Sejanus wrote:Šviežias pavyzdys, kalbiesi su kažkokiu troliu (arba bepročiu) apie fizikos ir matematikos pagrindus, bet pats juk neužsiimi fizikos tyrimais, nemėginai patikrinti Einšteino realiatyvumo teorijos ir panašiai
Nelabai suprantu šito tavo offenco prasmės, bet pabandysiu atsakyti.
Kalbant konkrečiai apie
Keistuolio nuotykius
c²-lende, tai ta diskusija net nėra apie fiziką. Mes ten tiesiog desperatiškai bandom paaiškinti žmogui elementarias aritmetikos operacijas. O tą daryti, aš tikrai turiu pakankamai kompetencijos (kaip ir dauguma žmonių su tiksliuoju išsilavinimu ar adekvačia patirtimi).
Jei ten kalba tikrai būtų apie fiziką, aš arba užleisčiau sceną kam nors kitam, arba rašyčiau gerokai kuklesniu tonu.
Tačiau bendrai žiūrint, man visai patinka Forumo diletantizmo lygis. Diskusijos yra žymiai gyvesnės ir įdomesnės, kai visi tiesiog rašo, ką galvoja apie konkrečią temą, o ne bando kitus priblokšti su savo akademinėmis ar profesinėmis regalijomis. Nors pripažįstu, kad kartais iš to gaunasi kiek komiškų situacijų (pvz., mano nuotykis su Bostromu), bet ką padarysi.
Dėl trolinimo. Aš kažkada nusprendžiau internete bendrauti su žmonėmis taip, tarsi jie būtų nuoširdūs, kol nėra akivaizdu, kad jie tokie nėra. Mano motyvacija yra maždaug tokia:
1. Gero trolinimo beveik neįmanoma
atskirti nuo nuoširdaus kvailumo. Bandydamas atskirti, aš tiesiog švaistyčiau savo laiką, kurį geriau skirčiau pačiai diskusijai (arba kitiems dalykams). Be to, nuolatinis įtarinėjimas veda prie paranojos, kas yra ne fun.
2. Įtarinėdamas nuoširdžius pašnekovus trolinimu, aš galiu juos visai be reikalo įžeisti/supainioti/nukreipti nuo temos/išprovokuoti fleimą/etc. O bendraudamas su troliu kaip su nuoširdžiu žmogumi, aš rizikuoju tik tuo, kad jis po kurio laiko pasakys "be be be, aš čia ne rimtai, o tu rimtai, cha cha". O ne, tik ne tai
. Laimei, suaugusiųjų pasaulyje aš į tai galiu atsakyti visa eile priemonių - nuo ignoravimo ar pasiuntimo kur toliau, iki administracinių priemonių ar (kraštutiniais atvejais) kreipimosi į teisėsaugą.
Panašiai yra ir su abejone dėl pašnekovo protinių gebėjimų. Jei pašnekovas tikrai yra kvailas, tu beveik niekuo nerizikuoji su juo kalbėdamas - gal tik tuo, kad sugaiši truputį laiko. Bet jei normalių protinių gebėjimų žmogų išvadinsi kvailiu, rizikuoju sukelti bereikalingą konfliktą. Therefore, aš stengiuosi to nedaryti (visgi nesakau, kad man tai gerai sekasi
).
Sejanus wrote:Čia šiaip. Kažkodėl aptarinėjant socialinius klausimus visada iškyla tas „o ką pats darai“, kai kitais klausimais - beveik niekada.
Nepastebėjau tokios tendencijos. Beveik bet kurioje diskusijoje anksčiau ar vėliau kas nors išbando "o kas tu toks, kad čia kalbėtum" manevrą. Nemanau, kad socialinėse temose taip būna dažniau.