Aukštasis išsilavinimas - ar jo reikia?

Visos temos, susijusios su socialiniais mokslais.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-08-26 10:06

D3monas wrote:Niekas jam ar jai tikrai netrukdys skaityti ir konsultuotis su specialistais internetu. Kiek sunkiau yra objektyviai patikrinti jo žinias ir gebėjimus. Taip pat sunkoka būtų su praktinių įgūdžių formavimu, nes reikėtų asmeniškai samdytis supervizorius, kurie duotų pastabas apie tai, kurias sritis praktikantui reikėtų tobulinti. Universitete tokia problema nekyla. Abejoju, ar apsimoka savarankiškai mokytis ir po to samdyti sau supervizorių. Bet, manau, įmanoma. Tikrasis klausimas - ar tai geriau ir ar praktiškiau nei universitetinės studijos?
Ir studijuojantys universitetuose zmones kartais samdosi papildomai korepetitorius, taip pat, kaikur net privaloma atlikti praktika imoneje, kad gautum diploma. Universiteto atsisakymas butu tik cutting out the middle man. O tai paprastai ekonomiskai iseina i nauda.
D3monas wrote:Kol kas nematau, kodėl negalėčiau su tavo pasiūlymu sutikti. Tiesa, tik tuo atveju, jei egzaminavimo procedūra būtų vienoda visiems konkrečios srities specialistams, nepriklausomai nuo to, ar jie savamoksliai, ar mokėsi universitete. Ir šalia egzamino dar reikėtų atnešti kelių jau praktikuojančių srities specialistų patvirtinimą, kad asmuo atliko prižiūrimą praktiką ir yra tinkamas profesinei veiklai.
Na va, visai racionalus sprendimas sakyciau.
D3monas wrote:Jap. Toks gyvenimas. Šiandien kažko reikia, rytoj - gali nebereikėti. Medikai pirmais studijų metais gauna žinias, kurios paskutiniais studijų metais jau yra atgyvenusios ir netinkamos taikyti praktikoje. Kai koks nors genijus sugalvos theory of everything, tada iš viso nieko nebereikės. Bet, iki tol...
Sito nezinojau, bet jei dabar jau buna taip, kad kol daktaras baigia studijas, jo zinios tampa pasenusios, tai zenklas, kad JAU DABAR universitetine sistema yra neefektyvi ir jei ne visai atsisakyti (o gal?), tai butina ja smarkiai tobulinti.
D3monas wrote:Visiems esant savamoksliais, nebebus galima naudotis euristika "šitas mokėsi universitete - tikriausiai išmano, o šitas nesimokė - tikriausiai neišmano". Nežinau kokios galėtų būti alternatyvios euristikos kompetencijoms įvertinti, kurios būtų pakankamai tikslios visiems būnant savamoksliais. Būtų įdomu, jei pasiūlytum ką nors šiuo klausimu.
Na jei dabar visas tavo skepticizmas remiasi i pasitikejima autoritetu ir tas autoritetas yra vienintelis - universitetas, tai situacija jau yra gana prasta. Akademine mainstream nuomone nevisada buvo teisi ir daznai yra itakoje politikos ar net tos pacios religijos, jau nekalbant apie good old isisaknijusias tradicijas, kurios stabdo progresa. Autoriteto decentralizavimas iseitu kaiptik i nauda.
D3monas wrote:Aš matau labai paprastą, albeit brangų sprendimą. Vykdyti kokybišką, į kompetencijas ir gebėjimus orientuotą darbuotojų atranką, organizuojant įvertinimo centrus.
Jau dabar atrenkant darbuotoja i darba gebejimai tikrinami ivairiais lygiais: testai, darbo pokalbis, sertifikatai, darbo patirtis, kolegu rekomendacijos ir t.t. Nebeesant universitetu paaisketu - arba viso to ir taip uztenka arba atsirastu papildoma nisa rinkoje tavo siulomiems ivertinimu centrams ir kazkas butinai pasinaudojes situacija ja netruktu uzimti.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-08-26 15:32

