Asmenybės tipai
Dabar gavosi INFP, bet tas trumpasis testas gan netikslus. Anksčiau būdavo INTP, INTJ (kuris gal kažkada lbiausiai tiko), buvo ISTP dar... gal ir ISTJ. O dabar tas F tai tikrai ne į temą – visiškai netinka. Net neįsivaizduoju, kaip išėjo F, nes žymėjau visai priešingus dalykus nei rodo aprašyme.
O šiaip tai visų tipų aprašymuose randu tai, kas tinka man.
O šiaip tai visų tipų aprašymuose randu tai, kas tinka man.
Dabar jau ISFP gaunasi. Bet esmė, kad aš jau tikrai nebesu gryna intravertė. Anksčiau buvau, dabar – nebe. Bet klausimai tokie, kad priverčia būt intraverte. Nes, na, aš mėgstu ir vienatvę, man visaip gerai. Ir po ilgo bendravimo gerai pabūti vienai. Bet mėgstu kompanijas. Nors, man geriau bendrauti mažoje kompanijoje nei didelėje. Mažoje didesnės tikimybės pelnyti kitų dėmesį.
Iš esmės, per 2 ar net 1 metus kiek dariau šitą testą, tai kaitaliojosi visos raidės, išskyrus I.
Iš esmės, per 2 ar net 1 metus kiek dariau šitą testą, tai kaitaliojosi visos raidės, išskyrus I.
Na, nemanau, kad galima internete rasti normalių profesionalių metodikų, todėl nieko nuostabaus, kad šokinėja tie tipai. Nors tiesą sakant ir su normaliomis MBTI metodikomis net kažkur pusės žmonių tipai šokinėja...
Aišku Jungas iš lempos susigalvojo tuos tipus, bet, kaip bebūtų keista, gana neblogai pataikė. Labai gražiai MBTI skalės koreliuoja su Big Five'u. Bet yra ir problemų - dvi MBTI skalės koreliuoja viena su kita. Ir šiaip po faktorinės analizės rado 6 skales, o ne 4.
Nors skalės gal dar kažkiek pakenčiamos, bet jau kai pareiškia, kad yra 16 tipų ir tam tikri modeliai su stipriomis skalėmis ir silpnomis, kad vienas aspektas skirtas sąveikauti su išoriniu pasauliu, kitas dominuoja vidiniame pasaulyje... Čia visiški išsigalvojimai. Ką tyrimai ir patvirtino.
Dauguma žmonių tarkim ekstraversijos-intraversijos dimensijoje guli tarp šitų dvejų kraštutinumų. Nieko nuostabaus, jei kažkam aprašymas tiks, nes yra žmonių-kraštutinumų. Bet net ir tie nepamatys visiškai tikslaus aprašymo, nes aprašymai yra ne tik apie skales, bet ir apie modelį, sąveiką tarp žmogaus ir pasaulio, įvairias vidines struktūras... Nors kartais Barnumo efektas padaro savo.
Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
Aišku Jungas iš lempos susigalvojo tuos tipus, bet, kaip bebūtų keista, gana neblogai pataikė. Labai gražiai MBTI skalės koreliuoja su Big Five'u. Bet yra ir problemų - dvi MBTI skalės koreliuoja viena su kita. Ir šiaip po faktorinės analizės rado 6 skales, o ne 4.
Nors skalės gal dar kažkiek pakenčiamos, bet jau kai pareiškia, kad yra 16 tipų ir tam tikri modeliai su stipriomis skalėmis ir silpnomis, kad vienas aspektas skirtas sąveikauti su išoriniu pasauliu, kitas dominuoja vidiniame pasaulyje... Čia visiški išsigalvojimai. Ką tyrimai ir patvirtino.
Dauguma žmonių tarkim ekstraversijos-intraversijos dimensijoje guli tarp šitų dvejų kraštutinumų. Nieko nuostabaus, jei kažkam aprašymas tiks, nes yra žmonių-kraštutinumų. Bet net ir tie nepamatys visiškai tikslaus aprašymo, nes aprašymai yra ne tik apie skales, bet ir apie modelį, sąveiką tarp žmogaus ir pasaulio, įvairias vidines struktūras... Nors kartais Barnumo efektas padaro savo.
Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.eleggua wrote:Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
Na, jei taip, tai ir zodiako ženklai daugiau sako. Bet rimtai.fizikanas wrote:O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.
Dėl MBTI, tai aš juo nepasitikiu tiek pat kiek ir kitais testais, kuriuose žmogus turi įvertinti save. Juose kartais būna tokių klausimų, į kuriuos sunku atsakyti, nes nežinau, kas būtų tokioje situacijoje, arba netinka nė vienas variantas, arba atrodo tiktų abu kraštutinumai. Tai iš esmės kai taip yra, tai nenuostabu, kad vieną kartą gaunu vieną tipą, kitą kartą – kitą. Bet labiausiai tinka dar kitas.
Mokslas yra kažkas daugiau, nei gavimas ne random skaičių. MBTI nevalidus ir nepatikimas, su silpna teorine baze.fizikanas wrote:O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.
