Ten rašo tik tiek, kad kažkokios japonų prekybos sistemos pradėjo
leisti atsiskaitinėti Bitkoinais. Bet iš to nebūtinai išplaukia, kad reikšmingas kiekis žmonių realiai pasinaudoja šia galimybe. Gal esi matęs kur nors skaičius apie realias apyvartas?
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
Tai ir iprastiniu budu gali isvengti atsiskaitinedamas uz prekes ir paslaugas auksinem monetom arba kokiais ten grikiais. Bet ar taip kasnors dar daro siais laikais?
Nežinau nei vieno internetinio pardavėjo, kuris leistų atsiskaityti tavo minėtais metodais, todėl ne - kredito kortelių ir tradicinių bankinių pervedimų naudojimas internetinėje prekyboje nėra išvengiamas.
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
Mes cia kalbam apie technologija, kurios sakyciau net pats pagrindinis pranasumas yra tas, kad ja naudotis butent yra nereikalingi bankai. Bankai turbut nusikas alkunes bandydami kiek imanoma sustabdyti kriptovaliutu panaudojima - nes ju isplitimas reiks pabaiga paciu banku.
Kodėl? Bankai gi iš principo galėtų priimti indėlius ir dalinti kreditus ir kriptovaliutomis, koks jiems skirtumas? Ir jie taip pat gali teikti įvairias su pervedimais susijusias paslaugas savo klientams - pvz., kurti patogius appsus, vykdyti keitimus tarp kriptovaliutų ir tradicinių valiutų ir t.t. O kai kurių paslaugų perėjimas prie kriptovaliutų net nelabai paveiktų - kažkas gi vis dar turėtų valdyti klientų investicinius portfelius, teikti finansinius duomenis, teikti brokerio paslaugas, tarpininkauti sudarinėjant finansinius sandorius, atlikinėti visokius popierizmus, ir panašiai. Ar tu čia prognozuoji visišką finanasų rinkos išnykimą?
Masinis perėjimas prie kriptovaliutų, be abejo sužlugdytų ne vieną organizaciją, kuri tiesiogiai užsiima pinigų pervedimais (tipo Visa, Mastercard, Swift, Western Union, ir pan.), ir gal kai kurie bankai taip pat neatlaikytų tokio šoko, tačiau bendrai paėmus, bankinė sistema turėtų rast būdų prisitaikyti ir prie šios permainos (kaip, pvz., prisitaikė prie interneto atsiradimo).
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
Jei tiki sviesia blockchain ateitim, tai vertinga nebent shortinti visu banku akcijas.
Jei jau tikrai įvyktų tas kriptovaliutų lūžis, bendrai paėmus bankai nebūtų gera investicija - nes dalis jų tikrai patirtų su perėjimu susijusį stresą ir kaštus. Tačiau tie bankai, kurie sugebėtų greitai prisitaikyti, turėtų tikrai gerą progą užimti lyderių pozicijas pasikeitusiose finansų rinkose. Ir tokių naujųjų lyderių pašortinimas gali labai nesunkiai baigtis margin-call'u iš brokerio - nes šortinės pozicijos (priešingai nei long) gali sukelti neriboto dydžio nuostolį, nes akcijų kaina gali nukristi tik iki nulio, bet pakilti ji gali (beveik) iki begalybės.
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
O IT kompanijos tai taip, visada saugus pasirinkimas.
... kaip pavyzdžiui vėlyvais 90-aisiais, ane?
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
Na jei esperanto kalba butu pransesne uz anglu kalba pavyzdziui tuo, kad ja kalbeti nereikalinga burna ir informacija galima perduoti mintimis, tai tada turbut butu isplitusi labiau nei anglu.
Žiūrint iš vartotojo pusės, pervedimai kriptovaliutomis niekuo nesiskiria nuo pervedimų dabar egzistuojančiomis technologijomis. Paspaudei mygtuką, ir po kelių akimirkų pasikeitė skaičiai tavo ir gavėjo sąskaitose. O kaip ten tie pervedimai realizuoti viduje, mažai kam iš tikrųjų rūpi - bile, kad veikia ir gerai. Tai ir tas kriptovaliutų privalumas nebūtų toks jau didelis, kaip tu čia bandei pavaizduoti.
fizikanas wrote: ↑2017-11-19 13:38
Na turbut sutiksi, kad vertingiausia butu buve nusipirkti bitkoinu, kai dar visiskai niekas ju nenaudojo? Tai ta pati logika galioja ir dabar, nes dabartinis naudojimas yra dar labai mazas palyginus su galimu naudojimu ateityje.
Jei (nors kam čia vyniot į vatą -
kai) sprogs Bitkoino burbulas, tada bus geriausia būti jų visai nenusipirkus.