Skepticizmas – abejojimas viskuo, bet tikėjimas mokslu

Visos temos, kurios neįsipaišo nei į vieną forumą aukščiau.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2009-08-28 00:58

Gerai, pasiskaitysiu tą straipsnį apie falsifikabilumą (tik ne su google translator, angliškai moku šiek tiek geriau nei kad google'is lietuviškai :D).
Bet sakau, kaip buvo rašyta toje knygoje skyrelyje apie falsifikacionizmą ir apie falsifikabilius ir nefalsifikabilius teiginius ;).

Be to, aš nesakau, kad reikia absoliučiai viskuo abejoti ir netikėti niekuo... Tenka vis tik patikėti, kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta :D
Bet toje „Kas yra mokslas?“ paminėti falsifikacionizmo trūkumai... vienas jų – mokslas nebūtų tiek išsivystęs, jei būtų remtasi falsifikacionizmo metodais.

Ir gal skepticizmo „apibrėžime“ reiktų paminėti, kad negalima remtis teiginiais, kurie negali būti paneigti, išskyrus tuos atvejus, kai teiginiai akivaizdžiai (savaime suprantamai, logiškai) teisingi.
User avatar
Jauja
pradedantis
Posts: 200
Joined: 2005-12-06 18:23

2009-08-28 21:46

White Panther wrote:Ir gal skepticizmo „apibrėžime“ reiktų paminėti, kad negalima remtis teiginiais, kurie negali būti paneigti, išskyrus tuos atvejus, kai teiginiai akivaizdžiai (savaime suprantamai, logiškai) teisingi.
arba išmetus bereikalingą balastą galima remtis tik aksiomomis?
sovijus
skeptikas
Posts: 608
Joined: 2007-03-24 15:30

2009-08-28 22:42

o aš dar papildyčiau, kad sprendimas kuriomis aksiomomis verta remtis, priklauso nuo tų aksiomų rodomų rezultatų, t.y. kaip gerai ar sėkmingai jos padeda paaiškinti realybę. Jei kažkoks aksiomų rinkinys pasirodo nepakankamas, neveiksmingas ir niekur nevedantis, imi kitą aksiomų rinkinį ar papildai senąjį.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2009-08-28 22:56

White Panther wrote:Daltonikas teigs, jog tas obuolys yra žalias ir mokslas nebus pajėgus jam išaiškinti, jog tas obuolys yra raudonas. Mokslas bandys įtikinti, jog tam žmogui obuolys atrodo žalias dėl to, kad tas žmogus yra daltonikas (taip kaip religija gali bandyti įteigti savo teiginius, sakydama, jog kažkas nemato, netiki dėl to, kad yra koks nors apsėstas :D). Mokslas gali bandyti aiškinti, jog tas obuolys atspindi tam tikro dažnio bangas, dėl to jis yra raudonas, tačiau daltonikas vėlgi gali teigti, jog prietaisai netikslūs, teorijos klaidingos, kadangi jis aiškiai mato, jog tas obuolys žalias!
Hmmm - pasodinam daltoniką už automobilio vairo, obuolius pakeičiam šviesoforu, o mokslą - pora irzlių kelių policininkų. Ir problema momentaliai bus išspręsta :wink:
O dar "momentaliau" - tai pėsčias daltonikas + perėja judrioje 6 juostų gatvėje + šviesoforas :gelyce:

P.S. Ui, kokį fleimą pražiopsojau :(
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-09-02 13:08

