Klausimai, į kuriuos kol kas nežinome atsakymo

Visos temos, kurios neįsipaišo nei į vieną forumą aukščiau.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-02-05 20:51

Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)? :)
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2009-02-05 21:06

Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)? :)
Aš žinau atsakymą :) .
Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-02-05 21:47

O iš kur tu tai žinai? :)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2009-02-05 22:26

Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)? :)
Spėjimas – išcentrinė jėga dujų kamuoliui sukantis? :)
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 00:18

Jo labai idomi problema. Surasius dangaus kunu vidutinius tankius (g/cm^3) gaunasi:
saule - 1.4
merkurijus - 5.4
venera - 5.2
zeme - 5.5
marsas - 3.9
jupiteris - 1.3
saturnas - 0.6
uranas - 1.2
neptunas - 1.6
{Isrusiuota pagal atstuma nuo saules}
Tai praktiskai gaunasi, kad saules sistemos sunkesniuosius elementus bus "susigrobe" tik 4 planetos - merkurijus,venera,zeme,marsas.
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 00:27

VYTS wrote: Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ? :-)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2009-02-06 01:30

senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ? :-)
Galbūt neteisingai formuluojame klausimą. Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug? :) Jei Žemės gravitacija sugebėtų pritraukti 10^30 kg vandenilio, tai procentiškai Žemėje sunkieji elementai irgi sudarytų labai menką dalį, o Žemės tankis irgi labai sumažėtų :)
User avatar
Singuliaras
senbuvis
Posts: 1223
Joined: 2006-09-16 16:03
Location: Žemė - žmonių planeta

2009-02-06 02:10

senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ? :-)
Ką reiškia tas "sulaikyti"? Žvaigždėse vykstančios reakcijos tiesiog neprigamina sunkesniųjų elementų.
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 08:58

Singuliaras wrote:
senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ? :-)
Ką reiškia tas "sulaikyti"? Žvaigždėse vykstančios reakcijos tiesiog neprigamina sunkesniųjų elementų.
Ne taip mane supratai. Kalbame apie saules sistemos formavimasi, o ne apie dabartines saules termobranduolines reakcijas :-)
Esme, kad jei metaliskumas tame buvusiame duju-dulkiu misinyje buvo mazdaug vienodas,-
tai kodel formuojantis sistemai sunkesnieji elementai susikaupe pagrinde tik 4 planetose, o sauleje (ir likusiose planetose) - nedaug ??

p.s.
Beje, visus sunkesnius elementus pagamino zvaigzdes. Elementus iki gelezies berods, pagamino paprastos zvaigzdes, o sunkesnius uz gelezi- pagamino supernovos :-)
Last edited by senis on 2009-02-06 10:06, edited 1 time in total.
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 09:33

RB wrote:
senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ? :-)
Galbūt neteisingai formuluojame klausimą. Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug? :)
Vis tiek klausimo esme, ta pati - kodel masyvus saules sistemos kunai (saule,jupiteris,saturnas) pritrauke daugiau duju, o sunkesnius elementus "pamirso" :-)
Kazkaip iseitu, kad masyvus kunas formuojasi isimtinai tik is duju,- kodel ? :-) (na nebent tame duju-dulkiu misinyje procentaliai (pagal mase) duju buvo daugiau nei dulkiu,- tada viskas pasidaro aisku. Ko daugiau yra- ta ir pritraukia :-) Idomu butu is kur nors suzinoti ta duju/dulkiu santyki tarpzvaigzdineje medziagoje)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-02-06 11:51

VYTS wrote:
Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)? :)
Aš žinau atsakymą :) .
Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
Koks nors užkietėjęs kreacionistas turbūt pasakytų, kad tiesioginių duomenų apie Saulės sistemos formavimąsi mes neturime, tad remiesi tik netiesioginais išmąstymais ir žinoti, kaip viskas buvo iš tikro, negali. :)
RB wrote:Spėjimas – išcentrinė jėga dujų kamuoliui sukantis? :)
Nežinau. Šiaip, kūnui suteikiamas pagreitis gravitaciniame lauke nepriklauso nuo jo masės. Išcentrinis pagreitis irgi neprikauso nuo masės. Tačiau tai gravituojančio dujų gniužulo elgesio modeliavimo turbūt nė kiek nepalengvina.
RB wrote:Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug?
Gera pastaba.

Yra versija, kad Saulė formavosi anksčiausiai. Dėl to arčiau pirmykštės Saulės esančioje erdvėje dėl Saulės šilumos geriau kondensavosi, telkėsi aukštesnę virimo ar lydymosi temperatūrą turinčios medžiagos iš sunkesnių elementų (dabar sudarančios Žemę, Venerą ir pan.). Tuo tarpu, toliau nuo Saulės buvo daug vėsiau, dėl to sąlygos lengvesniems elementams kauptis ar telktis tam tikrose vietose buvo daug palankesnės.
Bet kaip tuomet aiškinti už Neptūno esančių asteroidų ir daug toliau už jų esančių kometų buvimą ir jų sudėtį?
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 12:42

Svetimas wrote: Yra versija, kad Saulė formavosi anksčiausiai. Dėl to arčiau pirmykštės Saulės esančioje erdvėje dėl Saulės šilumos geriau kondensavosi, telkėsi aukštesnę virimo ar lydymosi temperatūrą turinčios medžiagos iš sunkesnių elementų (dabar sudarančios Žemę, Venerą ir pan.). Tuo tarpu, toliau nuo Saulės buvo daug vėsiau, dėl to sąlygos lengvesniems elementams kauptis ar telktis tam tikrose vietose buvo daug palankesnės.
Bet kaip tuomet aiškinti už Neptūno esančių asteroidų ir daug toliau už jų esančių kometų buvimą ir jų sudėtį?
Ir dar ji turetu paaiskinti, kodel vienu atveju saules karstis padeda geriau kondensuotis sunkesniems elementams aplink saule, o kitu atveju - nepadeda to daryti pirmykstes saules viduje :-)
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 13:25