VYTS wrote:Manau kad tai būtų žymiai pigesnis sprendimas nei apmokėti visiems aukštąjį mokslą, ką siūlei kitoj temoj.
Manai, kad tokio argumento pakanka, kad būtų atsisakyta aukštojo mokslo įstaigų?
fizikanas wrote:Universiteto atsisakymas butu tik cutting out the middle man. O tai paprastai ekonomiskai iseina i nauda.
Taigi, norint savamoksliauti, reikėtų pačiam pirkti knygas ir mokslo straipsnius (nes ate-ate universitetų bibliotekoms su prenumeruojamomis duombazėmis), asmeniškai samdytis mokytojus, patiems susirasti praktikos vietas ir į jas įsiprašyti, mokėti profesionalams už supervizijas ir galiausiai sėkmingai išlaikyti valstybės nustatytą kompetencijų patikrinimo priemonę. Tikriausiai paprasčiau būtų keliems savamoksliams susiburti į grupelę, kad būtų galima dalintis knygomis ir straipsniais, o ir mokytojus pasisamdyti pigiau kartu... Tik va kiekvienas nori pradėti mokytis nuo kitos vietos, ir pasamdytam specialistui labai nesmagu atsakinėti į milijonus klausimų iš milijono skirtingų temų, vienas temas jis išmano geriau, kitas - prasčiau. Galbūt verta tokiai savamokslių grupei susitarti, ką ir kada jie mokysis ir kokius specialistus samdysis, kad jiems padėtų? Galbūt verta kartu pasirašyti sutartis su praktikos vietomis, kad kiekvienam nereikėtų chaotiškai ieškotis, kur čia įsitrinti. Bet tada visą šitą reikalą reikia koordinuoti... Kad taip būtų kokia institucija, kuri visa tai jau daro, ir turi išdirbtą sistemą kaip įgyti konkrečios srities kompetencijas... Wait, what?
fizikanas wrote:Na va, visai racionalus sprendimas sakyciau.
Nu man irgi taip atrodo. Bet toks sprendimas vis vien nereiškia, kad universitetų nebereikia. Jis tik atveria galimybę mokytis savarankiškai, jei žmogus mano, kad taip jam geriau.
fizikanas wrote:Sito nezinojau, bet jei dabar jau buna taip, kad kol daktaras baigia studijas, jo zinios tampa pasenusios, tai zenklas, kad JAU DABAR universitetine sistema yra neefektyvi ir jei ne visai atsisakyti (o gal?), tai butina ja smarkiai tobulinti.
Nėra visai taip. Kadangi perduodamas žinias universitetas pats ir generuoja; vyksta natūralus progresas, kurio metu state of the art nuolat keičiasi. Universitetai yra pirmosios institucijos, kurios susipažįsta su state of the art žiniomis, ten jau dėstomi dalykai, apie kuriuos monografijos dar tik rašomos; kalbama apie tyrimus, kurie dar tik recenzuojami. Likusi visuomenė sužino mokslo naujienas praėjus bent jau geram pusmečiui po tų žinių atsiradimo. Rekomenduoju knygą, man labai patiko.
fizikanas wrote:Autoriteto decentralizavimas iseitu kaiptik i nauda.
Kaip sprendimą matau išskaidyti mokslo institucijas į mažesnes ir savarankiškesnes. Taip pat geras dalykas būtų privatūs universitetai, kurie daugiausia išsilaikytų iš mokslinės veiklos, o ne pedagoginės.
fizikanas wrote:Jau dabar atrenkant darbuotoja i darba gebejimai tikrinami ivairiais lygiais: testai, darbo pokalbis, sertifikatai, darbo patirtis, kolegu rekomendacijos ir t.t. Nebeesant universitetu paaisketu - arba viso to ir taip uztenka arba atsirastu papildoma nisa rinkoje tavo siulomiems ivertinimu centrams ir kazkas butinai pasinaudojes situacija ja netruktu uzimti.
Matai, testai ir darbo pokalbis - labai jau paviršutinės ir nebūtinai kokybišką informaciją suteikiančios priemonės. Sertifikatai - žinoma. Bet juos kažkas turi išduoti (tai kodėl ne aukštojo mokslo įstaigos (V);,,;(V) ). Darbo patirties kriterijus neleis savamoksliui, niekur nedirbusiam žmogeliui, įsidarbinti. Kolegų rekomendacijos atveria duris šališkumui ir favoritizmui. Tokia atranka nelabai prilygsta įvertinimo centrui, kuris būtų žymiai brangesnis, nors ir objektyvus. Žinoma, rinka parodytų, ko reikia ar nereikia. Bet rinka sėkmingai tai gali padaryti ir dabar. Ir kol kas rinka rodo, jog aukštasis mokslas yra aktyviai perkamas ir vertinamas, jo prašoma ir jis atveria nemažai durų. Todėl atrodo, kad net jei kai kuriais atvejais jo nereikia, jis vis vien suteikia pranašumą darbinantis.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2015-08-26 21:39

