insurrectum wrote: Neleidžia, nes tai indoeuropietiškos kilmės kalba, kuri indoeuropiečiams yra sava.
Kokiam semitui-chamitui, kiniečiui, čiukčiui ar japonui...Esperanto yra tokia pat svetima ir sunki kalba kaip anglų, tik anglų girdima nuolat, tad jos mokytis yra paprasčiau.
RB wrote: Kaip ir anglų kalbos indoeuropietiška prigimtis nėra didelė kliūtis ją mokytis tiems patiems fino-ugrams ar afrikiečiams. Tačiau faktas, kad tariamas esperanto „neutralumas“ neegzistuoja, nes ji remiasi indoeuropiečių kalbomis, todėl vienoms kalbinėms grupėms yra artimesnė nei kitoms.
Panašių bruožų gali turėti turėti ne tik giminiškos, iš vienos bendros prokalbės kilusios, bet ir jokiais giminystės santykiais nesusijusios kalbos (pvz., lietuvių ir estų, anglų ir kinų ir pan.).
Kalbos sudaro ne tik šeimas, bet ir struktūrinius tipus. Kaip žmones galima skirstyti į mažus ir didelius, baltus ir juodus, geltonus ir raudonus, šatenus ir blondinus ir t.t., ir t.t., taip ir kalbas galima įvairiausiai skirstyti vienu ar kitu požiūriu. Taigi pagal tipologiją kalbas galima skirstyti į:
fleksines, agliutinacines, izoliacines, inkorporacines.
Agliutinacinių kalbų tipui priklauso ugrų-finų, tiurkų-totorių, dravidų, japonų, bantų ir kt. kalbų šeimos. Tarp agliutinacinių kalbų bei esperanto galima rasti panašumų. Tiurkų-totorių kalboje yra daugiskaitos afiksas -lar(-ler), kuris visada reiškia tiktai daugiskaitą ir atvirkščiai: daugiskaita visada reiškiama tiktai šiuo afiksu - kas esperanto kalboje atitinka
-j.
Daugiskaitos vartojimas kitose agliutinacinėse kalbose ir esperanto kalboje.
estų kalba
maja „namas“ ir maja-d „namai“;
puu „medis“ ir puu-d „medžiai“.
vengrų kalba
kert „sodas“ ir kert-ek „sodai“;
haz „namas“ ir haz-ak „namai“. (Čia -e ir -a- yra įterptiniai balsiai, o daugiskaitos afiksas -k).
esperanto kalba
domo „namas“ ir dom-j „namai“;
arbo „medis“ ir arbo-j „medžiai“;
libro „knyga“ ir libro-j „knygos“.
Agliutinacinės kalbos yra tokios kalbos, kurioms būdingas afiksų vienareikšmiškumas. Kas yra būdinga ir esperanto kalbai. Taigi gramatikos struktūros požiūriu esperantas gali būti labiau artimesnis tiurkų-totorių kalboms, negu anglų ar vokiečių kalboms.
Anglų kalbos galūnė -s reiškiama ir daiktavardžių daugiskaita (pen-s, book-s), ir veiksmažodžių neapibrėžtojo esmojo laiko 3 asmuo (he play-s, speak-s); vokiečių kalbos galūnė -n reiškiama ir daiktavardžių daugiskaita (Klasse-n, Schule-n), ir veiksmažodžių būtojo laiko daugiskaita (hatte-n, lebte-n).
RB wrote: Tačiau faktas, kad tariamas esperanto „neutralumas“ neegzistuoja, nes ji remiasi indoeuropiečių kalbomis
Man esperanto neutralumas yra tai:
1. kad jis niekam nepriklauso – nera tokios valstybės, kurioje esperanto kalba būtų valstybinė; nėra didelių fondų, kurie finansuotų jį;
2. esperanto kalba niekam nėra gimtoji – visi daugiau ar mažiau turi ją mokytis;
3. jeigu tu pradedi mokytis kokią užsienio kalbą, tu automatiškai pakliūni į tos kalbos kultūros zoną: knygos, žurnalai, radijas, televizija.... o, esperantas neatstovauja, sakykim, anglų ar vokiečių kultūros. Eo kultūra yra žymiai tarptautiškesnė.
insurrectum wrote: Bet jei jau naudoti sintetinę kalbą, tai kodėl ne tokią, kuri būtų sukurta 21 amžiaus lingvistinių ir logopedinių žinių bazėje, ir būtų visiems vienodai lengvai išmokstama, o ne puoselėti 19 amžiaus romantiko meninį kūrinį?
RB wrote: Tai apsispręsk, kas svarbiau – bazė (tada imam anglų, kinų arba ispanų) ar paprastumas ir neutralumas (tada esperanto kišam į muziejų ir kuriam naują kalbą).
Šiuo metu yra sukurta apie 1000 planinių kalbų projektų. Manau, kad iš tokios gausybės kiekvienas galėtų rasti tai, kas jam būtų prie širdies.[[[: Insurrectum norėtų kažko visiems vienodai lengvai išmokstamo?! Prašom, yra toks projektas Anti-Babilon, kuris buvo sukurtas 1950 m. jo žodynas sudarytas iš 85 Europos, Azijos ir Afrikos kalbų morfemų. RB gali pats pamėginti sukurti kalbą. Manau pagooglinus žodžius
constructed language, universal language, world language, auxiliary language, internacional language ir kt. tikrai gautum nuorodų į planinių kalbų kūrėjų puslapius. Vieną tokią net žinau. Tai google pašto grupė: news:alt.language.artificial.