Klausimai, į kuriuos kol kas nežinome atsakymo
Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)?
Aš žinau atsakymą .Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)?
Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
Spėjimas – išcentrinė jėga dujų kamuoliui sukantis?Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)?
Jo labai idomi problema. Surasius dangaus kunu vidutinius tankius (g/cm^3) gaunasi:
saule - 1.4
merkurijus - 5.4
venera - 5.2
zeme - 5.5
marsas - 3.9
jupiteris - 1.3
saturnas - 0.6
uranas - 1.2
neptunas - 1.6
{Isrusiuota pagal atstuma nuo saules}
Tai praktiskai gaunasi, kad saules sistemos sunkesniuosius elementus bus "susigrobe" tik 4 planetos - merkurijus,venera,zeme,marsas.
saule - 1.4
merkurijus - 5.4
venera - 5.2
zeme - 5.5
marsas - 3.9
jupiteris - 1.3
saturnas - 0.6
uranas - 1.2
neptunas - 1.6
{Isrusiuota pagal atstuma nuo saules}
Tai praktiskai gaunasi, kad saules sistemos sunkesniuosius elementus bus "susigrobe" tik 4 planetos - merkurijus,venera,zeme,marsas.
Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ?VYTS wrote: Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
Galbūt neteisingai formuluojame klausimą. Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug? Jei Žemės gravitacija sugebėtų pritraukti 10^30 kg vandenilio, tai procentiškai Žemėje sunkieji elementai irgi sudarytų labai menką dalį, o Žemės tankis irgi labai sumažėtųsenis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ?
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Ką reiškia tas "sulaikyti"? Žvaigždėse vykstančios reakcijos tiesiog neprigamina sunkesniųjų elementų.senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ?
Ne taip mane supratai. Kalbame apie saules sistemos formavimasi, o ne apie dabartines saules termobranduolines reakcijasSinguliaras wrote:Ką reiškia tas "sulaikyti"? Žvaigždėse vykstančios reakcijos tiesiog neprigamina sunkesniųjų elementų.senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ?
Esme, kad jei metaliskumas tame buvusiame duju-dulkiu misinyje buvo mazdaug vienodas,-
tai kodel formuojantis sistemai sunkesnieji elementai susikaupe pagrinde tik 4 planetose, o sauleje (ir likusiose planetose) - nedaug ??
p.s.
Beje, visus sunkesnius elementus pagamino zvaigzdes. Elementus iki gelezies berods, pagamino paprastos zvaigzdes, o sunkesnius uz gelezi- pagamino supernovos
Last edited by senis on 2009-02-06 10:06, edited 1 time in total.
Vis tiek klausimo esme, ta pati - kodel masyvus saules sistemos kunai (saule,jupiteris,saturnas) pritrauke daugiau duju, o sunkesnius elementus "pamirso"RB wrote:Galbūt neteisingai formuluojame klausimą. Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug?senis wrote:Bet tai neatsako i klausima kodel saule - toks labai masyvus kunas - nesugeba sulaikyti sunkesniuju elementu ?
Kazkaip iseitu, kad masyvus kunas formuojasi isimtinai tik is duju,- kodel ? (na nebent tame duju-dulkiu misinyje procentaliai (pagal mase) duju buvo daugiau nei dulkiu,- tada viskas pasidaro aisku. Ko daugiau yra- ta ir pritraukia Idomu butu is kur nors suzinoti ta duju/dulkiu santyki tarpzvaigzdineje medziagoje)
Koks nors užkietėjęs kreacionistas turbūt pasakytų, kad tiesioginių duomenų apie Saulės sistemos formavimąsi mes neturime, tad remiesi tik netiesioginais išmąstymais ir žinoti, kaip viskas buvo iš tikro, negali.VYTS wrote:Aš žinau atsakymą .Svetimas wrote:Jeigu Saulės sistema formavosi iš vieno bendro tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kodėl Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų (ypač mažesnių) sudėtyje yra santykinai daug daugiau sunkesnių elementų (aliuminio, silicio, geležies ir pan.) palyginus su Saule (kurios sudėtyje sunkesnių elementų yra tik pėdsakai)?
Lengvieji elementai dažniausiai dujiniai ir mažų kūnų gravitacinis laukas jų nesulaiko - todėl pvz mėnulis neturi atmosferos, taigi, mažuose kūnuose lieka daugiausia sunkūs elementai.
Nežinau. Šiaip, kūnui suteikiamas pagreitis gravitaciniame lauke nepriklauso nuo jo masės. Išcentrinis pagreitis irgi neprikauso nuo masės. Tačiau tai gravituojančio dujų gniužulo elgesio modeliavimo turbūt nė kiek nepalengvina.RB wrote:Spėjimas – išcentrinė jėga dujų kamuoliui sukantis?
Gera pastaba.RB wrote:Gal Saulėje ne sunkiųjų elementų mažai, o lengvųjų daug?
Yra versija, kad Saulė formavosi anksčiausiai. Dėl to arčiau pirmykštės Saulės esančioje erdvėje dėl Saulės šilumos geriau kondensavosi, telkėsi aukštesnę virimo ar lydymosi temperatūrą turinčios medžiagos iš sunkesnių elementų (dabar sudarančios Žemę, Venerą ir pan.). Tuo tarpu, toliau nuo Saulės buvo daug vėsiau, dėl to sąlygos lengvesniems elementams kauptis ar telktis tam tikrose vietose buvo daug palankesnės.
