Esperanto kalba

[insurrectum]

Esperantas leidžia žmonėms neprimesti vieni kitiems savo kalbų ir bendrauti kaip lygūs su lygiais.

Neleidžia, nes tai indoeuropietiškos kilmės kalba, kuri indoeuropiečiams yra sava.
Kokiam semitui-chamitui, kiniečiui, čiukčiui ar japonui (kai kurie net neištartų tokio žodžio - Esperanto), Esperanto yra tokia pat svetima ir sunki kalba kaip anglų, tik anglų girdima nuolat, tad jos mokytis yra paprasčiau.

[Šešėlis]

Kokiam semitui-chamitui, kiniečiui, čiukčiui ar japonui (kai kurie net neištartų tokio žodžio - Esperanto), Esperanto yra tokia pat svetima ir sunki kalba kaip anglų, tik anglų girdima nuolat, tad jos mokytis yra paprasčiau.

Vengrijoj, kurioj kalbama ne indoeuropiečių kalba, esperanto kalba yra populiaresnė nei Lietuvoj. O kad japonai neištartų tokio žodžio – tai girdžiu pirmą kartą (エスペラント – kaip, tavo nuomone, reikia skaityti?). Žinoma, logopedo paslaugų reikėjo visiems ir visada.

Kad esperanto kalba būtų švino sunkumo – tai čia daugiau juokelis negu teiginys, kurį būtų galima panaudoti diskusijoje. Tu kaip nors gali jį pagrįsti?

[insurrectum]

Vengrijoj, kurioj kalbama ne indoeuropiečių kalba, esperanto kalba yra populiaresnė nei Lietuvoj.

Ir? Kodėl tai turėtu būt populiaru Lietuvoje?
Kas labiau tikėtina, kad tai tiesiog mada Vengrijoje, ar kad fino-ugrai iš prigimties labai greitai mokosi esperanto?

O kad japonai neištartų tokio žodžio – tai girdžiu pirmą kartą

Japonai sakytų esu-peranto, arba esu-peran-to.

Kad esperanto kalba būtų švino sunkumo – tai čia daugiau juokelis negu teiginys, kurį būtų galima panaudoti diskusijoje. Tu kaip nors gali jį pagrįsti?

Nu čia dabar. Tai tavo darbas įrodyti, kad japonui esperanto yra lengva, ne mano.

Pvz man, jei kas susintetintų supaprastintą japoninę kalbą (jos lyg ir nuo jokios žinomos prokalbės neatsišakoja), kur kas lengviau būtų mokytis tikros japonų, o ne sintetinės egzotikos - pasileisčiau krūvą anime ir štai puiki pradžia. Beje, net niekada nesimokęs, bet jau žinau kaip japoniškai keiktis.

[Šešėlis]

Kas labiau tikėtina, kad tai tiesiog mada Vengrijoje, ar kad fino-ugrai iš prigimties labai greitai mokosi esperanto?

Man neįdomios priežastys. Man tik svarbus faktas, kad tai, jog esperanto kalbos indoeuropietiška prigimtis nėra didelė kliūtis ją mokytis, pvz., ugrams.

Japonai sakytų esu-peranto, arba esu-peran-to.

Šnekamojoj kalboj japonai garso paprastai netaria. Žodis エスペラント faktiškai tariamas taip, kaip jis turi būti tariamas esperanto kalba. Lietuviams šį žodį idealiai ištarti yra sunkiau nei japonams.

Nu čia dabar. Tai tavo darbas įrodyti, kad japonui esperanto yra lengva, ne mano.

Šiaip tai čia tu tokiu argumentu bandei ginti savo nuomonę. Tu teigi, pats ir aiškink.

Beje, net niekada nesimokęs, bet jau žinau kaip japoniškai keiktis.

Tai tau gerai Nes aš ir po šiokių tokių mokslų tiek nepasiekiau.

[RB]

Man neįdomios priežastys. Man tik svarbus faktas, kad tai, jog esperanto kalbos indoeuropietiška prigimtis nėra didelė kliūtis ją mokytis, pvz., ugrams.

Kaip ir anglų kalbos indoeuropietiška prigimtis nėra didelė kliūtis ją mokytis tiems patiems fino-ugrams ar afrikiečiams. Tačiau faktas, kad tariamas esperanto „neutralumas“ neegzistuoja, nes ji remiasi indoeuropiečių kalbomis, todėl vienoms kalbinėms grupėms yra artimesnė nei kitoms.

