Skeptikų / skeptikių forumas

Akela wrote:įsižiūrėti į visokias chaotiškas dėmeles ir "pamatyti" jose žmonių veidus ir figūras, gyvūnų siluetus bei etc

Apie šitą irgi girdėjau, kad prie visokių nenormalumų priskiriamas. Aš tai visokių figūrų dažniausiai ieškau kilimų ar tapetų raštuose. Kartais margesnėse užuolaiduose. Žodžiu, visur, kur tik mirga marga, ieškau figūrų.


Gal tas šaligatvių nagrinėjimas su kokiomis agorafobijomis susijęs? Atseit, padeda nustumti nemalonią savijautą.

Singuliaras wrote:

Akela wrote:įsižiūrėti į visokias chaotiškas dėmeles ir "pamatyti" jose žmonių veidus ir figūras, gyvūnų siluetus bei etc

Apie šitą irgi girdėjau, kad prie visokių nenormalumų priskiriamas. Aš tai visokių figūrų dažniausiai ieškau kilimų ar tapetų raštuose. Kartais margesnėse užuolaiduose. Žodžiu, visur, kur tik mirga marga, ieškau figūrų.

Kažkaip daugokai tu prisimeni ar regi psichinių sutrikimų ir nenormalumų. Tu čia atsargiai, o tai pasirodys, kad į forumą visokių psichų prilindę.

Nepaisant to, vaikystėje ir aš kartais "roršachizmą" (anot Akelos) ant tapetų, užuolaidų ir pan. propaguodavau. Man atrodo, kad tai daugiau susiję su lanksčios vaikiškos vaizduotės asociacijom ar fliuktacijom apdorojant matomą vaizdą, nei su kažkokiu poreikiu ar polinkiu haliucinuoti.

Singuliaras wrote:Gal tas šaligatvių nagrinėjimas su kokiomis agorafobijomis susijęs? Atseit, padeda nustumti nemalonią savijautą.

Na, bent jau aš, aiškiai nepamenu, kad man tos šaligatvinės mintys dėl kažkokio diskomforto būtų kilusios... Nors negaliu ir atmesti tokios hipotezės. Galbūt dėl to gerai neprisimenu to diskomforto, nes šaligtavinės mintys jį sėkmingai nustūmė. O tas diskomfortas irgi gali būti visoks. Pvz. nuobodulys. Taip pat nepamenu, kad didelių erdvių baimę kada būčiau turėjęs.

Undine wrote:Argi ne keista, kad jie išsidėstę ne koncentriniais ratais?

O kodėl turėtų augti koncentriniais ratais? Iš kur tas galvojimas, kad turėtų būti apskritas išsidėstymas. Sakyčiau spiralė irgi turėtų atrodyti visai natūralus dalykas, nes tarsi simbolizuoja kažkokį nuolat "pasipildantį" augimą.

Pastebėjau, kad matematikos vadovėlius ar pan. nuobodžias knygas dažnai mėgstama papuošti visokiais kriauklių ir pan. paveikslėliais kaip savotiškas aliuzijas su logaritminėm spiralėm ir pan. Pvz.: http://en.wikipedia.org/wiki/Logarithmic_spiral Čia turbūt irgi su tikslu nuobožias mintis "pašviesinti".

Liucipher wrote:Kad atsakyt į šiuos klausimus užtenka labai menkai pasidomėt gyvūnų elgsena. Tada sužinoma, apie mokymąsi žaidžiant, teritorijos žymėjimą ar kovą dėl patelių aka dėl dominuojančio patino statuso.

Na, atsiprašau, jei netyčia įžeidžiau su savo durnais klausimais. Aš tik nekaltai siekiau dialogo apie kai kuriuos žmogaus elgesio ypatumus. Tokiu būdu kartais galima užtikti pasidomėjųsi ir galbūt išmanantį, kaip kad pvz. Liucipher, kuris galbūt panorės įsitraukti į pašnekesį ir pasidalinti savo samprotavimais.

Beje, ar viskas iš tiesų taip paprasta, kaip 3 kapeikos? Kaip pačiupinėti ar įvertinti kokia dalimi elgesį lemia instintyvūs dalykai, o kokia - kitokie? Gal inicialų ar kitokio meno palikinėjimas neturi arba turi labai nedaug instinktyvaus stimulo? Beje, girdėjau, kad ir patelės kai kuriose "diskotekose" kartais tarpusavyje pasimuša.

Svetimas wrote: Beje, girdėjau, kad ir patelės kai kuriose "diskotekose" kartais tarpusavyje pasimuša.

Ką padarysi, kai patinėlių mažiau, konkurencija pasireiškia ir pas pateles.

Svetimas wrote:atsiprašau, jei netyčia įžeidžiau su savo durnais klausimais.

