Na taip, galime pavyzdziui nesivadovauti snekamaja kalba ir amatu vadinti tai ka tu sakai, kas apibudina turbut betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku. Man idomu kokia egzistuoja profesija, kur tobulejama ne per praktika ir kitu pavyzdi ir kur realiai tu gali uzdirbti pinigu turedamas tokia profesijaD3monas wrote:O kaip tu siūlai vadinti? Man atrodo visai tinkamai, kad veikla, kurioje tobulėjama pagrinde tik per praktiką ir kitų pavyzdį, gali būti pavadinta amatu.
Aukštasis išsilavinimas - ar jo reikia?
Gal tai galėtų būti kokia nors grožinės literatūros kritiko arba meno kritiko profesija? Juk tam, kad kritikuotum kokį nors meno kūrinį, kito kritiko pavyzdys nebūtinas.fizikanas wrote:Na taip, galime pavyzdziui nesivadovauti snekamaja kalba ir amatu vadinti tai ka tu sakai, kas apibudina turbut betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku. Man idomu kokia egzistuoja profesija, kur tobulejama ne per praktika ir kitu pavyzdi ir kur realiai tu gali uzdirbti pinigu turedamas tokia profesijaD3monas wrote:O kaip tu siūlai vadinti? Man atrodo visai tinkamai, kad veikla, kurioje tobulėjama pagrinde tik per praktiką ir kitų pavyzdį, gali būti pavadinta amatu.
Primenu, kad universitetai neruošia profesijoms. Profesijoms ruošia profesinės mokyklos. Universitetuose žmonės studijuoja studijų programose ir jiems suteikiamas išsilavinimas.
Ir viename, ir kitame pavyzdyje, manau, paminėjai sritis, kuriose reikia ne mechaninių įgūdžių, bet gilaus įvairių sričių išmanymo ir turimų žinių integravimo. Prezidentas ir teorinis fizikas - nėra amatai. Tu negali nuspręsti, kad štai, mokysiuosi savarankiškai, kad tapčiau prezidentu ar teoriniu fiziku. Prezidentui būtinas platus išmanymas socialiniuose moksluose, o fizikos teoretikui - gamtos moksluose ir gamtos mokslų filosofijoje. Tokias kompetencijas, manau, gali suteikti tik formalios studijos. Kita vertus, gal aš klystu, galbūt imsi ir parodysi kokį nors fizikos teoretiką, kuris (būdamas neišskirtinių gabumų) nieko nebaigė ir buvo savamokslis, kuris sėkmingai dirbo toje srityje.fizikanas wrote: betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku
https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_autodidactsD3monas wrote:Primenu, kad universitetai neruošia profesijoms. Profesijoms ruošia profesinės mokyklos. Universitetuose žmonės studijuoja studijų programose ir jiems suteikiamas išsilavinimas.Ir viename, ir kitame pavyzdyje, manau, paminėjai sritis, kuriose reikia ne mechaninių įgūdžių, bet gilaus įvairių sričių išmanymo ir turimų žinių integravimo. Prezidentas ir teorinis fizikas - nėra amatai. Tu negali nuspręsti, kad štai, mokysiuosi savarankiškai, kad tapčiau prezidentu ar teoriniu fiziku. Prezidentui būtinas platus išmanymas socialiniuose moksluose, o fizikos teoretikui - gamtos moksluose ir gamtos mokslų filosofijoje. Tokias kompetencijas, manau, gali suteikti tik formalios studijos. Kita vertus, gal aš klystu, galbūt imsi ir parodysi kokį nors fizikos teoretiką, kuris (būdamas neišskirtinių gabumų) nieko nebaigė ir buvo savamokslis, kuris sėkmingai dirbo toje srityje.fizikanas wrote: betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku
Nu, Brazauskis buvo inžinierius, o ir tarp JAV prezidentų visokių profesijų atstovų pasitaikė. Jau nešnekant apie tai, kad nei LR nei USA nėra profesijos cenzo kandidatams į prezidentus. https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_P ... occupationfizikanas wrote:Prezidentui būtinas platus išmanymas socialiniuose moksluose,
Ar čia tik norėjai pasakakyti, kas ir kaip tavo įsivaizduojamojoje utopijoje turėtų būti? Tada ok.