White Panther wrote: Mokslas bandys įtikinti, jog tam žmogui obuolys atrodo žalias dėl to, kad tas žmogus yra daltonikas
(taip kaip religija gali bandyti įteigti savo teiginius, sakydama, jog kažkas nemato, netiki dėl to, kad yra koks nors apsėstas)
Yra didziulis skirtumas tarp situ dalyku. Religijos "paaiskinimas" del "apsedimo" yra nefalsikabili teorija, nes neimanoma patikrinti ar zmogus yra apsestas ar ne.
Gi del daltonizmo,- yra konkrecios priezastys del kuriu zmogus yra daltonikas ir tas priezastis GALIMA patikrinti ir nustatyti ar tikrai jos lemia daltonizmo sutrikima ar ne.
pvz.:
http://en.wikipedia.org/wiki/Color_blindness wrote: Color blindness, or Colour blindness, a color vision deficiency, is the inability to perceive differences between some of the colors that others can distinguish. It is most often of genetic nature, but may also occur because of eye, nerve, or brain damage, or due to exposure to certain chemicals.
Taigi galima nustatyti ar zmones suserga daltonizmu del kazkokiu genetiniu defektu (pvz. bandant paveikti DNR su vaistais ir ziurint kas atsitinka su spalvu suvokimu). Ar taip pat sukeliant akies,nervo,smegenu pokycius ir ziurint kas vyksta su spalvu suvokimu. Tas pats ir del chemikalu itakos testavimo. Taigi sie dalykai yra patikrinami. Ko nepasakysi del visu tu religiniu "meta-paaiskinimu", kurie nera objektyviai patikrinami ir tokiu budu is tikro nieko nepaaiskina...
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-09-03 15:39

White Panther wrote:Be to, aš nesakau, kad reikia absoliučiai viskuo abejoti ir netikėti niekuo... Tenka vis tik patikėti, kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta :D
O ar yra kokios nors priežastys, dėl kurių skeptikai neturėtų "patikėti", kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta, kad 1 kilogramą sudaro 1000 gramų, kad keturkampis turi keturis kampus, o saulę, mes susitarėme vadinti žodžiu "saulė"? :)
White Panther wrote:Bet toje „Kas yra mokslas?“ paminėti falsifikacionizmo trūkumai... vienas jų – mokslas nebūtų tiek išsivystęs, jei būtų remtasi falsifikacionizmo metodais.
Manau, kad tu ne taip supratai tą vietą. Hipotezių atmetimo problemos turi mažai ką bendro su reikalavimu, kad hipotezė būtų falsifikabili. Pats hipotezės falsifikabilumo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, nes padeda mokslui išfiltruoti beprasmes hipotezes (pvz. "Rytoj arba lis, arba ne"). Kitas dalykas, jog susidūrus su falsifikabilią hipotezę paneigiančiais faktais, nereikia jais aklai vadovautis, kad dėl įvairių netiesioginių priežasčių neatmestume teisingos hipotezės (pvz. hipotezės prognozuojamus rezultatus gali paneigti nekorektiška eksperimeto metodika, o ne realus prognozių ir fakto neatitikimas ar pan.).
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2014-07-10 01:09

Svetimas wrote:O ar yra kokios nors priežastys, dėl kurių skeptikai neturėtų "patikėti", kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta<...>
Erdvės iškreiptumas? Nors pala, tada taip išeina, kad vis tik ta aksioma buvo falsifikabili.

Mąsčiau čia apie falsifikabilumą... Matau jį kaip trūkumą. Gi gali būti ir taip, kad teisinga yra kokia nors teorija, kurios neįmanoma paneigti (bet įmanoma patvirtinti). Pasaulis neprivalo paklūsti žmonių sugalvotoms pažinimo taisyklėms. [Pvz., kad pasaulis yra kompiuterinė simuliacija. Staiga visiems apsireikštų „kūrėjas“ ir pasakytų: sorry, žmogeliai, bet jūs nesat tikri. Taigi, patvirtinti įmanoma. O paneigti? Nematau galimybių (apšvieskit). Bet jeigu iš tiesų pasaulis ir būtų simuliacija, tai būtume neteisūs atmesdami šią idėją vien dėl to, kad jis nefalsifikabili.]

Kodėl neabejoti pačiu moksliniu metodu? Mokslas veikia, bet jis turi savo ribas ir savo trūkumus. Bet gal veiktų ir kitoks pažinimo metodas? Beje, ir solipsistinėj pozicijoj nieko blogo nematau. Bandome pažinti pasaulį, bet gali būti, kad visas tas pažinimas yra iliuzija. Bet bandome gyventi ir pažinti tai ignoruodami. Tačiau yra ir klausimų, į kuriuos neįmanoma atsakyti ir jų praktiškai patikrinti. Bet bandome išmąstyti atsakymus ir į juos.