D3monas wrote:
VYTS wrote:Manau kad tai būtų žymiai pigesnis sprendimas nei apmokėti visiems aukštąjį mokslą, ką siūlei kitoj temoj.
Manai, kad tokio argumento pakanka, kad būtų atsisakyta aukštojo mokslo įstaigų?
Keistas klausimas. Nematau kad būčiau kažką panašaus teigęs.
Šešėlis
senbuvis
Posts: 1127
Joined: 2007-08-01 21:58

2015-08-26 21:40

Šiaip jau susidaryti bendrą vaizdą, kokia aukštojo mokslo ateitis ir kaip jį paveiks IT plėtra, galima jau dabar. Užtenka palyginti statistiką, tarkim, prieš 10 metų ir dabar. Ar yra kokia nors tendencija, kad įgijusių aukštąjį skaičius vis mažėja? Gal specialybių mažėja, užsidarinėja aukštosios mokyklos? Vis mažesnė aukštojo kaina, vis mažesnė jo paklausa?
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-08-27 06:10

D3monas wrote:Taigi, norint savamoksliauti, reikėtų pačiam pirkti knygas ir mokslo straipsnius (nes ate-ate universitetų bibliotekoms su prenumeruojamomis duombazėmis), asmeniškai samdytis mokytojus, patiems susirasti praktikos vietas ir į jas įsiprašyti, mokėti profesionalams už supervizijas ir galiausiai sėkmingai išlaikyti valstybės nustatytą kompetencijų patikrinimo priemonę.
Is visu situ dalyku tikrai reikia, tik islaikyti valstybes nustatyta priemone ir tik etiskai jautriose srityse, kaip medicina. Visam kitam uztenka interneto, nebent nelabai moki naudotis, tada reikes samdytis kazkokios pagalbos.
D3monas wrote:Tik va kiekvienas nori pradėti mokytis nuo kitos vietos, ir pasamdytam specialistui labai nesmagu atsakinėti į milijonus klausimų iš milijono skirtingų temų, vienas temas jis išmano geriau, kitas - prasčiau.
Taip, aciu, kad padedi man galvoti problemas universitetuose, kuriu nebutu mokantis savarankiskai. Labai kooperatyvus oponentas esi :D
D3monas wrote:Galbūt verta tokiai savamokslių grupei susitarti, ką ir kada jie mokysis ir kokius specialistus samdysis, kad jiems padėtų? Galbūt verta kartu pasirašyti sutartis su praktikos vietomis, kad kiekvienam nereikėtų chaotiškai ieškotis, kur čia įsitrinti. Bet tada visą šitą reikalą reikia koordinuoti... Kad taip būtų kokia institucija, kuri visa tai jau daro, ir turi išdirbtą sistemą kaip įgyti konkrečios srities kompetencijas... Wait, what?
Taip taip, kazkokiu magisku budu visi supras, kad jiems vistik reikia good old univiero. Arba tiesiog mokysis, ismoks, dirbs. Kazkaip pastarasis variantas realesnis man atrodo.
D3monas wrote:Bet toks sprendimas vis vien nereiškia, kad universitetų nebereikia. Jis tik atveria galimybę mokytis savarankiškai, jei žmogus mano, kad taip jam geriau.
