Vilius wrote:Imkime didelį kibirą f reikšmių. Kai N = 1, į kibirą įdedame 0/1 ir 1/1, kai N = 2: 0/2, 1/2, 2/2, kai N = 3: 0/3, 1/3, 2/3, 3/3 ir t.t. Kai N yra baigtinis skaičius, viskas gaunasi labai gražiai. Mūsų kibire f reikšmės iš tiesų bus pasiskirstę tolygiai intervale [0, 1]. Dabar pradėkime dėti reikšmes su N = inf: 0/inf, 1/inf, 2/inf, ..., n/inf. Kadangi n tikrai yra baigtinis skaičius (jei žmonija turėjo konkrečią pradžią, iki šio momento negali būti gimę be galo daug žmonių), su visomis n reikšmėmis mes į kibirą dėsime be galo mažus skaičius, ko pasekoje f reikšmės nebebus tolygiai pasiskirstę intervale [0,1].
Kaip doomsday argumentas pasikeicia ivedus begalybe? Kaip jeigu zmoniu yra (bus) begalo daug, tikimybe gimti pacioje zmonijos pradzioje yra didesne, negu, kad jeigu zmoniu skaicius yra baigtinis?
Vilius wrote:Na va, pats atsakėte į savo klausimą. Mes taip pat turime sėklų saugyklas, būdus konservuoti maistą labai ilgam laikui, atominiam karui paruoštus bunkerius, mokame auginti daržoves po dirbtine šviesa, galiausiai (bent jau teoriškai) mes galime išskristi iš šios planetos - viso to mes 15 amžiuje padaryti negalėjome.
Obettaciau 15tame amziuje galejome nesibaiminti del nano technologiju, dirbtinio intelekto, bio inzinerijos, juoduju skyliu hadronu kolaideryje ar dar kokio velnio. Nuo galingo saules pliupsnio, pasikeitusio klimato ar gama ray bursto musu galaktikoje siandien nemokam apsisaugoti tiek pat kiek betkada.