Nepatinkančios situacijos žaidimuose

Visos temos, kurios neįsipaišo nei į vieną forumą aukščiau.
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-08-15 20:46

Sveiki, netyčia užtikau, kad tais pačiais metais, kai prasidėjo Rusijos-Gruzijos karas, rusai sukūrė kompiuterini žaidima apie tai http://www.youtube.com/watch?v=yVIhRWq0JnY Panašu,kad žaidimai gali tapti kai kuo daugiau nei šiaip žaidimais. Pasidarė idomu, ar yra tam tikrų situacijų, temų kurių nenorėtumėte žaisti, kurios pykdo,užknisa?
Pvz man labai nesinori žaidimuose apie kryžiaus karus,žaisti už kryžiuočius, ar amerikos užkariavime už kolonistus. Dar buvo viena labai keisas epizodas Gothic 3, kai reikėjo sunaikinti priešininku maisto resursus nužudant jų karvęs, tampačiam žaidime kokius žmones,vilkus visai smagu sumedžioti, o štai tos karvės stovi taip ramiai pievoje,žolę rupšnoja, niekuo dėtos tikrai gaila pasidarė :D (kazkaip niekopanašaus nesukėlė kokiom Postal'e pokštai su katinais)
Tai kaip jūs,pvz jei esate sporto fanas, žaistumėte už didžiausius konkurentus prieš savo mėgstama komanda? O gal tik man vienam tokie nesusipratimai kyla?
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2012-08-17 12:36

Na įsivaizduok būtų žaidimą sukūrę sausio 13, ir būtų misijos televizijos bokštą okupuoti( pasiūlymas žaidimų kūrėjams, kuriems trūksta populiarumo ;D ), užsiputotų lietuviai kaip reikalas.Aš žaidimų nelabai imu taip rimtai ir šiaip daug nežaidžiu, bet pamenu žaisdavau gta sa, tai krisdavo ir pocija ir civiliai ir viskas aplink ;D
sovijus
skeptikas
Posts: 541
Joined: 2007-03-24 15:30

2012-08-21 12:53

Ne, visiškai nieko panašaus nekyla.
Aš vis dar laukiu kol kas nors išdrįs pagaminti normalų kokio Aušvico simuliatorių (ala SimCity) :)
Žaidimą apie Sausio 13 irgi su malonumu išmėginčiau, net jei jis būtų prastas, vien dėl tematikos.
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-09-25 22:14

O štai radau dar žmonių,kuriem kyla:
"Deus Ex starts as a rather generic science-fi ction fi rst-personshooter,
only to evolve into a strong narrative that gives players moral
purpose. Furthermore, the goals and winning conditions were ethically
questioned almost from the beginning, forcing players to think morally
about the missions and their meaning. When playing Deus Ex I felt that a
computer game was challenging me as a moral being, showing me new
ways of understanding games as well as my presence and actions as a
player." http://mitpress.mit.edu/books/chapters/ ... 0chap1.pdf
Etinė dimensija žaidimuose, ka manote? Gal but problema, kad nieks to visiškai sesitiki rasti žaidimuose, kolkas juk tai grynai pramoginis žanras, nors yra ir išimčių http://www.youtube.com/watch?v=x8MbNWjt ... ure=relmfu
RB
senbuvis
Posts: 4948
Joined: 2004-05-18 13:16

2012-09-27 02:04

urvinis wrote:Etinė dimensija žaidimuose, ka manote? Gal but problema, kad nieks to visiškai sesitiki rasti žaidimuose
Kodėl nesitiki? Nemažai žaidimų bando kažkiek tą etinę dimensiją pabrėžti (vos ne visas šiuolaikinis cRPG žanras).
Pvz., „SpecOps: The Line“ (nors tai ne cRPG, o 3rd person shooter) apskritai visas pagrįstas kelione į tamsiausias žmogiškos sielos gelmes. Žaidimai gan sparčiai progresuoja šia prasme, bet pati interaktyvumo koncepcija nustato tam tikrus ribojimus.
User avatar
fizikanas
vyr. dizaineris
Posts: 2952
Joined: 2004-05-27 19:45

2012-09-27 18:27

Kas liecia etine dimensija zaidimuose, tai labai rekomenduoju zaidima The Walking Dead (paremtas komiksu apie zombius, kaip ir to pat pavadinimo serialas). Techniskai skaitosi adventure zanro, taciau galva sukti vercia isskirtinai moralinem dilemom, vos ne kiekviename zingsnyje. Nemaloni itampa, nerimas ir kaltes jausmas lydi viso zaidimo metu :)
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-09-28 00:34

