, kai bus pakankamai patikima sertifikavimo sistema. Tuo tarpu, daugumai darbdavių dar nelabai padarysi įspūdžio internete išklausytomis paskaitomis ir perskaitytais wiki straipsniais. Be to, lieka praktinių užsiėmimų problema, ko daugumoje sričių (išskyrus IT, ir gal dar keletą) internetu atlikti neįmanoma.
Šitas redukcionizmas man patiko. Nežinau ar visiškai sutinku, bet pati mintis - labai linksmai skamba. Diplomas galimai atlieka povo uodegos funkciją. "Žiūrėk į mane, darbdavį, ir gėrėkis - aš baigiau kietas studijas!"Gali būti.VYTS wrote: Problema yra tokia, kad tie žmonės kurie yra linkę ir sugeba baigti aukštąjį mokslą daugiau uždirbtų iš dalies vien dėl tų savybių ir dalis diplomo vertės kyla iš gebėjimo baigti studijas signalizavimo.
Tai iš internetų išsimokslinęs individas turėtų jaustis panašiai kaip labai piktas povas, kuriam kažkas nurovė uodegą? Toks povas žino, kad jis turi pranašumą, bet tik jis vienas tai ir žino. Man susidaro įspūdis, kad neretoje situacijoje geriau atrodyti pranašiam, nei iš tiesų būti pranašiam, bet tokiu neatrodyti. Neretai dundukas su diplomu atrodo geriau, nei proto bokštelis be diplomo.fizikanas wrote:Nuo tada, kai atsirado internetas, universitetinis issilavinimas turi tik simboline prasme, panasiai, kaip brangus laikrodis.
Bijau, kad be reikiamo išsilavinimo tave bijos į tą laboratoriją įleisti. lol.fizikanas wrote:Idomu ar yra koks paprastas budas pasinaudoti labaratorija, nemokant pilnos studiju kainos?
Yra budai sertifikuoti savo zinias be universitetu, tame paciame internete.D3monas wrote:Tai iš internetų išsimokslinęs individas turėtų jaustis panašiai kaip labai piktas povas, kuriam kažkas nurovė uodegą? Toks povas žino, kad jis turi pranašumą, bet tik jis vienas tai ir žino. Man susidaro įspūdis, kad neretoje situacijoje geriau atrodyti pranašiam, nei iš tiesų būti pranašiam, bet tokiu neatrodyti. Neretai dundukas su diplomu atrodo geriau, nei proto bokštelis be diplomo.
Cia tiesiog kuri, ar esi mates tokia labaratorija ir jos reikalavimus klientams?D3monas wrote:Bijau, kad be reikiamo išsilavinimo tave bijos į tą laboratoriją įleisti. lol.