žmonės keičiasi...
Taip, pasikeičiau gana stipriai per savo gyvenimą, bent kelis kartus. Taip pat žinau žmones, kurie taip pat stipriai pasikeitė. Bet tai anekdotiniai įrodymai, kurie niekam nerūpi. Temos pradžioje pateikiau nuorodas į mokslinius darbus (jų santraukas, nes neturiu priėjimo prie duomenų bazių), kur daromos išvados, jog žmonės keičiasi. Va į tuos reikėtų žiūrėti.
Kodėl. Man visai įdomu, kokio pobūdžio buvo tie pasikeitimai, jei, aišku, nepaslaptis?D3monas wrote:Taip, pasikeičiau gana stipriai per savo gyvenimą, bent kelis kartus. Taip pat žinau žmones, kurie taip pat stipriai pasikeitė. Bet tai anekdotiniai įrodymai, kurie niekam nerūpi.
Atsiprašau, kad apkaltinau, jog nepateikei mokslinių tyrimų. Tačiau prie dviejų iš jų aš neprieinu, o trečiasis (asmenybės pasikeitimas po traumų) nėra toks aktualus (juk netraumuosi savęs tam, kad pasikeistumD3monas wrote:Temos pradžioje pateikiau nuorodas į mokslinius darbus (jų santraukas, nes neturiu priėjimo prie duomenų bazių), kur daromos išvados, jog žmonės keičiasi. Va į tuos reikėtų žiūrėti.
).
Teorijos tobulinamos ir teorijos ne iš oro kuriamos, o remiantis tyrimais (kaip šio forumo dalyvis turėtum žinoti, kad nėra tokio dalyko kaip „TIK teorija“).D3monas wrote:Šimtmečio mūšis!
Psichologijos pseudospecialistų postulatai VS stebima tikrovė
---
Asmenybės teoretikai, kaip pastebėjai, postuluoja, o ne pateikia objektyvius duomenis. Mat dauguma teorijų sukurtos tada, kai psichologija dar buvo tik vystykluose. Nekintamumas postuluojamas ir jam prieštarauja daug tyrimų. Neatmetu įgimtų tendencijų, jos akivaizdžios tapačių ir netapačių dvynių, augusių atskirai, tyrimuose. Tačiau, asmenybės keitimasis priklauso nuo individo. Mes ne vieną instinktą mokame užgniaužti, mes mokame užgniaužti beveik visus įgimtus impulsus, todėl įgimtos asmenybės tendencijos gali būti formuojamos ir slepiamos ar dailinamos.
Ir skaičiau apie tyrimus, kuomet žmonėms duotas asmenybės testas. Po to po kažkelių metų (gal kokių 20) duotas panašus testas pakartotinai tiems žmonėms. Pasikeitimų buvo, bet jie buvo nereikšmingi. To testo skirtumai tarp skirtingų žmonių nepalyginamai didesni nei kad tarp vieno ir to paties žmogaus per tą praėjusį laiką. Ir pagal tą tyrimą buvo nustatyta, kad bendrai paėmus visų tiriamųjų tam tikros savybės pasislinko į kažkurią pusę einant laikui ir koreliavo su prieš tai buvusiomis. Na, esmė tokia: to paties asmens savybės pakinta, tačiau lyginant jį su kitais individais jis per tuos metus lieka nepasikeitęs (nes pasikeitė VISI ir vienoda linkme).
Tai, ar klausdami "ar žmonės keičiasi?" turime galvoje jų valingą gebėjimą keistis? Ar mums rūpi tai, kad jie spontaniškai išsiugdytų kitą asmenybę, kuri jį lankytų kas antrą dieną? Juk jei nėra reikalo keistis, tai žmogus ir nesikeičia. Jei jam reikia pakeisti tik kai kuriuos savo būdo bruožus? Kaip suprantu, ši tema yra ne apie ta kiek dažnai, kokiais tarpsniais ir kokiu stiprumu asmenybė pasikeičia, bet apskritai, ar ji turi tokį gebėjimą. O į šį klausimą atsakymas yra vienareikšmiškai TAIP, asmenybė turi gebėjimą keistis, žmogus gali pakeisti savo asmenybėje ką tik nori, jei tik tam yra pakankama motyvacija.
Aš turiu susidvejinusią asmenybę. Ne neturiu.
Aš turiu susidvejinusią asmenybę. Ne neturiu.