Vis tik mokslas reikalauja daug tikėjimo ir pasitikėjimo. Kai kuriuos dalykus gal ir galima patikrinti pačiam, bet kaip aš patikrinsiu, kad kokia nors skelbiama atrasta nauja dalelė yra tikra? Kaip patikrinsiu, kad atrasta labai tolima žvaigždutė su kokiu nors super duper teleskopu išvis egzistuoja? Aš asmeniškai tokių galimybių neturiu, todėl tenka pasitikėti kitų žodžiu. Ir tuo pačiu tikėti moksliniu metodu ir tuo, kad pasaulį apskritai įmanoma pažinti.

Tai, kas šiame forume laikoma skepticizmu, aš nelaikyčiau tikru skepticizmu. Beje, abejojimas dar nereiškia, kad būtina viską atmesti. Galiu abejoti, bet žiūrėti, kur tai veda toliau.

Atsiprašau už nerišlias mintis, vėlu vis tik.
OMG!WTF?
pradedantis
Posts: 141
Joined: 2013-02-11 13:05

2014-07-10 18:55

Kita wrote:
Svetimas wrote:O ar yra kokios nors priežastys, dėl kurių skeptikai neturėtų "patikėti", kad dvi lygiagrečios tiesės nesikerta<...>
Erdvės iškreiptumas? Nors pala, tada taip išeina, kad vis tik ta aksioma buvo falsifikabili.

Tiesės nesikerta euklidinėje erdvėje, o neeuklidinėje gali kirstis, o ar ši visata euklidinė yra fizikos (o ne vien matematikos) klausimas - jei jos "kertasi" realybėje, tai vistiek nesikerta euklidinėje erdvėje. Aksiomos iš esmės yra modelio prielaidos, žaidimo taisyklės . Beje, galima sakyti kad jos savotiškai falsifikabilios, jei iš aksiomų sistemos gaunami prieštaringi rezultatai, vadinasi aksiomos nesuderinamos (inconsistant).
Kita wrote: Mąsčiau čia apie falsifikabilumą... Matau jį kaip trūkumą. Gi gali būti ir taip, kad teisinga yra kokia nors teorija, kurios neįmanoma paneigti (bet įmanoma patvirtinti). Pasaulis neprivalo paklūsti žmonių sugalvotoms pažinimo taisyklėms. [Pvz., kad pasaulis yra kompiuterinė simuliacija. Staiga visiems apsireikštų „kūrėjas“ ir pasakytų: sorry, žmogeliai, bet jūs nesat tikri. Taigi, patvirtinti įmanoma. O paneigti? Nematau galimybių (apšvieskit). Bet jeigu iš tiesų pasaulis ir būtų simuliacija, tai būtume neteisūs atmesdami šią idėją vien dėl to, kad jis nefalsifikabili.]

Bet tada kad pasaulis nėra simuliacija yra falsifikabili teorija. Šiaip esmė kad nemokslinės idėjos kurių negalime patikrinti.
Kita wrote: Kodėl neabejoti pačiu moksliniu metodu? Mokslas veikia, bet jis turi savo ribas ir savo trūkumus. Bet gal veiktų ir kitoks pažinimo metodas? Beje, ir solipsistinėj pozicijoj nieko blogo nematau. Bandome pažinti pasaulį, bet gali būti, kad visas tas pažinimas yra iliuzija. Bet bandome gyventi ir pažinti tai ignoruodami. Tačiau yra ir klausimų, į kuriuos neįmanoma atsakyti ir jų praktiškai patikrinti. Bet bandome išmąstyti atsakymus ir į juos.
Ta prasme, jei mokslinis metodas - formuluoti hipotezes ir daryti ekspermentus- tai nelabai suprantu kuo čia abejoti ir kokia alternatyva ?
Kita wrote: Vis tik mokslas reikalauja daug tikėjimo ir pasitikėjimo. Kai kuriuos dalykus gal ir galima patikrinti pačiam, bet kaip aš patikrinsiu, kad kokia nors skelbiama atrasta nauja dalelė yra tikra? Kaip patikrinsiu, kad atrasta labai tolima žvaigždutė su kokiu nors super duper teleskopu išvis egzistuoja? Aš asmeniškai tokių galimybių neturiu, todėl tenka pasitikėti kitų žodžiu. Ir tuo pačiu tikėti moksliniu metodu ir tuo, kad pasaulį apskritai įmanoma pažinti.
Siūlau viskuo kuo tikėti ne 100% ir tiek, pvz manau kad 99.9% tikėtina kad mokslas nėra "masonų sąmokslas". O iš tikrųjų absoliutus patikimumas - beviltiškas reikalas, tiesa.
Kita wrote: Tai, kas šiame forume laikoma skepticizmu, aš nelaikyčiau tikru skepticizmu.
O koks tas tikras skepticizmas?
Kita wrote: Beje, abejojimas dar nereiškia, kad būtina viską atmesti. Galiu abejoti, bet žiūrėti, kur tai veda toliau.
[/quote] Priklauso nuo to apie ką eina kalba, matyt. Nematau pagrindo rimtai svarstyti aiškias nesąmones (homeopatija, astrologija, krikščionybė, dvasios).
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2014-07-11 08:49