Tai jei jau, techniskai imanoma, pasiekti tapati be universitetu, tai teiginys "Ar REIKIA aukstojo issilavinimo", kaip ir atsakytas. Na bet toliau galime bandyti atsakyti i klausima, "ar NORIM/VERTA/APSIMOKA tureti universitetus"
D3monas wrote:Nėra visai taip. Kadangi perduodamas žinias universitetas pats ir generuoja; vyksta natūralus progresas, kurio metu state of the art nuolat keičiasi. Universitetai yra pirmosios institucijos, kurios susipažįsta su state of the art žiniomis, ten jau dėstomi dalykai, apie kuriuos monografijos dar tik rašomos; kalbama apie tyrimus, kurie dar tik recenzuojami. Likusi visuomenė sužino mokslo naujienas praėjus bent jau geram pusmečiui po tų žinių atsiradimo.
Puiku, universitete suzino daug dalyku, kurie paskui paaiskeja, kad nera teisingi? Dar kruvele bereikalingu ziniu i bagaza. Kaikurie dalykai reikalingi tik moklsininkams, bet niekuo nepravers zmogui, kuris lanko universiteta su tikslu gauti darba. Jei jis moka pilna studiju kaina, kartu apmokedamas priejima prie informacijos, kuri jam neaktuali, akivaizdu - permoka.
D3monas wrote:Kaip sprendimą matau išskaidyti mokslo institucijas į mažesnes ir savarankiškesnes.
Tai cia dar blogiau. Juk viena didziausiu universitetu problemu butent ir yra neefektyvumas del didelio istaigu skaiciaus. Juk neapsimoka ekonomiskai, kiekvienam mieste ar miestelyje skirtingam destytojui skaityti tas pacias paskaitas, kai vienas galetu tai daryti, o visas pasaulis ta paskaita stebeti internetu.
D3monas wrote:Taip pat geras dalykas būtų privatūs universitetai, kurie daugiausia išsilaikytų iš mokslinės veiklos, o ne pedagoginės.
Tik privatus jie ir turetu buti, bet cia jau i kita tema.
D3monas wrote:Matai, testai ir darbo pokalbis - labai jau paviršutinės ir nebūtinai kokybišką informaciją suteikiančios priemonės. Sertifikatai - žinoma. Bet juos kažkas turi išduoti (tai kodėl ne aukštojo mokslo įstaigos (V);,,;(V) ). Darbo patirties kriterijus neleis savamoksliui, niekur nedirbusiam žmogeliui, įsidarbinti. Kolegų rekomendacijos atveria duris šališkumui ir favoritizmui.
Kai i kiekviena atskirai ziuri, gali prikibti, bet kai jos naudojamos visos, statistiskai sudetinga, kad darbuotojui pavyks per visus galus darbdavi apgauti.
D3monas wrote:Ir kol kas rinka rodo, jog aukštasis mokslas yra aktyviai perkamas ir vertinamas, jo prašoma ir jis atveria nemažai durų. Todėl atrodo, kad net jei kai kuriais atvejais jo nereikia, jis vis vien suteikia pranašumą darbinantis.
Ir taip yra del isisenejusiu tradiciju daugiausiai. Juk nereikia pamirsti, kad musu internetui vos keli meteliai, palyginus su univierais, kurie tukstantmecius skaiciuoja. Baisu net pagalvoti, kokios tai senienos.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-08-27 07:10