Tai kadangi zinome si fakta:
http://en.wikipedia.org/wiki/Big_Bang_n ... y_elements
Big Bang nucleosynthesis produced no elements heavier than beryllium
Ir zinant, kad visus likusius sunkesnius elementus pagamino zvaigzdedaros procesai, kurie yra labai leti, tai ko gero spejimas, kad tarpzvaigzdineje medziagoje yra daugiausiai lengvuju elementu - butu gana logiskas. Tokiu budu ir sekanti isvada logiska - kad saules sistemos kunu formavimosi procesuose labiausiai naudojamos dujos, nes ju paprasciausiai daugiausiai ir yra. O kadangi pagal mineta teorija, saule pradejo anskciausiai formuotis (speju, ko gero kartu su jupiteriu, saturnu),- tai pastarieji objektai ir spejo pasiglemzti didziausias duju porcijas is tarzvaigzdines medziagos. Kitiems kunams - liko tas kas liko,- mazi kiekiai sunkesniuju elementu. As tai toki vaizda susidariau.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-02-06 14:39

Na, panašiai įsivaizduoju ir aš.
O kaip tada su tolesniais asteroidais ir kometomis? Kaip jie susiformavo?
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-06 20:46

Svetimas wrote:Na, panašiai įsivaizduoju ir aš.
O kaip tada su tolesniais asteroidais ir kometomis? Kaip jie susiformavo?
Neturiu zalio supratimo :-)
User avatar
Singuliaras
senbuvis
Posts: 1223
Joined: 2006-09-16 16:03
Location: Žemė - žmonių planeta

2009-02-15 21:50

senis wrote:Jo labai idomi problema. Surasius dangaus kunu vidutinius tankius (g/cm^3) gaunasi:
saule - 1.4
merkurijus - 5.4
venera - 5.2
zeme - 5.5
marsas - 3.9
jupiteris - 1.3
saturnas - 0.6
uranas - 1.2
neptunas - 1.6
{Isrusiuota pagal atstuma nuo saules}
Tai praktiskai gaunasi, kad saules sistemos sunkesniuosius elementus bus "susigrobe" tik 4 planetos - merkurijus,venera,zeme,marsas.
Mhm... Kadangi sunkiasvorės planetos yra tarp Saulės ir Jupiterio, tai gal jų formavimosi vietą nulėmė Saulės ir Jupiterio gravitacijos? Tiesiog dvi dujinės milžinės nesugebėjo susiurbti sunkesnių elementų, nes jos viena kitai trukdė, o tos atliekos po kurio laiko pradėjo klijuotis savarankiškai. Kaip šitas variantas?
senis
senbuvis
Posts: 1434
Joined: 2005-11-27 02:44
Location: Vilnius

2009-02-18 10:35

Singuliaras wrote: Kadangi sunkiasvorės planetos yra tarp Saulės ir Jupiterio, tai gal jų formavimosi vietą nulėmė Saulės ir Jupiterio gravitacijos? Tiesiog dvi dujinės milžinės nesugebėjo susiurbti sunkesnių elementų, nes jos viena kitai trukdė
Trukdyti jos gali tik apie ta zona, kurioje susilygina saules ir jupiterio gravitacines jegos, traukiancios kuna.
Atlikau siokius tokius paskaiciavimus:
m(s)- saules mase.
m(j) - jupiterio mase.
m(k) - kuno,- kuri traukia jupiteris ir saule,- mase
r(k,s) - atstumas nuo kuno iki saules
r(k,j) - atstumas nuo kuno iki jupiterio
r(s,j) - atstumas nuo saules iki jupiterio
Taigi pasinaudojus visuotines traukos desniu:
-----------------------------------------------
G*m(s)*m(k)*r(k,s)^-2 = G*m(j)*m(k)*r(k,j)^-2
m(s)*r(k,s)^-2 = m(j)*r(k,j)^-2
m(s) / m(j) = r(k,s)^2 / r(k,j)^2
r(k,s) / r(k,j) = ( m(s) / m(j) )^0.5
r(k,s) = 31 * r(k,j)
r(k,s) + r(k,j) = r(s,j)
r(k,s) + r(k,s) / 31 = 5.2 av
r(k,s) = 5.04 av
----------------------------------------------
Taigi gauname, kad tokia zona kur saules ir jupiterio gravitacines jegos apylyges yra apie 5.04 av (astronominiu vienetu) nuo saules.
Pati tolimiausia is "gelezinguju" planetu Marsas nutoles nuo saules apie 1.5 av - netgi apie 3.3 karto arciau saules nei traukos jegu balanso zona.
Todel gauname isvada, kad tiems sunkesniems elementams pritraukti saule turejo pakankamai jegu, ir jupiteris jai ne konkurentas :-)
Aisku sistemai besivystant saules ir jupiterio mases buvo kitokios, nei dabartines, taciau situacija turi buti panasi, laikant kad mases didejo proporcingai,
t.y. kad saules mase budavo mazdaug 1000 kartu didesne nei jupiterio.
User avatar
Singuliaras
senbuvis
Posts: 1223
Joined: 2006-09-16 16:03
Location: Žemė - žmonių planeta

2009-02-20 13:24

O planetų orbitos visada tokios pačios buvo?
Post Reply