Argumentacija prieš "tikėjimus", kada verta diskutuoti?
Posted: 2011-08-02 17:57
Sveiki,
neseniai teko diskutuoti su vienu žmogumi kuris, na iš esmės mano kad tam kad būtum kažkas tau reikia tikėti (kitaip tiesiog egzistuosi) ir kad visi kažkuo tikintys iš tiesų tiki vienu ir tuo pačiu (nors ir patys sako priešingai) ir pan. Tiesa man turbūt reikėjo nustoti "diskutuoti" po to kai tiesiai šviesiai į mano klausimą "ar tau rūpi tai kuo pagrįstas tavo tikėjimas, ar rūpi tai ar tai kuo tu tiki yra tiesa ar ne?" buvo atsakyta "Ne", bet vistik kalbėjom toliau ir išsiaiškinom kad tas žmogus tiki jog "tikras" tikėjimas gali išgydyti nuo mirtinų ligų (pvz vėžio). Sakė jog kažkur girdėjo kaip moteris išsigydė vėžį gerdama ten kokias tai žoleles. Žodžiu man kilo tokia mintis: jei jau tikrai tikintis žmogus gali pagyti nuo mirtinų ligų, o netikintis negali, tai man regis velniškas pranašumas evoliucijos eigoje? Ir galiausiai netikintys išnyktų?
Kalbu apie laikus kai dar nebuvo mokslo, tokios medicinos ir žmonės tikėjo kad perkūnas per audrą yra kažkos gyvas padaras, tarkim dievas. Prieš keliasdešimt tūkstančių metų tarkim (nežinau aš tos mūsų istorijos, gal tuometiniai žmonės dar nebuvo sapiensai, bet nesvarbu). Taigi vieni iš jų tikintys, kiti netikintys, o visais kitais atžvilgiais kažkuo esminiu vienas nuo kito nesiskiria. Taigi kai patenkama į tokia situaciją kai žmogus nuo sužeidimų ar ligos turi mirti, tikintysis išgyvena, o netikintis miršta. Taip tikintysis turi daugiau galimybių daugintis ir perduoti savo tikėjimą. Taigi laikui bėgant jų daugėja?
Keli kabliukai: kas lemia tikėjimą (patogiausia būtų kad tai perneštu koks genas ), man regis jog jei tėvai patyrė tokių stebuklų galią jie išaugins vaikus tikinčiais arba tikėjimas nepriklauso nuo to ar jų tėvai tikėjo ar ne ir kiekvienoje kartoje tikinčiųjų ir netikinčiųjų yra vienodai.
Nors pats parašiau kaip sugriauti mano išvedžiojimus, norėčiau sužinoti ką apie jūs manote jūs ar jie pakankamai pagrįsti teigti jog stebuklai neveikia? Primenu kad pagrindinis teiginys kurį norėjau paneigti tai jog "tikėjimas gydo" (mat tam kad moteris pagytų nuo vėžio tiesiog gerti žoleles negana, reikėjo tikėti kad nuo jų pagis). Taigi ką manote?
P.S. galvojau kad gal šioje temoje būtų galima rašyti būtent tokias logines konstrukcijas kurios parodo kad vienoks ar kitoks tikėjimas nėra tikras. Taip pat pasidalinti patirtimi kaip atpažinti diskusijas kurios neprives prie jokio rezultato (nebent nervinio išsekimo). Tarkim: diskutuoti toliau neverta kai į kiekvieną argumentą oponentas atsako krūva mažai su juo susijusių teiginių (kai vietoj to kad nagrinėtų ir bandytų atmesti argumentą, laksto ratais ir tiek) ir pan.
neseniai teko diskutuoti su vienu žmogumi kuris, na iš esmės mano kad tam kad būtum kažkas tau reikia tikėti (kitaip tiesiog egzistuosi) ir kad visi kažkuo tikintys iš tiesų tiki vienu ir tuo pačiu (nors ir patys sako priešingai) ir pan. Tiesa man turbūt reikėjo nustoti "diskutuoti" po to kai tiesiai šviesiai į mano klausimą "ar tau rūpi tai kuo pagrįstas tavo tikėjimas, ar rūpi tai ar tai kuo tu tiki yra tiesa ar ne?" buvo atsakyta "Ne", bet vistik kalbėjom toliau ir išsiaiškinom kad tas žmogus tiki jog "tikras" tikėjimas gali išgydyti nuo mirtinų ligų (pvz vėžio). Sakė jog kažkur girdėjo kaip moteris išsigydė vėžį gerdama ten kokias tai žoleles. Žodžiu man kilo tokia mintis: jei jau tikrai tikintis žmogus gali pagyti nuo mirtinų ligų, o netikintis negali, tai man regis velniškas pranašumas evoliucijos eigoje? Ir galiausiai netikintys išnyktų?
Kalbu apie laikus kai dar nebuvo mokslo, tokios medicinos ir žmonės tikėjo kad perkūnas per audrą yra kažkos gyvas padaras, tarkim dievas. Prieš keliasdešimt tūkstančių metų tarkim (nežinau aš tos mūsų istorijos, gal tuometiniai žmonės dar nebuvo sapiensai, bet nesvarbu). Taigi vieni iš jų tikintys, kiti netikintys, o visais kitais atžvilgiais kažkuo esminiu vienas nuo kito nesiskiria. Taigi kai patenkama į tokia situaciją kai žmogus nuo sužeidimų ar ligos turi mirti, tikintysis išgyvena, o netikintis miršta. Taip tikintysis turi daugiau galimybių daugintis ir perduoti savo tikėjimą. Taigi laikui bėgant jų daugėja?
Keli kabliukai: kas lemia tikėjimą (patogiausia būtų kad tai perneštu koks genas ), man regis jog jei tėvai patyrė tokių stebuklų galią jie išaugins vaikus tikinčiais arba tikėjimas nepriklauso nuo to ar jų tėvai tikėjo ar ne ir kiekvienoje kartoje tikinčiųjų ir netikinčiųjų yra vienodai.
Nors pats parašiau kaip sugriauti mano išvedžiojimus, norėčiau sužinoti ką apie jūs manote jūs ar jie pakankamai pagrįsti teigti jog stebuklai neveikia? Primenu kad pagrindinis teiginys kurį norėjau paneigti tai jog "tikėjimas gydo" (mat tam kad moteris pagytų nuo vėžio tiesiog gerti žoleles negana, reikėjo tikėti kad nuo jų pagis). Taigi ką manote?
P.S. galvojau kad gal šioje temoje būtų galima rašyti būtent tokias logines konstrukcijas kurios parodo kad vienoks ar kitoks tikėjimas nėra tikras. Taip pat pasidalinti patirtimi kaip atpažinti diskusijas kurios neprives prie jokio rezultato (nebent nervinio išsekimo). Tarkim: diskutuoti toliau neverta kai į kiekvieną argumentą oponentas atsako krūva mažai su juo susijusių teiginių (kai vietoj to kad nagrinėtų ir bandytų atmesti argumentą, laksto ratais ir tiek) ir pan.