Šešėlis wrote:Šiaip jau susidaryti bendrą vaizdą, kokia aukštojo mokslo ateitis ir kaip jį paveiks IT plėtra, galima jau dabar. Užtenka palyginti statistiką, tarkim, prieš 10 metų ir dabar. Ar yra kokia nors tendencija, kad įgijusių aukštąjį skaičius vis mažėja? Gal specialybių mažėja, užsidarinėja aukštosios mokyklos? Vis mažesnė aukštojo kaina, vis mažesnė jo paklausa?
Pateik statistika atsidariusiu nauju univeristetu, pilnai save islaikanciu, be valstybes finansavimo.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-08-27 13:04

fizikanas wrote:Is visu situ dalyku tikrai reikia, tik islaikyti valstybes nustatyta priemone ir tik etiskai jautriose srityse, kaip medicina. Visam kitam uztenka interneto, nebent nelabai moki naudotis, tada reikes samdytis kazkokios pagalbos.
Suprantu tavo poziciją. Visgi, tokiame pasaulyje savarankiškai išmokti pajėgs tik patys gabiausi asmenys. Kodėl taip sakau? Į pirmą kursą atėję studentai visiškai nemoka mokytis, nesupranta kaip analizuoti literatūrą, nesugeba sisteminti žinių, nesupranta, kuri informacija esminė, o kuri - mažai verta. Pirmus metus (o ir ilgiau) studentai intensyviai mokomi mokytis, kad vėliau, baigę studijas, galėtų savo kompetencijas palaikyti ir gilinti savarankiškai. Aš neabejoju tavo sugebėjimu savarankiškai išstudijuoti tave dominančią sritį, tačiau pagalvok, kiek pažįsti žmonių, kurie tikrai to nesugebėtų? Aš tokių daug žinau. Neabejoju, tu - irgi. Aišku, sprendimas būtų keisti vidurinį lavinimą taip, kad jis suteiktų reikiamas savarankiško mokymosi kompetencijas. Bet čia atskira tema.
fizikanas wrote:Tai jei jau, techniskai imanoma, pasiekti tapati be universitetu, tai teiginys "Ar REIKIA aukstojo issilavinimo", kaip ir atsakytas.
Aš manau, kad tikrai atsakytas. Aukštojo išsilavinimo (norint kokybiškai užsiimti profesine veikla) reikia tikrai ne tiek daug žmonių, kiek jo siekia. Ypač, kai yra iš tiek daug iš kepurės ištrauktų studijų programų, kurios iš esmės neturi profesinių atitikmenų (e. g. kūrybinės industrijos).
fizikanas wrote:Kaikurie dalykai reikalingi tik moklsininkams, bet niekuo nepravers zmogui, kuris lanko universiteta su tikslu gauti darba. Jei jis moka pilna studiju kaina, kartu apmokedamas priejima prie informacijos, kuri jam neaktuali, akivaizdu - permoka.
Visiškai sutinku. Jei žmogus turi aspiraciją gauti konkretų darbą - jis turėtų siekti būtent tam darbui reikalingų kompetencijų. Universitetas ruošia ne darbui ar profesijai, bet suteikia platų išsilavinimą ir kompetencijas, iš kurių - didelė dalis nebus naudinga dirbant konkretų darbą.
fizikanas wrote:Tai cia dar blogiau. Juk viena didziausiu universitetu problemu butent ir yra neefektyvumas del didelio istaigu skaiciaus. Juk neapsimoka ekonomiskai, kiekvienam mieste ar miestelyje skirtingam destytojui skaityti tas pacias paskaitas, kai vienas galetu tai daryti, o visas pasaulis ta paskaita stebeti internetu.
Turėjau omenyje ne tai, kad reikia visur pridrabstyti mažų universitetų, tačiau kad reikėtų atskirti atskiras jų dalis ir padaryti jas labiau savarankiškomis, t. y. - fizikai turėtų savo institutą, chemikai - savo, edukologai - savo. Tokiu atveju bendra universiteto politika nekištų kojoms atskiriems jo padaliniams, kas kartais nutinka, kai senatas priima kokį sprendimą, kuris puikiai tinkamas vieniems padaliniams, o kitus - žlugdo. Ir, žinoma, kuo mažiau aukštojo mokslo įstaigų - tuo geriau.
fizikanas wrote:Tik privatus jie ir turetu buti, bet cia jau i kita tema.
Šiuo klausimu tikrai, kad sutarsime. Privatūs ir patys save išlaikantys - the only true way.
fizikanas wrote:Kai i kiekviena atskirai ziuri, gali prikibti, bet kai jos naudojamos visos, statistiskai sudetinga, kad darbuotojui pavyks per visus galus darbdavi apgauti.
Maybe. Juoba, kad ne į visas pozicijas reikia aukšto lygio specialisto. Bet prie tokios sistemos, manau, vis vien būtų žiauriai sunku įsidarbinti jaunam, ką tik save išmokiusiam darbuotojui, kuris neturi jokių pažinčių.
fizikanas wrote:Ir taip yra del isisenejusiu tradiciju daugiausiai. Juk nereikia pamirsti, kad musu internetui vos keli meteliai, palyginus su univierais, kurie tukstantmecius skaiciuoja. Baisu net pagalvoti, kokios tai senienos.
Priminei dalyką: Dalis universitetų pardavinėja studijas internetu; viskas atliekama internetu - paskaitos, egzaminai, etc. Tai va. Esu gyvai matęs, kaip keli potencialūs darbuotojai, pateikę savo diplomus iš tokio pobūdžio universitetų, buvo tiesiog pašalinti iš atrankos ir daugiau nebesvarstomi.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2015-09-02 11:06