Kita wrote:Kodėl neabejoti pačiu moksliniu metodu?
Kol kažkas užsiima niekais, abejodamas moksliniu metodu, mokslas sparčiai žengia į priekį ir kuria kompiuterius, kurių pagalba abejojantieji savo abejonėmis gali pasidalinti su visu pasauliu.
Kita wrote:Vis tik mokslas reikalauja daug tikėjimo ir pasitikėjimo. Kai kuriuos dalykus gal ir galima patikrinti pačiam, bet kaip aš patikrinsiu, kad kokia nors skelbiama atrasta nauja dalelė yra tikra? Kaip patikrinsiu, kad atrasta labai tolima žvaigždutė su kokiu nors super duper teleskopu išvis egzistuoja? Aš asmeniškai tokių galimybių neturiu, todėl tenka pasitikėti kitų žodžiu.
Mokslo eksperimentai ir stebėjimai pasižymi tuo, kad juos galima pakartoti. Ir konkuruojantys mokslininkai juos neretai pakartoja. O pakartoję tikrai nepraleidžia progos viešai paskelbti, jei rezultatai buvo klaidingi. Na nebent tikime, kad egzistuoja pasaulinis mokslininkų sąmokslas, kuriame visi mokslininkai slepia klaidingus rezultatus. Tai būtų labai didelis tikėjimas.
Kita wrote:Mąsčiau čia apie falsifikabilumą... Matau jį kaip trūkumą. Gi gali būti ir taip, kad teisinga yra kokia nors teorija, kurios neįmanoma paneigti.
Problema su nefalsikabilumu yra ta, kad galima sugalvoti milijoną teorijų, kurių neįmanoma paneigti. Pavyzdžiui, niekaip neįmanoma paneigti teorijos, kad gravitaciją sukelia nematomos ir niekaip kitaip neužfiksuojamos pelėdų išvamos, kertančios erdvėlaikį didesniu už šviesą greičiu. Šita teorija nėra niekuo blogesnė už kitas nefalsikabilias teorijas. Ji lygiai tiek pat gera. Tie, kurie palaiko kokias nors nefalsikabilias teorijas, turėtų suprasti, kad jų teorijos nėra niekuo geresnės už kitas, net ir visiškai absurdiškas, nefalsikabilias teorijas. Jos visos konkuruoja toje pačioje lygoje. Futbole tai būtų lyga Ž. Ar kas nors nori joje žaisti?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2014-07-11 13:47

Kita wrote:Kodėl neabejoti pačiu moksliniu metodu?
Kodėl ne? Manau, padarytumėte neblogą karjerą mokslo filosofijos srityje, išdėstęs/čiusi savo kritiką moksliniam metodui. Ne tai, kad tai ir be jūsų nebūtų daroma.. Ir taip, šansai, kad jums pavyks sudrebinti akademinio pasaulio pamatus nėra dideli. Tačiau niekas netrukdo pabandyti.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2014-07-12 15:31