Nemanau, kad ką įžeidei, tiesiog man ir Singuliarui pasirodė, keista, kad tokie klausimai tau pasirodė aktualūs.

Svetimas wrote:Man atrodo, kad tai daugiau susiję su lanksčios vaikiškos vaizduotės asociacijom ar fliuktacijom apdorojant matomą vaizdą, nei su kažkokiu poreikiu ar polinkiu haliucinuoti.

Nu, ne apie haliūnus aš čia. Aišku, vaizduotė nėra blogai, kol ji neperžengia tam tikros ribos, kurios nei aš, nei kas kitas žino. Panašus pavyzdys būtų su akių paišymu - nors nupiešti akį nėra simptomas, bet visų sąsiuvinių paskutiniai puslapiai su akimis - tai ženklas, kad kažkas ne taip.

Dėl tos agorafobijos ir šaligatvių šiaip paspėliojau. Nebuvau apie panašias sąsajas girdėjęs.

O dėl tų "normalumų" ir "nenormalumų", tai, žinok, kad neegzistuoja toks daiktas kaip "normalus tipas" - visus kankina tam tikros neurozės (sako, jų yra apie keturias pagrindines formas). Reikalas tik tas, kad vienos mažiau, o kitos daugiau, vieniems jos maišo gyventi, o kitiems - padeda (pastarojo atvejo pavyzdys, neabsoliutinant visiems, galėtų būti bet kuris nepaprastai sėkmingas verslininkas milijonierius ar įtakingas politikas).

Singuliaras wrote:Man dar svarbu būdavo užminti būtinai pėdos viduriu, ypač horizontalias linijas. Atrodydavo, kad aš jas tarsi jaučiu savo koja.

pamenu tokį jausmą. man toks noras eiti neužminant plytelių sudūrimų vaikystėje būdavo gana ryškus, o jeigu sudūrimą užmindavau, kildavo noras einant užminti sudūrimą kita koja, tada vėl ta pačia ir tada vėl pirmąja. jeigu to nepadarydavau (tarkim, baigėsi plytelės ), jausdavau psichologinį diskomfortą. kartais išeidavo ištisos "dešinė kairė kairė dešinė ir t.t." kombinacijos, bet užmynimų skaičius visada buvo lyginis, o kombinacija simetriška (nežinau kaip apibūdint). ir su laiptais panašiai. manau, čia kažkokia obsesija, kuri paskui dingo. dar nervindavo atdaros durys, stalčiai ar lentynos, o rankas dažnai plaunu iki šiol

shankeris wrote: pamenu tokį jausmą. man toks noras eiti neužminant plytelių sudūrimų vaikystėje būdavo gana ryškus, o jeigu sudūrimą užmindavau, kildavo noras einant užminti sudūrimą kita koja, tada vėl ta pačia ir tada vėl pirmąja. jeigu to nepadarydavau (tarkim, baigėsi plytelės ), jausdavau psichologinį diskomfortą. kartais išeidavo ištisos "dešinė kairė kairė dešinė ir t.t." kombinacijos, bet užmynimų skaičius visada buvo lyginis, o kombinacija simetriška (nežinau kaip apibūdint). ir su laiptais panašiai. manau, čia kažkokia obsesija, kuri paskui dingo. dar nervindavo atdaros durys, stalčiai ar lentynos, o rankas dažnai plaunu iki šiol

OCD

Save sunku įvertinti, bet man atrodo, kad ir aš juo sergu. Na rankų dažnai neplaunų, bet vis tiek...

O aš, kai buvau jaunesnis, specialiai nelipdavau ant suskilusių plytelių. Sudūrimai kažkaip nedarydavo įtakos.

Nu su plytelėm ne kartą taip buvo užėjęs noras ir jį darydavau. Bet į vieną plytelę tik 1 koją... O senamiesty yra tokios plytelės vienoj vietoj... nu didelės... Tai kartais būdavo toks atstumas, kad reikdavo arba platų žingsnį žengt, arba šokt, bet tada berods nustodavau žaisti

Singuliaras wrote:Nu, ne apie haliūnus aš čia. Aišku, vaizduotė nėra blogai, kol ji neperžengia tam tikros ribos, kurios nei aš, nei kas kitas žino. Panašus pavyzdys būtų su akių paišymu - nors nupiešti akį nėra simptomas, bet visų sąsiuvinių paskutiniai puslapiai su akimis - tai ženklas, kad kažkas ne taip.

O aš vienu metu buvau labai pasinešus ant akių piešimo ir visi puslapiai jom išmarginti buvo...

Kita wrote: O aš vienu metu buvau labai pasinešus ant akių piešimo ir visi puslapiai jom išmarginti buvo...

a jo, vienu metu ir aš mėgau akis piešti