SCnazi wrote:Jei evoliucijos teorija veiktų be priekaištų biosferoje vyrautų organizmai kurių gyvavimo ciklas trumpiausias dėl ko galimas didžiausias mutacijų skaičius - t.y. virusai ir kiti mikroorganizmai. Žmogus ir dauguma žinduolių - neefektyvus resursų švaistymas (pvz. teleskopas Hubble ar Apollo), jie išvis neturėjo atsirasti, tai anomalija, vėžys
Netiesa, kad virusai ir bakterijos vyrautų, dėl mutacijų. Tiesa pasakius cianobakterijos sudaro didžiąja biomasės dalį, ypač jei imtume vandenyną biosferą. Dėl mutacijų skaičiaus: virusai mutuoja 1 mutaciją per genomą, bakterijos 0.003 per genomą, žmogaus ląstelės taip pat 0.003 per genomo replikaciją. Bet nepamiršk, kad žmogus yra daugialąstis. Tarp kitko reprodukcijoje dalyvaujančios ląstelės atlieka nemažai skylimų ir kopijų. Skaičiuojamas mutacijų skaičius 64-175, bent 3 iš jų garantuotai pastebimos. Šaltinis:
http://talkorigins.org/indexcc/CB/CB100.html - apačioje pateikiami pirminiai šaltiniai.
Evoliucijoje svarbu, ne kas taupiausiai naudoja resursus (naudingumo koeficientas, jei taip galima išsireikšti, vidutinių platumų žinduoliams akivaizdžiai bus žemesnis nei dykumų ropliams), bet kas gali pasisavinti įvairesnius resursus. Žmogus iškilo todėl, kad jis buvo prastai specializuotas, bet užtat galėjo panaudoti tiek augalini maistą, tiek gyvulinį, įsisavinti nepražystamas aplinkas. Evoliucija kaip tik ir aiškina, kodėl gyvunąi sudėtingi ir yra linkę tapti sudėtingais . Virusai ir bakterijos gana prasti grobuonys ir žolėdžiai jie nesugeba įsisasivinti iki galo tokių aplinkų, kaip pieva: jie puikiai sutvarko negyvus augalus, bet yra nepajėgus visiškai išnaudoti gyvos biomasės. Tai niša stambesniems gyvūnams ir augalams.Tiesa pasakus nuo to kas atliko kokiems žinduoliams puikiai tvarko žarnyno bakterijos. Evoliucija taip pat nurodo kaip kilo tokia situacija, yra toks mechanizmas, kaip evoliucijos ginklų lenktynės .Ir kodėl kai pavyzdį imi teleskopą Hubble, jis buvo labai efektyvus mokslo tyrimuose ir šiaip šie pavyzdžiai netikę.