Gaila, kad tų savamokslių, kurie prie labdaringos virtuvės kasdien renkasi, šiame sąraše nėra, nes tada sąrašas būtų daug ilgesnis ir įdomesnis. Ar čia dabar toks prikolas per išimtis mėginti įtikinti, kad tai yra taisyklė?fizikanas wrote:https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_autodidacts
Jo, tu teisus. Nafik prezidentui išmanyti politikos mokslus, ekonomiką, viešuosius ryšius... Žinoma, tu nugalėjai. Aš buvau neteisus. Susirandam kokį benamį be išsilavinimo ir pastatom jį į prezidento kėdę, kaip proof of concept.Sejanus wrote:Bet tu ir mėgsti išsigalvoti
O kokie įgūdžiai programavimui svarbiausi tavo manymu?Sejanus wrote:O programavime svarbiausia mechaniniai įgūdžiai?
Gal kažkiek į temą prie diskusijos: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ko ... 500-534064
Nugalėjau? Tu įsivaizdavai, kad čia kažkokia kova vyksta? Aš jau visai pasimetęs.Jo, tu teisus. Nafik prezidentui išmanyti politikos mokslus, ekonomiką, viešuosius ryšius... Žinoma, tu nugalėjai. Aš buvau neteisus. Susirandam kokį benamį be išsilavinimo ir pastatom jį į prezidento kėdę, kaip proof of concept
Jei nori kažką susirasti ir pastatyti į prezidento kėdę, žinoma, gali mėginti. Apie kokios šalies prezidentą čia kalbi? Turbūt ne Lietuvos, nes tapimo Lietuvos prezidentu procesas yra labai labai nepanašus į šias fantazijas
Sunku vienareiškmiai pasakyti, ko gero priklauso ir nuo programavimo srities. Bet tik jau ne mechaniniai.O kokie įgūdžiai programavimui svarbiausi tavo manymu?
Aš tikiu, kad pasimetęs, jei manai, kad prezidentui nereikia išmanyti politikos bei kitų mokslų.Sejanus wrote:Aš jau visai pasimetęs.
Pamėginkime apsibrėžti, ką mes suvokiame, kaip mechaninius įgūdžius. Mechaninis - susijęs su mechanizmais ar įrankiais. Vadinasi, mechaniniai įgūdžiai - įgūdžiai susiję su mechanizmų ar įrankių naudojimu. Net jei programuotojo įrankiai yra programinės įrangos pavidalu, tai vis vien yra įrankiai. Tarkime, programuotojas mokosi programuoti Python, todėl jam labai svarbu mechaniniai to įrankio naudojimo gebėjimai, e.g. kaip algoritmai konstruojami su šia kalba, kokia yra gramatika, kaip kalba supranta kintamuosius. Aš nesu programuotojas, todėl negaliu išsamiai apie tai kalbėti, tačiau iš pokalbių su tais keliais programuotojais, kuriuos pažįstu, man susidarė įspūdis, jog programavimas yra mokėjimas parašyti kodą, kuris darytų tai, ko nori užsakovas. Ir mechaninės kompetencijos (mokėjimas naudoti kalbą, jos supratimas) yra būtent tai, kas įgalina programuotoją parašyti tą kodą.Sejanus wrote:Sunku vienareiškmiai pasakyti, ko gero priklauso ir nuo programavimo srities. Bet tik jau ne mechaniniai.
Jei programuotojas kuria programą, kurią sumanė pats, tada tai dar ir kūrybingumo pareikalaujantis darbas. Kas irgi yra šaunu.