RB wrote:
urvinis wrote:Etinė dimensija žaidimuose, ka manote? Gal but problema, kad nieks to visiškai sesitiki rasti žaidimuose
Kodėl nesitiki? Nemažai žaidimų bando kažkiek tą etinę dimensiją pabrėžti (vos ne visas šiuolaikinis cRPG žanras).
Pvz., „SpecOps: The Line“ (nors tai ne cRPG, o 3rd person shooter) apskritai visas pagrįstas kelione į tamsiausias žmogiškos sielos gelmes. Žaidimai gan sparčiai progresuoja šia prasme, bet pati interaktyvumo koncepcija nustato tam tikrus ribojimus.
Oho SpecOps kurėjas: "There are 4 official endings and 1 unofficial ending. 1 in Konrad’s penthouse. 3 in the epilogue. And 1 in real life, for those players who decide they can’t go on and put down the controller. "But really, Spec Ops is a story about who we are as gamers… about the entertainment we choose to consume and our reasons for doing so. http://gamingbolt.com/aftermath-crossin ... fMRIwHe.99
blemba,kaip gaila, kad mano kompas nepaveža.
Na dazniausiai tai RPG etiniai pasirinkimai primityvus , tarp "gero" ir "blogo", kurie abu tau kokios nors naudos atneša... Nors taip yra štai iš šitų puikiu pvyzdžių (beje Walking dead dar vienna paveiki detalė, kad praėjus epizoda parodo ir palygina kitu žaidėju poelgiu statistika su tavo priimtais pasirinkimais) kad kompiuteriniai žaidimai subrendo kaip medija, siulo visa spektra idėju, pasirinkimu, poveikiu.
Bet vizgi likčiau prie poziurio, kad bent dabartinis ju steriotipas kaip grynai pramoginio žanro. Ar tarkim jums pokalbiuose dažnai tenka išgirsti, kad koki nors poveiki padarė, sukėlė klausimų žaidimas, o ne koks filmas,knyga ?
sovijus
skeptikas
Posts: 541
Joined: 2007-03-24 15:30

2012-09-28 22:52

O štai ir kitokia perspektyva - kodėl tų idėjų, pasirinkimų, poveikių, etinių dilemų iš viso reikia žaidimuose? Tam, kad juos kuo labiau priartintum prie filmų? Kokio velnio, kada žaidimai per savo mechanizmo ir audiovizualikos derinį gali suteikti kur kas pilnesnį ir pranašesnį potyrį, nei visi pasaulio filmai, nagrinėjantys visas įmanomas moralines dilemas, kartu sudėjus? "Žaidimai, kaip medija" jau senai subrendę, tik tai, ką tu vadini "branda" yra žaidimų regresas mano požiūriu. Žaidimų siela yra mechanizmas, pasitenkinimas pasiekiamas per veikimą žaidimo metu, t.y. žaidimą, o ne pasyvų žiūrėjimą ar kažkokių idėjų absorbavimą.
Oho SpecOps kurėjas: "There are 4 official endings and 1 unofficial ending. 1 in Konrad’s penthouse. 3 in the epilogue. And 1 in real life, for those players who decide they can’t go on and put down the controller. "But really, Spec Ops is a story about who we are as gamers… about the entertainment we choose to consume and our reasons for doing so. http://gamingbolt.com/aftermath-crossin ... fMRIwHe.99
Koks tipiškas hipio komentaras, tokie "idėjiniai" veikėjai paprastai viską labiausiai ir sušika...
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-09-29 17:29

O štai ir kitokia perspektyva - kodėl tų idėjų, pasirinkimų, poveikių, etinių dilemų iš viso reikia žaidimuose? Tam, kad juos kuo labiau priartintum prie filmų? Kokio velnio, kada žaidimai per savo mechanizmo ir audiovizualikos derinį gali suteikti kur kas pilnesnį ir pranašesnį potyrį, nei visi pasaulio filmai, nagrinėjantys visas įmanomas moralines dilemas, kartu sudėjus? "Žaidimai, kaip medija" jau senai subrendę, tik tai, ką tu vadini "branda" yra žaidimų regresas mano požiūriu. Žaidimų siela yra mechanizmas, pasitenkinimas pasiekiamas per veikimą žaidimo metu, t.y. žaidimą, o ne pasyvų žiūrėjimą ar kažkokių idėjų absorbavimą.
Hm, indomu. Jei teisingai supratau, tai šiek tiek primena, kaikurių žaidimų kurėjų nuomone,kad kiekvienam,kuris vardan realistiškumo žaidime aukoja jo smaguma, reikėtų išspardyti subine.
Aš bebejo sutinku,kad interaktyvumas ir smagumas yrasvarbiausia žaidimo dalis. Ir tikrai nenorėčiau gaišti laika vien tik besiklausimui moralizuojančių lozungu, pvz lakstydamas ir rinkdamasparašus kokiai peticijai (nors beje Postale tai buvo visai smagiai ir ironiškai pateikta) Bet manau tos visos idėjos, dilemos puikiai pasitarnauja siužetui, itikinamui personažu charakteriui kurti. Taip pat tik labai apstraktūs žaidimai išvengia tam tikrų aliuziju į realybe ar tematiku. Na o jei žaidimo tematika ar pagrindinis akcentas yra tarkim karas, tai ji galima pateikti irgi įvairiai. Taip pat,man žaidimo panašumas į filmus ar kitas siužetines medijas yra tik pliusas, pvz baiges žaisti kokia Mafija, jaučiausi kaip interaktyviai paziurėjęs gera filma.