Esu gyvai matęs, kaip keli potencialūs darbuotojai, pateikę savo diplomus iš tokio pobūdžio universitetų, buvo tiesiog pašalinti iš atrankos ir daugiau nebesvarstomi.
Kiek suprantu, tas konkretus darbdavys nemėgo tokių universitetų, arba tų konkrečių online universitetų, ar tokius baigusių žmonių nelaikė tinkamais tam konkrečiam darbui. Labai įdomi piece of trivia (not really, nes tas darbdavys greičiausiai man nerūpi), bet kas iš to?

Tarp kitko, man pasidarė smalsu. Jau prikalbėti keturi puslapiai, tai gal aktyviau dalyvavę diskusijoje gali atsakyti – kiek jau priartėjote prie atsakymo į klausimą „ar reikia aukštojo išsilavinimo“? :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-09-21 12:20

Sejanus wrote:kiek jau priartėjote prie atsakymo į klausimą „ar reikia aukštojo išsilavinimo“?
Taigi klausimas išspręstas. Aukštojo mokslo reikia, jei nori daugiau karjeros galimybių ir nesi amatininkas.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-09-21 12:22

D3monas wrote:
Sejanus wrote:kiek jau priartėjote prie atsakymo į klausimą „ar reikia aukštojo išsilavinimo“?
Taigi klausimas išspręstas. Aukštojo mokslo reikia, jei nori daugiau karjeros galimybių ir nesi amatininkas.
Demonas labai lengvai issprende si klausima, betkokia karjiera, kuriai nereikia aukstojo issilavinimo pavadino amatu. Pagal si apibrezima jokios problemos niekada ir nebuvo. Net jei vienintele profesija, kuriai reikia aukstojo mokslo yra aukstojo mokslo destytojas, Demonas visitek lieka teisus, nes tiesiog visi zmones, kurie nera aukstojo mokslo destytojai yra amatininkai. Problem solved ;)
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2015-09-21 23:15

Tai kam išvis tada reikėjo kelti šį klausimą? :)
User avatar
Pico
pradedantis
Posts: 311
Joined: 2015-05-24 15:07

2015-09-22 08:58

Aukštasis būtinas, jeigu planuoji dirbti ne pagal specialybę ar įsigytą išsilavinimą. :)