Klausimas ne Ar keiciasi?, bet Kiek keiciasi? Mes kiekvina minute keiciames - lasteles, zmogaus bakterijos (pastarosios sudaro 90% MUSU - is skyrelio "did you know thisD3monas wrote:Temos pradžioje pateikiau nuorodas į mokslinius darbus <...>, kur daromos išvados, jog žmonės keičiasi.
?") dauginasi, zusta ir t.t.., tas pats su smegenimis ir pan.Velgi, nera susitarimo ka mes tiksliai vadiname zmogaus pokyciu - gali buti daugybe interpretaciju. Pats manau, jog musu protas labai lankstus - gali perrasyt praktiskai betkokia info jame, todel tureciau buti irasytas i biheivioristu grupe, t.y. zmoniu mananciu, jog yra didelis potencialas zmogaus (priklauso labai daug nuo amziaus) keitimosi.
Psichologijos mokslas dirba su neapibrėžtomis sąvokomis ir abstrakcijomis. Tenka susitaikyti, kad tai gana jaunas mokslas ir jame dar daug rožinių drakonų.Yulius wrote:Klausimas ne Ar keiciasi?, bet Kiek keiciasi? Mes kiekvina minute keiciames - lasteles, zmogaus bakterijos (pastarosios sudaro 90% MUSU - is skyrelio "did you know thisD3monas wrote:Temos pradžioje pateikiau nuorodas į mokslinius darbus <...>, kur daromos išvados, jog žmonės keičiasi.
Velgi, nera susitarimo ka mes tiksliai vadiname zmogaus pokyciu - gali buti daugybe interpretaciju. Pats manau, jog musu protas labai lankstus - gali perrasyt praktiskai betkokia info jame, todel tureciau buti irasytas i biheivioristu grupe, t.y. zmoniu mananciu, jog yra didelis potencialas zmogaus (priklauso labai daug nuo amziaus) keitimosi.
Spontaniškai žmonės keičiasi nedaug. Valingai žmonės gali pasikeisti labai stipriai. Viskas yra elgesio modeliuose ir jų veikime. Jei žmogus išmoko elgesio modelį ir jis jam veikia, tada žmogus nesikeičia, kad ir kaip aiškintų, jog nori keistis. Alkoholikas galbūt kalba, jog nori keistis, tačiau jis vis vien geria, nes tas elgesio modelis jam veikia. Štai, jei kaskart su gurkšniu alkoholio jis gautų elektros srovės... Tada jo elgsena kardinaliai pasikeistų. Operantinis sąlygojimas, ts'kant. Taip išugdomi nauji elgesio modeliai. Čia, žinoma, grubus pavyzdys, tačiau pati esmė yra ta, jog žmonės yra eiliniai gyvūnai, kuriuos įmanoma išdresuoti kaip tik nori. Žmonės, kurie nori pasikeisti patys - gali užsiimti savidresūra. Skatinti save už gerą elgesį ir bausti už blogą. Padėkokime priekinei smegenų daliai, kuri mums leidžia į save pažiūrėti iš kito asmens perspektyvos ir įgalina mus prieštarauti sau. Saviaukla ir savidresūra nėra retas reiškinys. Girdėjau, gana dažnai pasitaiko, kad besimokantis jaunimas save apdovanoja kokiais nors saldumynais ar pramogomis, jei įvykdo kokį nors savo paties apibrėžtą tikslą.
Tikrai sutinku. "Padekokime priekiniai smegenu daliai" - primena mano frzes 
. Is tikruju ne veltui minejau ne pacio "keitimosi kieki" (rozinis drakonas 
) visuomeneje, o jo POTENCIALA.
Yra labai tamprus rysys tarp sekmingo zmogaus (kaip mes jau bendraja placia tai suvokiame) ir sugebejimo kurti, bei pritaikyti gyvenime naujus mastymo modelius (na, ne naujiena is giedro dangaus, bet vistik ), kuriuos kurti (kas atima resursu) tikrai racionaliai apsimoka siame pasaulyje.
. Is tikruju ne veltui minejau ne pacio "keitimosi kieki" (rozinis drakonas ) visuomeneje, o jo POTENCIALA.Yra labai tamprus rysys tarp sekmingo zmogaus (kaip mes jau bendraja placia tai suvokiame) ir sugebejimo kurti, bei pritaikyti gyvenime naujus mastymo modelius (na, ne naujiena is giedro dangaus, bet vistik
), kuriuos kurti (kas atima resursu) tikrai racionaliai apsimoka siame pasaulyje.