[insurrectum]

Šnekamojoj kalboj japonai garso paprastai netaria. Žodis エスペラント faktiškai tariamas taip, kaip jis turi būti tariamas esperanto kalba. Lietuviams šį žodį idealiai ištarti yra sunkiau nei japonams.

Kažką čia tu painioji. U jie puikiai taria: kaip suši, kaip Fudži-jama. Ką jie sunkiai sugeba ištarti, tai kai kuriuos susiduriančius priebalsius, todėl jų tarpe įterpia balsę. Pvz. vietoje vardo Vilma japonai sako Vilima (gali apskritai pasakyti Virima, kas turi problemų su L).

Šiaip tai čia tu tokiu argumentu bandei ginti savo nuomonę. Tu teigi, pats ir aiškink.

Pirma, ne aš čia tas "vengras", kuris per kaimo jomarką rūžavą skystį nuo nuplikimo pardavinėja. Pardavėjo darbas pateikti įrodymus, kad skystis veiksmingas, o ne reikalauti iš skeptiško pirkėjo argumentų, kodėl nesuveiks.

Antra - mano argumentas paprastas, kuo kalba labiau nutolusi nuo gimtosios, tuo sunkiau ją mokytis. O, kaip sukonkretino RB, Esperanto nėra neutrali, ji nėra lygiai vienodai nutolusi nuo kitų kalbų. Japonams ji lygiai tokia pat artima, kaip Afrikos bušmenų dialektai.

Ir trečia, aš nemanau, kad anglų yra kažkokia tobula tarptautinė kalba, ir kad jos negalima pakeisti sintetine kalba. Tiesiog istoriškai taip jau susiklostė, kad Britų Imperija, o vėliau JAV ir Holivudas šią kalbą išplatino.
Bet jei jau naudoti sintetinę kalbą, tai kodėl ne tokią, kuri būtų sukurta 21 amžiaus lingvistinių ir logopedinių žinių bazėje, ir būtų visiems vienodai lengvai išmokstama, o ne puoselėti 19 amžiaus romantiko meninį kūrinį?

[Šešėlis]

Kažką čia tu painioji. U jie puikiai taria: kaip suši, kaip Fudži-jama

http://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_p ... #Devoicing

Pardavėjo darbas pateikti įrodymus, kad skystis veiksmingas, o ne reikalauti iš skeptiško pirkėjo argumentų, kodėl nesuveiks.

Aš nesu pardavėjas. Aš tiesiog atmečiau (ir toliau atmesiu, kol jo neįrodysi) tavo argumentą dėl esperanto kalbos sudėtingumo japonams. Toks yra visų diskusijų principas.

Esperanto nėra neutrali, ji nėra lygiai vienodai nutolusi nuo kitų kalbų. Japonams ji lygiai tokia pat artima, kaip Afrikos bušmenų dialektai.

Ir kaip tu tai nustatei?

Bet jei jau naudoti sintetinę kalbą, tai kodėl ne tokią, kuri būtų sukurta 21 amžiaus lingvistinių ir logopedinių žinių bazėje, ir būtų visiems vienodai lengvai išmokstama, o ne puoselėti 19 amžiaus romantiko meninį kūrinį?

Todėl, kad ta kalba neturės jokios bazės.

O meninis kūrinys ar mokslinis – susikalbėt jis padeda.

[RB]

Ir kaip tu tai nustatei?

O kaip tu nustatei, kad anglų kalba anglams yra artimesnė nei lietuviams?

Todėl, kad ta kalba neturės jokios bazės.

Tai apsispręsk, kas svarbiau – bazė (tada imam anglų, kinų arba ispanų) ar paprastumas ir neutralumas (tada esperanto kišam į muziejų ir kuriam naują kalbą).

[insurrectum]

Devoicing

1. devoicing paprastai anglų k. reiškia duslus tarimas.
2. Suskaičiuok visas šitame: http://www.youtube.com/watch?v=R0224p0Hdx8

Ir kaip tu tai nustatei?

Apie kalbų genezę dar kokioje šeštoje klasėje sužinojau. Ir tau patariu.
http://en.wikipedia.org/wiki/Language_family

[Šešėlis]

1. devoicing paprastai anglų k. reiškia duslus tarimas.

http://en.wikipedia.org/wiki/Elision#Japanese

2. Suskaičiuok visas šitame: http://www.youtube.com/watch?v=R0224p0Hdx8

Che... Kokių tik gudrybių japonai nesiima, kad rimas gautųsi. Jie [n] ištaria kaip atskira skiemenį, tai dvigubą priebalsį suskaido į du skiemenis:

http://www.youtube.com/watch?v=Skz30r_nvHM

http://en.wikipedia.org/wiki/Language_family

Šitam straipsny nė žodžio apie esperanto kalbos sudėtingumą.