Vis gi tu pasimetęs labiau, jei jau taip ištraukinėji žodžius iš konteksto ir dėlioji kur jie nebuvo skirti Papasakok, kas ten prieš ką kovėsi kur aš laimėjau, ir kokioje šaly prezidentui reikia išmanyti politikos bei kitus mokslus, pageidautina su nuorodom į tos šalies įstatymus ar, nežinau, darbo skelbimus kad matytųsi jog ne pats viską išsigalvoji. Bet gal bus sąžiningiau pripažinti, kad išsigalvojai šiuos reikalavimus? Kaip kažkas sakė, pasakoji kaip norėtum kad būtų, supainiojęs su kaip yra iš tiesų? Bet jei rimtai, tai vienintelis atsakymas kokio tikiuosi sulaukti, yra dar vienas apgailėtinas bandymas slėptis po humoru ir vadinamuoju sarkazmu.Aš tikiu, kad pasimetęs, jei manai, kad prezidentui nereikia išmanyti politikos bei kitų mokslų.
Tu nežinai kas yra programavimas, pats tą supranti ir pripažįsti, bet vis tiek aiškini jog čia amatas, dėstai kada programeriui reikia kūrybingumo kada ne... nors mirk iš juoko, visai kaip kunigai pasakojantys apie lytinį švietimą. Nebūtų sąžiningiau prieš save ir kitus tiesiog pasakyti, kad programavimas yra viena iš specialybių, kur aukštasis išsilavinimas dažniausiai nėra būtinas, ir tuo baigti? Be jokių ten kategorizavimų į amatus ir publikos linksminimo? Ar kažkas būtų negerai, subyrėtų pasaulėvaizdis, nuvertėtų aukštasis mokslas?Aš nesu programuotojas, todėl negaliu išsamiai apie tai kalbėti, tačiau iš pokalbių su tais keliais programuotojais, kuriuos pažįstu, man susidarė įspūdis, jog programavimas yra mokėjimas parašyti kodą, kuris darytų tai, ko nori užsakovas. Ir mechaninės kompetencijos (mokėjimas naudoti kalbą, jos supratimas) yra būtent tai, kas įgalina programuotoją parašyti tą kodą.
Jei programuotojas kuria programą, kurią sumanė pats, tada tai dar ir kūrybingumo pareikalaujantis darbas. Kas irgi yra šaunu.
Kaip kunigai aiškina kad be bažnyčios Lietuva žlugs taip ir filosofijos profesorius kad be liberalaus išsilavinimo. Nesitikėjau kad kas nors tuo tiki, juo labiau čia. Oh well.D3monas wrote: Gal kažkiek į temą prie diskusijos: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ko ... 500-534064
Donskis užlipa ant vienos bačkos ir rėkia: universitetų krizė! Humanitarų katastrofa! Universitetai virtę fabrikais! Jokio dvasingumo! Bla bla bla!VYTS wrote:Kaip kunigai aiškina kad be bažnyčios Lietuva žlugs taip ir filosofijos profesorius kad be liberalaus išsilavinimo. Nesitikėjau kad kas nors tuo tiki, juo labiau čia. Oh well.D3monas wrote: Gal kažkiek į temą prie diskusijos: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ko ... 500-534064
Po to lipa ant kitos bačkos ir šaukia, kad neva tie degradavę universitetai ir ordos diplomuotų humanitarų išgelbės pasaulį.
Čia net elemetarios logikos nėra.
Man L. Donskis nuo senai ptinka. Gal dėl mano romantiško būdo. Galimai dėl to pačio būdo patraukliai skamba jo perspėjimai apie tai, kad mūsų šviesi ateitis viena virve surišta su liberaliais mokslais.VYTS wrote:Kaip kunigai aiškina kad be bažnyčios Lietuva žlugs taip ir filosofijos profesorius kad be liberalaus išsilavinimo. Nesitikėjau kad kas nors tuo tiki, juo labiau čia. Oh well.D3monas wrote: Gal kažkiek į temą prie diskusijos: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ko ... 500-534064
Lietuva be bažnyčios galėtų žlugti arba greičiau patirti laikiną krizę tik jei taikytų šoko metodą, panašų į sausą įstatymą. Nors vistiek, aš neįsivaizduoju valstybės netoliaruojančios religijos, nes kol bus nežinojimo gyvenime tol bus tikintieji ir tol bus valstybė besirūpinanti tikinčiųjų poreikiais.