O kaip pvzdėl supercheroju komiksuose vystimosi nuo Supermeno iki Spidermeno iki galiausiai Watchmen irgi regresas?
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2012-09-29 18:01

Aš kaip tik manau, kad žaidimų ir filmų ribos išblukimas geras reiškinys. Kas žaistų prince of persia kokį jei būtų tik juodas stickmanas baltam fone šokinėjantis ant visokių atbrailų ir rezultatas didėja jei gerai užšoki ar numuši priešą. Tetris būtų, nors kadaise buvo žaidimų žaidimas, šiandien... nedaug renkasi jį iš esančių rinkoje.

Devil may cry 3 pavyzdžiui žaidžiau vien dėl gražios istorijos, gameplay buvo kaip ir daugelis kitų, devil may cry 4 įsijungiau, nebebuvo istorijos ir nežaidžiau, nors gameplay turbūt geresnis buvo. Esmė, kad niekas nenori zombių šaudyti vien tam, kad šaudyti. O tikslą ir suteikia istorijos
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-09-29 18:59

Esmė, kad niekas nenori zombių šaudyti vien tam, kad šaudyti.
Nori,pvz Left for dead žaizdami, na bet čia esmė kad yra ir multiplayer rezimas.
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2012-09-29 19:38

urvinis wrote:
Esmė, kad niekas nenori zombių šaudyti vien tam, kad šaudyti.
Nori,pvz Left for dead žaizdami, na bet čia esmė kad yra ir multiplayer rezimas.
Taip, multiplayer viską keičia, žaidimas tampa labiau panašus į realaus gyvenimo žaidimą, t.y. varžymąsi show-offinimą
sovijus
skeptikas
Posts: 541
Joined: 2007-03-24 15:30

2012-10-01 09:09

urvinis wrote:Hm, indomu. Jei teisingai supratau, tai šiek tiek primena, kaikurių žaidimų kurėjų nuomone,kad kiekvienam,kuris vardan realistiškumo žaidime aukoja jo smaguma, reikėtų išspardyti subine.
Nežinau, kaip sugebėjote taip interpretuoti mano žodžius, bet aš net nežinau kaip reaguot į tokį išsireiškimą... nei apie smagumą, nei apie realistiškumą (kad ir ką jie bereikštų) aš nekalbu.
Bet manau tos visos idėjos, dilemos puikiai pasitarnauja siužetui, itikinamui personažu charakteriui kurti.
Galbūt, bet visa tai nieko nereiškia, jei žaidimo mechanizmas nėra išdirbtas. Net ir pačios kiečiausios idėjos, sukčiausios dilemos neišgelbės prasto žaidimo. O geras žaidimas gali išsiversti ir be jų.
Na o jei žaidimo tematika ar pagrindinis akcentas yra tarkim karas, tai ji galima pateikti irgi įvairiai.
Nėra žaidimų, kurių pagrindinis akcentas būtų karas, tai, kad jūs taip manote išduoda, kad į žaidimus jau žiūrite ir vertinate juos kaip filmus. Pirmiausia, kaip audiovizualinį/prasminį potyrį. Man tai yra visiškai svetimas požiūris, todėl man niekada ir nekyla tokie beprasmiai klausimai, kaip "Ar žaidimai yra menas?", "Ar žaidimai gali būti kažkuo daugiau?" ir pan. Man tokie samprotavimai skamba absurdiškai, juokingai.
Rated wrote:Aš kaip tik manau, kad žaidimų ir filmų ribos išblukimas geras reiškinys. Kas žaistų prince of persia kokį jei būtų tik juodas stickmanas baltam fone šokinėjantis ant visokių atbrailų ir rezultatas didėja jei gerai užšoki ar numuši priešą.
Prince of Persia trimatė aplinka, animacija ir yra žaidimo mechanizmo dalis. Jei juos pakeistumėm į dvimatę aplinką, stickmaną, aiškiai matomas atbrailas ir pan. žaidimas taptų trivialus. Jei norime pateikti pavyzdį, kodėl gerai yra ribos tarp žaidimų ir filmų išblukimas, naudodami Prince of Persia, reiktų kalbėti apie siužetą, cutscenes, visokias prasmes ir pan.
Esmė, kad niekas nenori zombių šaudyti vien tam, kad šaudyti. O tikslą ir suteikia istorijos
Enter Serious Sam... pirmas į galvą atėjęs pavyzdys. Bet aš irgi nieko prieš istorijas, siužetus kaip motyvacinį elementą žaidimuose. Tik tokį tikslo suteikimą žaidimų dizaine pasiekti galima įvairiais būdais, istorijos yra tik vienas iš jų. Kodėl, tuomet joms reikia teikti tokį padidintą dėmesį?
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2012-10-01 14:39