Bet kaip tuomet aiškinti už Neptūno esančių asteroidų ir daug toliau už jų esančių kometų buvimą ir jų sudėtį?
Ir dar ji turetu paaiskinti, kodel vienu atveju saules karstis padeda geriau kondensuotis sunkesniems elementams aplink saule, o kitu atveju - nepadeda to daryti pirmykstes saules vidujeSvetimas wrote: Yra versija, kad Saulė formavosi anksčiausiai. Dėl to arčiau pirmykštės Saulės esančioje erdvėje dėl Saulės šilumos geriau kondensavosi, telkėsi aukštesnę virimo ar lydymosi temperatūrą turinčios medžiagos iš sunkesnių elementų (dabar sudarančios Žemę, Venerą ir pan.). Tuo tarpu, toliau nuo Saulės buvo daug vėsiau, dėl to sąlygos lengvesniems elementams kauptis ar telktis tam tikrose vietose buvo daug palankesnės.
Bet kaip tuomet aiškinti už Neptūno esančių asteroidų ir daug toliau už jų esančių kometų buvimą ir jų sudėtį?
Tai kadangi zinome si fakta:
Ir zinant, kad visus likusius sunkesnius elementus pagamino zvaigzdedaros procesai, kurie yra labai leti, tai ko gero spejimas, kad tarpzvaigzdineje medziagoje yra daugiausiai lengvuju elementu - butu gana logiskas. Tokiu budu ir sekanti isvada logiska - kad saules sistemos kunu formavimosi procesuose labiausiai naudojamos dujos, nes ju paprasciausiai daugiausiai ir yra. O kadangi pagal mineta teorija, saule pradejo anskciausiai formuotis (speju, ko gero kartu su jupiteriu, saturnu),- tai pastarieji objektai ir spejo pasiglemzti didziausias duju porcijas is tarzvaigzdines medziagos. Kitiems kunams - liko tas kas liko,- mazi kiekiai sunkesniuju elementu. As tai toki vaizda susidariau.http://en.wikipedia.org/wiki/Big_Bang_n ... y_elements
Big Bang nucleosynthesis produced no elements heavier than beryllium
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Mhm... Kadangi sunkiasvorės planetos yra tarp Saulės ir Jupiterio, tai gal jų formavimosi vietą nulėmė Saulės ir Jupiterio gravitacijos? Tiesiog dvi dujinės milžinės nesugebėjo susiurbti sunkesnių elementų, nes jos viena kitai trukdė, o tos atliekos po kurio laiko pradėjo klijuotis savarankiškai. Kaip šitas variantas?senis wrote:Jo labai idomi problema. Surasius dangaus kunu vidutinius tankius (g/cm^3) gaunasi:
saule - 1.4
merkurijus - 5.4
venera - 5.2
zeme - 5.5
marsas - 3.9
jupiteris - 1.3
saturnas - 0.6
uranas - 1.2
neptunas - 1.6
{Isrusiuota pagal atstuma nuo saules}
Tai praktiskai gaunasi, kad saules sistemos sunkesniuosius elementus bus "susigrobe" tik 4 planetos - merkurijus,venera,zeme,marsas.
Trukdyti jos gali tik apie ta zona, kurioje susilygina saules ir jupiterio gravitacines jegos, traukiancios kuna.Singuliaras wrote: Kadangi sunkiasvorės planetos yra tarp Saulės ir Jupiterio, tai gal jų formavimosi vietą nulėmė Saulės ir Jupiterio gravitacijos? Tiesiog dvi dujinės milžinės nesugebėjo susiurbti sunkesnių elementų, nes jos viena kitai trukdė
Atlikau siokius tokius paskaiciavimus:
m(s)- saules mase.
m(j) - jupiterio mase.
m(k) - kuno,- kuri traukia jupiteris ir saule,- mase
r(k,s) - atstumas nuo kuno iki saules
r(k,j) - atstumas nuo kuno iki jupiterio
r(s,j) - atstumas nuo saules iki jupiterio
Taigi pasinaudojus visuotines traukos desniu:
-----------------------------------------------
G*m(s)*m(k)*r(k,s)^-2 = G*m(j)*m(k)*r(k,j)^-2
m(s)*r(k,s)^-2 = m(j)*r(k,j)^-2
m(s) / m(j) = r(k,s)^2 / r(k,j)^2
r(k,s) / r(k,j) = ( m(s) / m(j) )^0.5
r(k,s) = 31 * r(k,j)
r(k,s) + r(k,j) = r(s,j)
r(k,s) + r(k,s) / 31 = 5.2 av
r(k,s) = 5.04 av
----------------------------------------------
Taigi gauname, kad tokia zona kur saules ir jupiterio gravitacines jegos apylyges yra apie 5.04 av (astronominiu vienetu) nuo saules.
Pati tolimiausia is "gelezinguju" planetu Marsas nutoles nuo saules apie 1.5 av - netgi apie 3.3 karto arciau saules nei traukos jegu balanso zona.
Todel gauname isvada, kad tiems sunkesniems elementams pritraukti saule turejo pakankamai jegu, ir jupiteris jai ne konkurentas
Aisku sistemai besivystant saules ir jupiterio mases buvo kitokios, nei dabartines, taciau situacija turi buti panasi, laikant kad mases didejo proporcingai,
t.y. kad saules mase budavo mazdaug 1000 kartu didesne nei jupiterio.
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
O planetų orbitos visada tokios pačios buvo?