Lionginas wrote:Problema su nefalsikabilumu yra ta, kad galima sugalvoti milijoną teorijų, kurių neįmanoma paneigti. Pavyzdžiui, niekaip neįmanoma paneigti teorijos, kad gravitaciją sukelia nematomos ir niekaip kitaip neužfiksuojamos pelėdų išvamos, kertančios erdvėlaikį didesniu už šviesą greičiu. Šita teorija nėra niekuo blogesnė už kitas nefalsikabilias teorijas. Ji lygiai tiek pat gera. Tie, kurie palaiko kokias nors nefalsikabilias teorijas, turėtų suprasti, kad jų teorijos nėra niekuo geresnės už kitas, net ir visiškai absurdiškas, nefalsikabilias teorijas. Jos visos konkuruoja toje pačioje lygoje. Futbole tai būtų lyga Ž. Ar kas nors nori joje žaisti?
Nesutinku su Tavimi. Vienos nefalsifikabilios teorijos gali būti dar ir neįrodomos, o kitos gali būti įrodomos. Tavo duoto pavyzdžio su pelėdomis įrodyti niekaip neįmanoma, o pvz., kad realybė yra simuliacija įrodyti gali būti įmanoma.
User avatar
Panzer
pradedantis
Posts: 216
Joined: 2012-09-03 18:18

2014-07-12 23:10

OMG!WTF? wrote:Ta prasme, jei mokslinis metodas - formuluoti hipotezes ir daryti ekspermentus- tai nelabai suprantu kuo čia abejoti ir kokia alternatyva ?

Ne visada įmanoma daryti tuos eksperimentus. Lieka stebėjimas, statistika ir dar kažkas, kuo paremti yra dauguma socialinių mokslų. Faktiškai mokslas be eksperimentų - tai mokslas su minuso ženklu. Retkarčiais jis atrodo net juokingas.
Lionginas wrote:Na nebent tikime, kad egzistuoja pasaulinis mokslininkų sąmokslas, kuriame visi mokslininkai slepia klaidingus rezultatus.
Pasaulinio sąmokslo gal ir nėra, bet istorijoje yra pavyzdžių, kaip mokslininkai retkarčiais meluoja sąmoningai.
OMG!WTF?
pradedantis
Posts: 141
Joined: 2013-02-11 13:05

2014-07-13 11:44

Panzer wrote:
OMG!WTF? wrote:Ta prasme, jei mokslinis metodas - formuluoti hipotezes ir daryti ekspermentus- tai nelabai suprantu kuo čia abejoti ir kokia alternatyva ?

Ne visada įmanoma daryti tuos eksperimentus. Lieka stebėjimas, statistika ir dar kažkas, kuo paremti yra dauguma socialinių mokslų. Faktiškai mokslas be eksperimentų - tai mokslas su minuso ženklu. Retkarčiais jis atrodo net juokingas.
Man atrodo, kad statistika ir stebėjimas yra normalūs duomenų gavimo būdai, tiesiog jie neleidžia daryti tokių išvadų kokias kartais bandoma išlaužti.
OMG!WTF?
pradedantis
Posts: 141
Joined: 2013-02-11 13:05

2014-07-13 12:14

Patikslinsiu kad pilnai pritariu abejojimui akademine literatūra ar sistemos veikimu (protingame lygyje), bet nelabai suprantu kaip abejosime pačiu moksliniu metodu.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2014-07-14 14:29

Kita wrote:Nesutinku su Tavimi. Vienos nefalsifikabilios teorijos gali būti dar ir neįrodomos, o kitos gali būti įrodomos. Tavo duoto pavyzdžio su pelėdomis įrodyti niekaip neįmanoma, o pvz., kad realybė yra simuliacija įrodyti gali būti įmanoma.
Kol kas nei vienos teorijos įrodyti neįmanoma, todėl jos lygios. Tai čia pirma. Antra, o kaip tu įrodytum, kad mūsų realybė yra simuliacija? Tarkime, įrodai, kad yra kažkokia kita realybė. Kaip tu įrodai, kad ji yra tikroji? Gal būtent ji yra simuliacija, o mūsų realybė yra tikra? Štai tau dvi teorijos, tikrąja laikančios skirtingas realybes. Koks galėtų būti įrodymas, kažkurią iš teorijų padarantis geresne?
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2014-07-14 14:30