O šiaip kalbant apie „universalios“, visiems vienodai sudėtingos kalbos sukūrimą, tai manau, kad tai didesnė utopija nei esperanto, tampanti pasauline kalba.

[RERUMSCRIPTOR]

Neleidžia, nes tai indoeuropietiškos kilmės kalba, kuri indoeuropiečiams yra sava.
Kokiam semitui-chamitui, kiniečiui, čiukčiui ar japonui...Esperanto yra tokia pat svetima ir sunki kalba kaip anglų, tik anglų girdima nuolat, tad jos mokytis yra paprasčiau.

Kaip ir anglų kalbos indoeuropietiška prigimtis nėra didelė kliūtis ją mokytis tiems patiems fino-ugrams ar afrikiečiams. Tačiau faktas, kad tariamas esperanto „neutralumas“ neegzistuoja, nes ji remiasi indoeuropiečių kalbomis, todėl vienoms kalbinėms grupėms yra artimesnė nei kitoms.

Panašių bruožų gali turėti turėti ne tik giminiškos, iš vienos bendros prokalbės kilusios, bet ir jokiais giminystės santykiais nesusijusios kalbos (pvz., lietuvių ir estų, anglų ir kinų ir pan.).
Kalbos sudaro ne tik šeimas, bet ir struktūrinius tipus. Kaip žmones galima skirstyti į mažus ir didelius, baltus ir juodus, geltonus ir raudonus, šatenus ir blondinus ir t.t., ir t.t., taip ir kalbas galima įvairiausiai skirstyti vienu ar kitu požiūriu. Taigi pagal tipologiją kalbas galima skirstyti į:
fleksines, agliutinacines, izoliacines, inkorporacines.
Agliutinacinių kalbų tipui priklauso ugrų-finų, tiurkų-totorių, dravidų, japonų, bantų ir kt. kalbų šeimos. Tarp agliutinacinių kalbų bei esperanto galima rasti panašumų. Tiurkų-totorių kalboje yra daugiskaitos afiksas -lar(-ler), kuris visada reiškia tiktai daugiskaitą ir atvirkščiai: daugiskaita visada reiškiama tiktai šiuo afiksu - kas esperanto kalboje atitinka -j.

Daugiskaitos vartojimas kitose agliutinacinėse kalbose ir esperanto kalboje.
estų kalba
maja „namas“ ir maja-d „namai“;
puu „medis“ ir puu-d „medžiai“.

vengrų kalba
kert „sodas“ ir kert-ek „sodai“;
haz „namas“ ir haz-ak „namai“. (Čia -e ir -a- yra įterptiniai balsiai, o daugiskaitos afiksas -k).

esperanto kalba
domo „namas“ ir dom-j „namai“;
arbo „medis“ ir arbo-j „medžiai“;
libro „knyga“ ir libro-j „knygos“.

Agliutinacinės kalbos yra tokios kalbos, kurioms būdingas afiksų vienareikšmiškumas. Kas yra būdinga ir esperanto kalbai. Taigi gramatikos struktūros požiūriu esperantas gali būti labiau artimesnis tiurkų-totorių kalboms, negu anglų ar vokiečių kalboms.
Anglų kalbos galūnė -s reiškiama ir daiktavardžių daugiskaita (pen-s, book-s), ir veiksmažodžių neapibrėžtojo esmojo laiko 3 asmuo (he play-s, speak-s); vokiečių kalbos galūnė -n reiškiama ir daiktavardžių daugiskaita (Klasse-n, Schule-n), ir veiksmažodžių būtojo laiko daugiskaita (hatte-n, lebte-n).

Tačiau faktas, kad tariamas esperanto „neutralumas“ neegzistuoja, nes ji remiasi indoeuropiečių kalbomis

Man esperanto neutralumas yra tai:
1. kad jis niekam nepriklauso – nera tokios valstybės, kurioje esperanto kalba būtų valstybinė; nėra didelių fondų, kurie finansuotų jį;
2. esperanto kalba niekam nėra gimtoji – visi daugiau ar mažiau turi ją mokytis;
3. jeigu tu pradedi mokytis kokią užsienio kalbą, tu automatiškai pakliūni į tos kalbos kultūros zoną: knygos, žurnalai, radijas, televizija.... o, esperantas neatstovauja, sakykim, anglų ar vokiečių kultūros. Eo kultūra yra žymiai tarptautiškesnė.