O kas dėl apskritai asmenybės testų, tai neradau prie ko konkrečiai prisikabint. Atrodo gan įtikinamai, bet gal aš tiesiog nepakankamai nusimanau matematiką.
Tai uz tai ir klausiu formalaus apibrezimo, nes tas "yra kazkas daugiau" tai skamba, na taip.. nemoksliskai Zodiako zenklu atveju esu gana tikras, gautume butent random skaicius, o mbti greiciausiai ne. Reiskia kazkoks skirtumas yra, belieka tik ji kazkaip ivertinti matematiskai ir isgirdus kazkieno testo rezultata bus galima zinoti, kad yra butent kazkokia tikimybe, kad tas zmogus pasizymes tam tikromis savyvbemis ar tam tikrose situacijose elgsis kazkokiu numatytu budu. Ir tai yra daugiau, (techniskai kalbant begalybe kartu), nei mums gali pasakyti betkoks pseudomokslas.
1. Kodel negalim? Koks jei ne sis yra fundamentalus skirtumas tarp reiksmingumo ir nereiksmingumo? Dabar nebandau itikinti, kad tas reiksmingumas pakankamai didelis, kad.. na for whatever mokslo zinios yra naudojamos. Bet kazkoks yra.Ramzajus wrote:Pirma - jei testas pateikia kažkokius non-random skaičius, iš to savaime negalim išvest, kad tie skaičiai yra reikšmingi (prisiminkim kokią frenologiją).fizikanas wrote: Reiskia kazkoks skirtumas yra, belieka tik ji kazkaip ivertinti matematiskai ir isgirdus kazkieno testo rezultata bus galima zinoti, kad yra butent kazkokia tikimybe, kad tas zmogus pasizymes tam tikromis savyvbemis ar tam tikrose situacijose elgsis kazkokiu numatytu budu.
Antra - tai, apie ką kalbi, yra vadinama prognostiniu validumu. Jo ieškoti yra labai prasminga, bet... jeigu yra tiesa, jog MBTI testas yra nepatikimas, tai to daryti nėra prasmės. Mat testas gali būti patikimimas ir nevalidus, tačiau jokiais būdais ne atvirkščiai.
2. Bandziau guglinti ka reiskia validumas ir patikimumas: "Tyrimo patikimumas (validumas) (angl. study validity) – tai tyrimo apibūdinimas ..." tai kaip cia suprasti?
Čia, manau, visai gerai paaiškinta, kas blogai su MBTI, kodėl tas validumas su patikimumu yra svarbūs ir kas tai išvis yra: http://www.indiana.edu/~jobtalk/HRMWebs ... p/mbti.pdffizikanas wrote: 1. Kodel negalim? Koks jei ne sis yra fundamentalus skirtumas tarp reiksmingumo ir nereiksmingumo? Dabar nebandau itikinti, kad tas reiksmingumas pakankamai didelis, kad.. na for whatever mokslo zinios yra naudojamos. Bet kazkoks yra.
2. Bandziau guglinti ka reiskia validumas ir patikimumas: "Tyrimo patikimumas (validumas) (angl. study validity) – tai tyrimo apibūdinimas ..." tai kaip cia suprasti?
Tai yra nomalaus, gero testo kriterijai. Jei testas juos neatitinka, jis yra nemoksliškas ir sąžiningų psichologų nenaudojamas. Oficialaus pseudomokslo statuso jis gal ir negavo, bet iš emės toks yra (jei turėti omeny kad pseudomokslas yra viskas, kas pretenduoja būti mokslu ir moksliškumo kriterijų neatitinka).
Hm, keista. J su N, o P su S? Gal ir pusiau logiška būtų, bet kažkaip abejoju. Kaip aš tada galiu būti NP? Ar atvirkščiai?eleggua wrote:Nea, J/P su S/N.Kita wrote:Kurios? Gal I/E su N/S? Arba T/F su J/P?
Bet šiaip jei neklystu, tai pagal patį Jungą, buvo 8 asmenybės tipai. Berods, J/P jis ir neišskyrė.
P su N, o J su S. Ir koreliacija 0,2-0,4, taip kad gali būti bet kas.Kita wrote:Hm, keista. J su N, o P su S? Gal ir pusiau logiška būtų, bet kažkaip abejoju. Kaip aš tada galiu būti NP? Ar atvirkščiai?
Bet šiaip jei neklystu, tai pagal patį Jungą, buvo 8 asmenybės tipai. Berods, J/P jis ir neišskyrė.
http://www.amsciepub.com/doi/pdf/10.246 ... 3.12.1.287
http://leadu-library.com/mj/2007/club/M ... factor.pdf
Pffff. Didysis penketas taip pat dažnai turi vidinių koreliacijų, pavyzdžiui aukšta ekstraversija su žemu neurotizmu. Tai, kad bruožai dažniau eina kartu, nereiškia, kad tai yra vienas bruožas. Tai ne gynyba MBTI testui, kuris yra nevykęs. Tai gynyba tam, jog koreliacijos tarp skalių nerodo, jog jos tapačios.