Panzer wrote:
Lionginas wrote:Na nebent tikime, kad egzistuoja pasaulinis mokslininkų sąmokslas, kuriame visi mokslininkai slepia klaidingus rezultatus.
Pasaulinio sąmokslo gal ir nėra, bet istorijoje yra pavyzdžių, kaip mokslininkai retkarčiais meluoja sąmoningai.
Tai kaip ir sakiau - tam ir yra kiti mokslininkai bei konkurencija tarp jų, kad šiuos melus atskleistų. NEBENT tikime pasauliniu visų mokslininkų sąmokslu.
User avatar
Panzer
pradedantis
Posts: 216
Joined: 2012-09-03 18:18

2014-07-15 13:48

Lionginas wrote:Tai kaip ir sakiau - tam ir yra kiti mokslininkai bei konkurencija tarp jų, kad šiuos melus atskleistų. NEBENT tikime pasauliniu visų mokslininkų sąmokslu.
Saugikliai kažkokie, žinoma, egzistuoja, bet vis tik manau, kad nereikia jokio pasaulinio sąmokslo. Tu tik įsivaizduok, kiek pasaulyje yra trečiarūšių ir ketvirtarūšių mokslinių žurnalų, kurie dėl įvairių priežasčių spausdina bet ką. Apie kokius socialinius mokslus išvis atskira kalba (pameni, A. Sokal skandalą?). Pavartyk kad ir lietuviškus žurnalus, kur vien per nepriklausomybę prirašyta tūkstančiai menkaverčių "mokslinių" straipsnių, kurių niekas niekada neskaitys. Teko girdėti, kad net kolegos neskaito savo kolegų straipsnių. Bet visa šita klounada vis tiek garbingai vadinama "moksline veikla", žmonės nešioja mokslinius laipsnius.

Nebandau kvestionuoti mokslinio metodo, apie ką čia tema, taip pat neteigiu, kad kažkokios mokslinių darbų publikavimo problemos kažkaip kenkia mokslo autoritetui, bet..

Va, kaip tik šviežias straipsnis ta pačia tema: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/kai ... d=65295644
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5553
Joined: 2011-10-03 09:35

2014-07-15 16:05

Panzer wrote:Saugikliai kažkokie, žinoma, egzistuoja, bet vis tik manau, kad nereikia jokio pasaulinio sąmokslo. Tu tik įsivaizduok, kiek pasaulyje yra trečiarūšių ir ketvirtarūšių mokslinių žurnalų, kurie dėl įvairių priežasčių spausdina bet ką. Apie kokius socialinius mokslus išvis atskira kalba (pameni, A. Sokal skandalą?). Pavartyk kad ir lietuviškus žurnalus, kur vien per nepriklausomybę prirašyta tūkstančiai menkaverčių "mokslinių" straipsnių, kurių niekas niekada neskaitys. Teko girdėti, kad net kolegos neskaito savo kolegų straipsnių. Bet visa šita klounada vis tiek garbingai vadinama "moksline veikla", žmonės nešioja mokslinius laipsnius.
Kadangi tų straipsnių niekas neskaito, tai tokia mokslinės veiklos imitacija daro žalą tik biudžetui ir ja užsiimančių žmonių gyvenimo prasmei. Pats mokslas sparčiai juda į priekį.
Panzer wrote:Va, kaip tik šviežias straipsnis ta pačia tema: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/kai ... d=65295644
Manau, tokie įvykiai tik didina mokslo patikimumą. Nes nemoksle apskritai jokie straipsniai niekada nėra atšaukiami, visas brudas plaukia laisvai. Ar girdėjai, kad kokio nors burtininko straipsnis būtų atšauktas? Aš tai negirdėjau. Nes tik moksle sukčiai pričiupami. Jei sukčiai nepričiupami, tai arba jų nėra (naivu!), arba jų niekas neieško. Moksle ieško ir randa, ir tai gerai.
Post Reply