Bet jei jau naudoti sintetinę kalbą, tai kodėl ne tokią, kuri būtų sukurta 21 amžiaus lingvistinių ir logopedinių žinių bazėje, ir būtų visiems vienodai lengvai išmokstama, o ne puoselėti 19 amžiaus romantiko meninį kūrinį?

Tai apsispręsk, kas svarbiau – bazė (tada imam anglų, kinų arba ispanų) ar paprastumas ir neutralumas (tada esperanto kišam į muziejų ir kuriam naują kalbą).

Šiuo metu yra sukurta apie 1000 planinių kalbų projektų. Manau, kad iš tokios gausybės kiekvienas galėtų rasti tai, kas jam būtų prie širdies.[[[: Insurrectum norėtų kažko visiems vienodai lengvai išmokstamo?! Prašom, yra toks projektas Anti-Babilon, kuris buvo sukurtas 1950 m. jo žodynas sudarytas iš 85 Europos, Azijos ir Afrikos kalbų morfemų. RB gali pats pamėginti sukurti kalbą. Manau pagooglinus žodžius constructed language, universal language, world language, auxiliary language, internacional language ir kt. tikrai gautum nuorodų į planinių kalbų kūrėjų puslapius. Vieną tokią net žinau. Tai google pašto grupė: news:alt.language.artificial.

[senis]

Man esperanto neutralumas yra tai:
1. kad jis niekam nepriklauso – nera tokios valstybės, kurioje esperanto kalba būtų valstybinė; nėra didelių fondų, kurie finansuotų jį;
2. esperanto kalba niekam nėra gimtoji – visi daugiau ar mažiau turi ją mokytis;
3. jeigu tu pradedi mokytis kokią užsienio kalbą, tu automatiškai pakliūni į tos kalbos kultūros zoną: knygos, žurnalai, radijas, televizija.... o, esperantas neatstovauja, sakykim, anglų ar vokiečių kultūros.

O gal sie pozymiai tinka daugumai dirbtiniu kalbu ?

[RB]

Šiuo metu yra sukurta apie 1000 planinių kalbų projektų. Manau, kad iš tokios gausybės kiekvienas galėtų rasti tai, kas jam būtų prie širdies.

Ir kokia nauda, jei tūkstančius dabartinių kalbų pakeisime tūkstančiais dirbtinių?

[RERUMSCRIPTOR]

Šiuo metu yra sukurta apie 1000 planinių kalbų projektų. Manau, kad iš tokios gausybės kiekvienas galėtų rasti tai, kas jam būtų prie širdies.

Ir kokia nauda, jei tūkstančius dabartinių kalbų pakeisime tūkstančiais dirbtinių?

Nėra jokio reikalo tautines kalbas keisti planinėmis. Toks pakeitimas būtų tiesiog absurdas ir jokios naudos neduotų. Pakanka vienos planinės esperanto kalbos, kuri nesiekia ką nors pakeisti, bet siekia būti pagalbine kalba šalia gimtosios kalbos.

Toks didelis planinių kalbų skaičius susidarė todėl, kad kiekvienas manė, kad jo planinės kalbos projektas yra tobulesnis už kitas planines kalbas. Absoliuti dalis tokių kalbų yra tik planinių kalbų projektai/apmatai, o ne tikros žmonių vartojamos kalbos. Tai yra tokie projektai, kurie buvo paskelbti; turėjo trumpalaikius leidimus ar bandymus sukurti pasekėjų organizacijas. Ir tik viena esperanto kalba iš planinės kalbos projekto peraugo į žmonių vartojamą kalbą.

Žinoma esperantas nėra tobulas. Dabar besiremiant kompiuterinėmis technnologijomis ir 21 a. logopedinėmis ir lingvistinėmis žiniomis būtų galima sukurti gal ir tobulesnę kalbą nei esperantas, bet tokia nauja kalba nesugebėtų nurungti esperanto kalbos, nes neužtenka kalbai būti lengvai išmokstamai.

Mano nuomone, esperantas paplito ne vien todėl, kad jis buvo sąlyginai lengvas, bet todėl, jog esperantas yra daugiau nei kalba. Pačioje esperantinio sąjūdžio pradžioje buvo suformuota esperanto „vidinė idėja“ – šventa, didelė ir svarbi idėja, atspindidti tarptautinės kalbos esmę: brolybė ir teisingumas tarp tautų. Galima sakyti, kad per visą esperantinio sąjūdžio istoriją abi tendencijos – per esperanto siekti didesnių humanistinių tikslų ir žiūrėti į esperanto tik kaip į patogią tarptautinio bendravimo priemonę – išlaikė tam tikrą pusiausvyrą, nors atskirais laikotarpiais viena iš jų imdavo dominuoti. Todėl man nelabai tikėtina, jog naujai atsiradusi net ir tobulesnė planinė kalba sugebėtų įveikti šimtametę esperanto tradiciją. Be to ir pati esperanto kalba nestovi vietoje - ji evoliucinuoja ir tobulėja.