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pul ... enktas.htm
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2015-11-04 16:31

fizikanas wrote:Demonas labai lengvai issprende si klausima, betkokia karjiera, kuriai nereikia aukstojo issilavinimo pavadino amatu
O kaip tu siūlai vadinti? Man atrodo visai tinkamai, kad veikla, kurioje tobulėjama pagrinde tik per praktiką ir kitų pavyzdį, gali būti pavadinta amatu. Būna labai sudėtingų ir labai pagarbos vertų amatų. Programavimas gali būti laikomas labai sudėtingu amatu, kalvystė - galbūt kiek paprastesniu. Žodis amatas mano žodyne neturi neigiamos konotacijos, todėl jį ir vartoju. Jei pasiūlysi tikslesnį ir tinkamesnį terminą, galėsime vartoti jį.
Sejanus wrote:Tai kam išvis tada reikėjo kelti šį klausimą?
Todėl, kad jis visuomenėje gajus ir aktualus. Todėl, kad apie tai žmonės vis periodiškai diskutuoja ir atsakymai į šį klausimą labai priklauso nuo tuometinės socialinės ir ekonominės situacijos. Todėl, kad man įdomu apie tai diskutuoti.
User avatar
Sejanus
senbuvis
Posts: 1669
Joined: 2008-11-16 14:41

2015-11-04 21:28

Programavimas gali būti laikomas labai sudėtingu amatu
Negali. Programavimas nebent labai paviršutiniškai ir labai pritemptai kai kuriom vietom panašus į amatus. Mokantys lietuviškai programavimą amatu gali pavadinti nebent labai perkeltine prasme, kaip nors poetiškai :) Pavyzdžiui, kartais žodis amatas poetiškai naudojamas kaip sinonimas darbui/profesijai/pragyvenimo šaltiniui.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2015-11-04 23:43

Sejanus wrote:Negali. Programavimas nebent labai paviršutiniškai ir labai pritemptai kai kuriom vietom panašus į amatus.
Ką gali žinoti, gal po kokio pusšimčio metų per Kaziuko mugę barzdotas dėdė su rekonstruotu trys-aštuoni-šęštu rodys, kaip senovėje žmonės Paskaliu programuodavo :)
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-11-05 11:49

D3monas wrote:O kaip tu siūlai vadinti? Man atrodo visai tinkamai, kad veikla, kurioje tobulėjama pagrinde tik per praktiką ir kitų pavyzdį, gali būti pavadinta amatu.
Na taip, galime pavyzdziui nesivadovauti snekamaja kalba ir amatu vadinti tai ka tu sakai, kas apibudina turbut betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku. Man idomu kokia egzistuoja profesija, kur tobulejama ne per praktika ir kitu pavyzdi ir kur realiai tu gali uzdirbti pinigu turedamas tokia profesija :)
Augustas
senbuvis
Posts: 3165
Joined: 2012-05-03 18:44

2015-11-05 11:56

fizikanas wrote:
D3monas wrote:O kaip tu siūlai vadinti? Man atrodo visai tinkamai, kad veikla, kurioje tobulėjama pagrinde tik per praktiką ir kitų pavyzdį, gali būti pavadinta amatu.
Na taip, galime pavyzdziui nesivadovauti snekamaja kalba ir amatu vadinti tai ka tu sakai, kas apibudina turbut betkokia profesija pasaulyje, pradedant prezidentu, baigiant teoretiniu fiziku. Man idomu kokia egzistuoja profesija, kur tobulejama ne per praktika ir kitu pavyzdi ir kur realiai tu gali uzdirbti pinigu turedamas tokia profesija :)
Gal tai galėtų būti kokia nors grožinės literatūros kritiko arba meno kritiko profesija? Juk tam, kad kritikuotum kokį nors meno kūrinį, kito kritiko pavyzdys nebūtinas. :ax:
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2015-11-05 12:03

Augustas wrote: Gal tai galėtų būti kokia nors grožinės literatūros kritiko arba meno kritiko profesija? Juk tam, kad kritikuotum kokį nors meno kūrinį, kito kritiko pavyzdys nebūtinas. :ax:
Universitetinis issilavinimas irgi :D
Post Reply