Prince of Persia trimatė aplinka, animacija ir yra žaidimo mechanizmo dalis. Jei juos pakeistumėm į dvimatę aplinką, stickmaną, aiškiai matomas atbrailas ir pan. žaidimas taptų trivialus. Jei norime pateikti pavyzdį, kodėl gerai yra ribos tarp žaidimų ir filmų išblukimas, naudodami Prince of Persia, reiktų kalbėti apie siužetą, cutscenes, visokias prasmes ir pan.
Žaidimo variklis taip pat šauniai veiktų tą pačią trimatę aplinką pakeitus painto stiliaus juodomis linijomis baltame fone, aplinkos dizainas nėra mechanizmo dalis.
Tik tokį tikslo suteikimą žaidimų dizaine pasiekti galima įvairiais būdais, istorijos yra tik vienas iš jų. Kodėl, tuomet joms reikia teikti tokį padidintą dėmesį?
Vaikščiojimas tik vienas judėjimo būdų, kodėl toks didelis dėmesys jam. Išvystyta istorija neša daug svorio, pakankamai, kad žaidėjas žaistų nepaisant ne tokio gero gameplay'aus. Jei ne istorija, nebūčiau žaidęs devil may cry 3, obscure 2, ypač Syberia'os, kas gameplay'aus atžvilgiu yra visiška šūdo krūva, viskas ką darai su pele spaudžioji ant ekrano kur veikėjui nueiti ar ką padaryti, nepaisant to žaidimas yra topuose ką esu žaidęs, šaunus ir įtraukiantis, nors sukurtas prieš 10 metų. Nemanau ar žaidimai turi "stovėti" ant gameplay'aus ar stovėti ant istorijos, kaip Syberia. Kiekvienas žaidimas savo kelią renkasi, ir tos ant istorijos ir filmukų stovinčios Syberios nekeisčiau į jokį mandros grafikos, ypatingai gero valdymo žaidimą, kuris neturi istorijos. Žaidžiau neseniai Rayman'ą valdymas neblogas, animacija daili, bet tiesiog nėra istorijos eini kaip super mario per kambarius, tik super mario geresnis buvo, ypač 3.
urvinis
naujokas
Posts: 17
Joined: 2012-03-26 19:33

2012-10-01 17:10

Nežinau, kaip sugebėjote taip interpretuoti mano žodžius, bet aš net nežinau kaip reaguot į tokį išsireiškimą... nei apie smagumą, nei apie realistiškumą (kad ir ką jie bereikštų) aš nekalbu.
Atsiprašau, kadangi visdar nelabai suprantu tavo požiurio, tai čia buvo ka atmintyje iškrapščiau apie "kitoki" požiuri.
Galbūt, bet visa tai nieko nereiškia, jei žaidimo mechanizmas nėra išdirbtas. Net ir pačios kiečiausios idėjos, sukčiausios dilemos neišgelbės prasto žaidimo. O geras žaidimas gali išsiversti ir be jų.
Taip sutinku. Bet yra du galimi žaidimo kurimo būdai, sukuri mechanika ir tada ieškai kuo ja "apvilkti", arba turi tematika, idėja kuriai kuri, pritaikai atitinkamas mechanikas, taigi šiuo atveju jos yra abipusiškai susijusios ir vienas kita itakoja. Pvz kai kurie kurėjai pradeda nuo jausmo, potyrio ar emocijos kuria nori,kad žaidimas sukeltu, skatintu.
Nėra žaidimų, kurių pagrindinis akcentas būtų karas
Na čia gal tiesiog skirtingas žodžiu vartojimas. Koks yra kokios tarkim antro pasaulinio karo strategijos pagrindinis akcentas? Ir kas tokiuose žaidimuose yra karas?
Tik tokį tikslo suteikimą žaidimų dizaine pasiekti galima įvairiais būdais, istorijos yra tik vienas iš jų. Kodėl, tuomet joms reikia teikti tokį padidintą dėmesį?
Skonio reikalas? Na, o pvz kada buvo paskutinis žymus patobulinimas pirmo asmens šaudykliu mechanikoje? Ir kuo visi šie žaidimai skiriasi?
Post Reply