Skepticizmas – abejojimas viskuo, bet tikėjimas mokslu
Posted: 2009-08-24 01:26
Sveiki,
Visų pirma labai atsiprašau, jeigu tokia arba panaši tema jau buvo aptarta, tačiau tikrai neturiu laiko skaityti viso forumo
Perskaičiau pagrindiniame puslapyje esančius straipsnius apie skepticizmą. Na, galiu pasakyti, kad man jie patiko ir, manau, jie man pravers, bet ne apie tai tema
Rašoma, jog reikia abejoti viskuo, viską patikrinti. Argumentai, kurie negali būti niekaip patikrinti, laikomi nerimtais, netinkamais (duoti pavyzdžiai, kad viskas atsirado prieš 5 min. ir kitas pavyzdys, kad visata tėra atomas). Taip pat sakoma remtis mokslo tiesomis.
O dabar toks paradoksas – mokslas dažnai (o gal net visada?) remiasi argumentais, kurie negali būti niekaip patikrinti. Pavyzdžiui, matematikoje yra aksiomos – teiginiai, nereikalaujantys įrodymo (ir neįmanomi įrodyti)... ir tuo remiasi visa tolimesnė matematika, įrodymai, o tais įrodymais remiasi dar kiti ir t.t. Ir visose srityse yra kažkokios pradinės „tiesos“, kurių niekaip neįmanoma patikrinti, įrodyti, o skepticizmas tokius argumentus laiko netinkamais, tai kaip jis gali apskritai mokslą laikyti tinkamu šaltiniu?
Galbūt tai jau galima būtų laikyti „per dideliu“ skepticizmu, tačiau, O KAS JEIGU... Galbūt kuri nors aksioma yra neteisinga, tuomet ir išvados neteisingos (nebūtinai, bet dažniausiai)
Beje, pastebėjau, jog dažnai moksliniai tyrimai būna panašūs į aprašytus netinkamus būdus argumentuoti: tas su 3 baltom avim ir tas, kur susiejami du įvykiai, kurie nebūtinai vienas nuo kito priklauso.
Kad tema neatrodytų padrika, parašysiu svarbiausius punktus, kuriuos norėčiau aptarti šioje diskusijoje:
- Kodėl skeptikai gali remtis mokslu, kai mokslas remiasi neįmanomais įrodyti teiginiais bei abejotinais eksperimentais?
- Kokia riba yra tarp „normalaus“ skepticizmo ir „per didelio“ skepticizmo?
- Kuo galima remtis 99%? (Sakau 99%, kadangi manau, jog 100% negalima pasitikėti absoliučiai niekuo.)
Visų pirma labai atsiprašau, jeigu tokia arba panaši tema jau buvo aptarta, tačiau tikrai neturiu laiko skaityti viso forumo
Perskaičiau pagrindiniame puslapyje esančius straipsnius apie skepticizmą. Na, galiu pasakyti, kad man jie patiko ir, manau, jie man pravers, bet ne apie tai tema
Rašoma, jog reikia abejoti viskuo, viską patikrinti. Argumentai, kurie negali būti niekaip patikrinti, laikomi nerimtais, netinkamais (duoti pavyzdžiai, kad viskas atsirado prieš 5 min. ir kitas pavyzdys, kad visata tėra atomas). Taip pat sakoma remtis mokslo tiesomis.
O dabar toks paradoksas – mokslas dažnai (o gal net visada?) remiasi argumentais, kurie negali būti niekaip patikrinti. Pavyzdžiui, matematikoje yra aksiomos – teiginiai, nereikalaujantys įrodymo (ir neįmanomi įrodyti)... ir tuo remiasi visa tolimesnė matematika, įrodymai, o tais įrodymais remiasi dar kiti ir t.t. Ir visose srityse yra kažkokios pradinės „tiesos“, kurių niekaip neįmanoma patikrinti, įrodyti, o skepticizmas tokius argumentus laiko netinkamais, tai kaip jis gali apskritai mokslą laikyti tinkamu šaltiniu?
Galbūt tai jau galima būtų laikyti „per dideliu“ skepticizmu, tačiau, O KAS JEIGU... Galbūt kuri nors aksioma yra neteisinga, tuomet ir išvados neteisingos (nebūtinai, bet dažniausiai)
Beje, pastebėjau, jog dažnai moksliniai tyrimai būna panašūs į aprašytus netinkamus būdus argumentuoti: tas su 3 baltom avim ir tas, kur susiejami du įvykiai, kurie nebūtinai vienas nuo kito priklauso.
Kad tema neatrodytų padrika, parašysiu svarbiausius punktus, kuriuos norėčiau aptarti šioje diskusijoje:
- Kodėl skeptikai gali remtis mokslu, kai mokslas remiasi neįmanomais įrodyti teiginiais bei abejotinais eksperimentais?
- Kokia riba yra tarp „normalaus“ skepticizmo ir „per didelio“ skepticizmo?
- Kuo galima remtis 99%? (Sakau 99%, kadangi manau, jog 100% negalima pasitikėti absoliučiai niekuo.)