RB wrote:Ir kaip iš to išplaukia, kad valstybei būtina religija
Religija nebūtina, tiesiog taip istoriškai evoliuciškai susiklostė, kad pirmųjų valstybių etika buvo religinė. Visokie sekuliarizmai ir humanizmai buvo išrasti daug vėliau.
ar ideologija?
Na, nesu koks politoglotas, bet man atrodo, kad kaip etika yra įstatymų pagrindas, taip savo ruožtu ideologija yra etikos pagrindas. Kaip ir sakiau, ideologija – tokia kaip ir sekuliaristinė religija. „Socialinių principų pagrindimo teorija“ anot TŽŽ.
Etikos negali būti šiap sau, be logiško paaiškinimo. Gyvūnai veikia pasąmoningai automatiškai. Žmogui reikia sąmoningo išaiškinimo, kodėl taip, o ne kitaip. Karalių paskyrė Dievas, todėl jo reikia klausyti, viskas paprasta ir aišku. Nebūtų Dievo institucijos – nebūtu logiško paaiškinimo, kuo tas karalius jau toks išskirtinis, ir karalius būtų nuverstas.
Mes taip jau esame susitarę, kad žodis „religija“ reiškia tam tikrą reiškinį. Ir jei tu „skeptiškai“ imi naudoti šį žodį įvardinti kažkam visiškai kitkam – čia jau tik tavo problema.
Vis dar nesupratai. Nesiginčiju dėl apibrėžimo. Ginčijuosi su tuo, kad religija yra nedėsningas ar kažkos pašalinis visiškai nereikalingas reiškinys. Sakau, kad tai dėsningas socialinės evoliucijos etapas, tiesiog kitaip, matyt, ir negalėjo būti. Blogai tai ar gerai – kitas klausimas. Ameba kokio liūto požiūriu gal irgi yra visiškas anachronizmas, bet be amebos liūto tiesiog nebūtų.