Sutinku, jog esperantas yra vakarietiškos prigimties bei, kad kokiam japonui šią kalbą yra kažkiek sunkiau mokytis negu prancūzui, bet bent jau šiuo metu Japonijos ekonomikos ir technologijų plėtra yra pagrįsta indoeuropietiškos (anglų) kalbos, kaip pagalbinės vartojimu, todėl japonui esperantas nebūtų toks svetimas.

Man esperanto neutralumas yra tai:
1. kad jis niekam nepriklauso – nera tokios valstybės, kurioje esperanto kalba būtų valstybinė; nėra didelių fondų, kurie finansuotų jį;
2. esperanto kalba niekam nėra gimtoji – visi daugiau ar mažiau turi ją mokytis;
3. jeigu tu pradedi mokytis kokią užsienio kalbą, tu automatiškai pakliūni į tos kalbos kultūros zoną: knygos, žurnalai, radijas, televizija.... o, esperantas neatstovauja, sakykim, anglų ar vokiečių kultūros.

O gal sie pozymiai tinka daugumai dirbtiniu kalbu ?

Na, taip tinka daugeliui [:

[Vilius]

As mazdaug pries pusmeti buvau labai susidomejes esperanto kalba. Per menesi gal du pramokau visai pakenciamai skaityti. Su zodynu galiu parasyti kazka nelabai sudetingo ir be gramatiniu imantrybiu. Veliau entuziazmas atauso, bet pasyvus domejimasis liko.

[RERUMSCRIPTOR]

As mazdaug pries pusmeti buvau labai susidomejes esperanto kalba. Per menesi gal du pramokau visai pakenciamai skaityti. Su zodynu galiu parasyti kazka nelabai sudetingo ir be gramatiniu imantrybiu. Veliau entuziazmas atauso, bet pasyvus domejimasis liko.

Siūlau apsilankyti http://www.lernu.net ir http://emozaika.info gal rasi ką nors įdomaus. Jiegu kartais nežinai šių tinklalapių.

[Vilius]

Siūlau apsilankyti http://www.lernu.net ir http://emozaika.info gal rasi ką nors įdomaus. Jiegu kartais nežinai šių tinklalapių.

Lernu ir buvo mano pagrindine mokymosi priemone. Netgi prisidejau prie tos svetaines isversdamas dali zodyno ir kelis straipsnelius i lietuviu kalba.
O emozaika.info gerokai apmirusi, todel nera ten ko labai ir ziureti.
Siuo metu megstamiausias mano esperantiskas websaitas yra eventeo.net. Projekto pradzia tikrai gera. Idomu, kiek autoriams uzteks entuziazmo . Dar radioverda.com.

Siaip, RERUMSCRIPTOR, jus turite ta pacia beda, kaip ir dauguma kitu esperanto propaguotoju - gerokai perlenkiate lazda pusdami esperanto privalumus. Manau, butent tai yra viena is priezasciu, kodel esperanto priimama saltokai (svelniai tariant) tiek siame forume, tiek likusiame pasaulyje. Manau, nuosirdesne ir atviresne pozicija atnestu daug geresnius rezultatus.

[RERUMSCRIPTOR]

gerokai perlenkiate lazda pusdami esperanto privalumus.

O ar pavyzdžių galite pateikti? Tada būtų galima ir padiskutuoti dėl tų mano "perlenkimų".

Manau, butent tai yra viena is priezasčiu, kodel esperanto priimama saltokai (svelniai tariant) tiek siame forume

Aš ir nesitikiu, kad čia visi puls garbinti esperanto ir pradės giedoti espero (esperantininkų himną). Mano tiklsas yra jau pasiektas, t.y., sukelti diskusiją apie esperanto. Nesvarbu ko bus daugiau ar palaikančių esperanto, ar jai oponuojančių. O kalbant apie šį forumą, tai aš nesu matęs aktyvesnės diskusijos apie esperanto kalbą. Mano manymu problema yra ta, kad esperantininkai aplamai nevykdo jokios aktyvesnės propagandos.