Sejanus wrote:Tai psichologijoje iš esmės konkretus bandymas replikuoti tyrimą turi apie 50/50 šansus būt sėkmingas? Ir jei pasiseks ar nepasiseks tai nieko nereiškia, nes kitas bandymas jau gali duoti visai kitokius rezultatus (kurie savu ruožtu irgi nieko nereikš)? Skamba kaip rimtas mokslas.
Aš suprantu, kad tavo komentaras kyla, tikriausia, ne iš piktumo ar noro ginčytis, bet iš elementaraus neišmanymo. Todėl padėsiu šiek tiek susigaudyti. Jei tiriami
kultūriškai jautrūs dalykai ir pimasis tyrimas, kurį vėliau bus norima replikuoti, buvo korektiškai organizuotas (atsakingai sudarytos imtys, pasirinkti kokybiški įrankiai, taikyti adekvatūs statistiniai metodai, buvo pasiekta reikiama statistinė galia), tada tokio tyrimo replikacija toje pačioje valstybėje, su tokia pat imtimi ir tokiais pat įrankiais,
labai tikėtina, aptiks nuo originalo nesiskiriančius rezultatus. Jei, kita vertus, tyrimas replikuojamas kitoje valstybėje, o įrankiai verčiami arba naudojami kiti - galime tikėtis besiskiriančių rezultatų. Yra netgi dedikuoti žurnalai, kuriuose publikuojami daugiausia tik tarpkultūriniai tyrimai, siekiant pažinti, kurie dalykai skiriasi, o kurie - tokie pat tarp skirtingų kultūrų. O, pavyzdžiui, asmenybės bruožai yra tie patys visose kultūrose. Yra dalykų, kuriuos mes žinome esant stabiliais, ir yra dalykų, dėl kurių nesame tikri. Tarkime, tipiniai lyčių vaidmenys būtų pavyzdys dalyko, kuris ne tik skiriasi tarp kultūrų, tačiau ir kinta per laiką, vystantis visuomenei.
VYTS wrote:Beje, o kuriose šalyse vykdyti ir kartoti tyrimai?
Labai įvairiai:
https://osf.io/ezcuj/
VYTS wrote:Priklauso nuo to ar tyrimo išvados taikomos kitose šalyse.
Dauguma autorių labai atsargiai kalba apie rezultatų apibendrinimą kitoms šalims. Jei rezultatai tikrai verti dėmesio kituose kontekstuose, dažniausiai paliekama rekomendacija tyrimą replikuoti kituose kontekstuose (kitose šalyse, su kitomis imtimis, etc.).