Misteri Elementari Logika, pakonkretink tą vietą kur Donskis sako, kad degradavę universitetai išgelbės pasaulį.Pico wrote: Donskis užlipa ant vienos bačkos ir rėkia: universitetų krizė! Humanitarų katastrofa! Universitetai virtę fabrikais! Jokio dvasingumo! Bla bla bla!
Po to lipa ant kitos bačkos ir šaukia, kad neva tie degradavę universitetai ir ordos diplomuotų humanitarų išgelbės pasaulį.
Čia net elemetarios logikos nėra.
Jis ne kartą tame tekste pakartojo: jeigu ne humanitariai - tai mums visiems žopa.Hubertas wrote:Misteri Elementari Logika, pakonkretink tą vietą kur Donskis sako, kad degradavę universitetai išgelbės pasaulį.
Aš tik pašaržavau nenuoseklumą: jie nuolatos verkia, kokie jie reikalingi visiems, bet patys nesugeba net savo pačių fakultetų susitvarkyti ir išsivalyti.
Taip, 21 amžiuje universitetas labiau primena batų fabriką, tai yra švietimo industrija. Nesakau, kad čia kažkas labai tragiško, tokie laikai tiesiog. Bet Donksis, ir ne tik jis, apie universitetus šneka taip lyg neegzistuotų masinis ir totalinis žmonių švietimas, jis apie universitetus šneka kažkokia viduramžių ar renesanso dvasia, kai universitetų slenksčius peržengdavo vienetai. Iš čia, manau, ir kyla tas kognityvinis disonansas. - Bet šito irgi nesureikšminu, jis kaip ir jo kolegos yra profesionalūs šnekėtojai, tai jie tą ir daro, o ką šneka, net jei ir visiškas nesąmones, - nei man, nei kažkam kitam nelabai ir įdomu.
"jeigu ne humanitariai - tai mums visiems žopa." nelygu "degradavę universitetai ir ordos diplomuotų humanitarų išgelbės pasaulį".Pico wrote: Jis ne kartą tame tekste pakartojo: jeigu ne humanitariai - tai mums visiems žopa.
Aš tik pašaržavau nenuoseklumą: jie nuolatos verkia, kokie jie reikalingi visiems, bet patys nesugeba net savo pačių fakultetų susitvarkyti ir išsivalyti.
Taip, 21 amžiuje universitetas labiau primena batų fabriką, tai yra švietimo industrija. Nesakau, kad čia kažkas labai tragiško, tokie laikai tiesiog. Bet Donksis, ir ne tik jis, apie universitetus šneka taip lyg neegzistuotų masinis ir totalinis žmonių švietimas, jis apie universitetus šneka kažkokia viduramžių ar renesanso dvasia, kai universitetų slenksčius peržengdavo vienetai. Iš čia, manau, ir kyla tas kognityvinis disonansas. - Bet šito irgi nesureikšminu, jis kaip ir jo kolegos yra profesionalūs šnekėtojai, tai jie tą ir daro, o ką šneka, net jei ir visiškas nesąmones, - nei man, nei kažkam kitam nelabai ir įdomu.
Kadangi ir taip aišku, kad kokybė svarbiau nei kiekybė tai ir į universitetus turi patekti tiek gabiausių studentų kiek ten bus gabiausių mokytojų. Jei Lietuvos moksleiviai pasauly vieni prasčiausių tarp mokyklinių programų, bet Lietuvoj daugiausiai aukštajį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius. Reiškia universitetai chaltūrina.