Gravitacija, tiksliau “Visuotinis” traukos dėsnis

Visi mes siekiame pažinti mus supantį pasaulį. Ką jau atradome ir kas dar liko atrasti? Visos su pasaulio pažinimu susijusios temos - čia.
Kestutis
naujokas
Posts: 2
Joined: 2011-04-24 22:54

2011-05-30 16:55

Spręsdamas šią problemą įklimpau, taigi pabandysiu aprašyti visą galvoje susikaupusį dumblą.

Kažkada skaičiau straipsnį, kaip berods amerikiečiai bandė palydovą išvesti į orbitą apie didelį asteroidą. Jiems labai nesisekė, tekdavo vis koreguoti trajektoriją, vėl ir vėl paleidinėti variklius o palydovas vis “neklausė”. Autorius, jo žodžiais tariant, “ne kartą tiems mokslininkams sakė išmesti iš formulių traukos jėgą” nes “visuotinės traukos” paprasčiausiai nėra ir asteroidas palydovo netraukia. Vėliau buvo paminėti japonai su berods Hayabusa misija, kurie irgi turėjo išvesti palydovą į orbitą apie asteroidą, vėliau nusileisti, paimti mėginius ir t.t. Japonai “pasimokė” iš amerikiečių, kad nereikėtų iš žemės vis koreguoti trajektorijos, parašė programą kad palydovas esant reikalui pats pasikoreguotu, o ne lauktų nurodymų iš žemės. Taigi japonu misija iš šono atrodė geriau, kol neprireikė kito etapo - nusileisti. Planas buvo išmesti ant asteroido paviršiaus kažkokį blizgantį daiktą ir optikos pagalba palydovas turėjo savarankiškai orientuodamasis į tą blizgutį nusileisti. Deja, blizgutis nė negalvojo nukristi ant asteroido, skrido sau ir nuskrido...

To straipsnio mintis buvo ne “gravitacijos” žemėje paneigimas, t.y. obuolys tikrai nukrenta žemyn, bet ne todėl, kad žemė jį traukia, pati žemė yra veikiama tos pačios jėgos kaip ir obuolys. O kas per jėga, ar kažkas iš centro traukia, ar iš išorės stumia, čia jau kitas etapas. Mintis ta, kad nėra “Visuotinės” traukos.

Kodėl man užstrigo šis straipsnis, kodėl nepažiūrėjau kaip į kliedesius ir nepamiršau? Na, “gravitacijos” veikimo principas man visada kėlė nemažai klausimų, bet niekada nebuvo kilusi mintis ar ji apskritai egzistuoja, tik apsidairyk, juk ji visur, o jei abejoji - šok pro langą, abejonės kaip mat išlakstys. Taigi mintis gana drąsi - suabejoti visiems akivaizdžiu reiškiniu, o ar aš galėčiau savo turimomis žiniomis pagrįsti gravitacijos egzistavimą, juk niekada net nebandžiau tuo abejoti. Taigi susikūriau virtualų oponentą ir pradėjau su juo karts nuo karto padiskutuoti.

Gal pirma apie kai kurias skirtingas pasaulėžiūras, iš kurių konstruojasi skirtingi pasaulio modeliai:
1. Tradicinis, pripažintas, ar kaip kitaip pavadintas. Visata yra vakuumas, tuštuma, su mažyčiais materijos taškeliais (planetos, žvaigždės). Šviesos greitis vakuume yra konstanta ir tai yra absoliučiai didžiausias įmanomas greitis...
2. Viena iš alternatyvų mano galva verta dėmesio. Visata ne tuštuma, o eteris. Vienas iš galimų eterio įsivaizdavimu - labai labai tankus skystis. Garsas vandenyje sklinda greičiau nei ore, nes vandens tankis yra didesnis. Pagal šią analogiją įsivaizduojame, kad šviesa sklinda ne tuštuma, o eteriu, o greitis toks yra ne šiaip sau, o todel kad “toks” yra eterio tankis. Jei tankis būtų didesnis, šviesa sklistu dar greičiau. Šis modelis mano galvai yra netgi priimtinesnis nei tradicinis, nes dingsta “abrakadabra” (šviesos greitis vakuume lygu konstanta nes didesnis apskritai neįmanomas nes tada formules nebeveikia...).
Kad būtų vaizdžiau, prisiminkite SRT. Stovite vietoje ir uždegate prožektorių ar lekiate dideliu greičiu ir uždegate prožektorių - šviesos greitis toks pats. Jei neseniai nagrinėjai tik mechaniką ir šaudei iš stovinčio ar važiuojančio traukinio - tas šviesos pastovumas vakuume atrodo mistika, nes galvojant apie šviesą vakuume man prieš akis iškyla kažkokie lekiantys fotonų rutuliukai. Bet jeigu galvoti pagal analogiją: povandeninis laivas stovėdamas paleidžia garsą ir plaukdamas dideliu greičiu paleidžia garsą - garsas sklis tokiu pat greičiu nes tai bangos, kuriu greitis priklauso nuo vandens tankio, bet ne nuo laivo greičio. Tai šviesai sklindant ne “rutuliukais” vakuume, bet bangomis eteryje, bent jau man mistika išnyksta.

Taigi bandau pasidiskutuoti, kad būtų nuosekliau, panumeruosiu:
1. “Visuotinę” traukos jėgą matome obuoliui krentant žemyn. Taip atsitinka, nes žemė ir obuolys traukia vienas kitą, o kritimo pagreitis toks, nes žemės masė yra “tokia”. Masė būtų didesnė, kristų dar greičiau. Oponentas “eteristas” sako, kad visatos eteryje yra mažesnio tankio sferos, įsivaizduok pvz. oro burbulus vandenyje, tik tas burbulas turi ne griežtą ribą tarp dviejų tankių, o einant i centrą tankis vis palaipsniui mažėja. Tas tankio “nuolydis” ir stumia obuolį į centrą, kaip beja ir visą žemę, o kritimo pagreitis toks, nes toks yra “nuolydis”, tankis mažėtų staigiau, kristų dar greičiau. Čia aš nesakau kad taip yra ar esu įsitikinęs tokio modelio teisingumu, paprasčiausiai oponuodamas pasiūlau alternatyvą kad nebūtų vien neigimas. Galima ir taip sumodeliuoti: atomai - tai eterio sūkuriukai, kurie aplink save sudaro mažesnio slėgio aureolę, todėl tankesnis aplinkinis eteris stumia tuos atomus vieną prie kito. Šiuo atveju patys atomai (materija) sukuria mažesnio slėgio “burbulą” ir kritimo pagreitis priklausys nuo atomų skaičiaus - taigi nuo masės, bet jėgos prigimtis vis viena išlieka priešingos krypties, t.y. atomai ne traukia vienas kitą, o juos stumia vieną prie kito.
Čia galima teoriškai pilstyti amžinai nes nėra atskaitos taško. Jei tikrai žinočiau, kad asteroidai neturi traukos, tada ir gali galvoti o kodėl gi tas obuolys krenta. Ką aš suradau internete, tai kad su Hayabusa tikrai buvo daug sunkumu ir problemu, bet apibendrinimams daryti informacijos nepakanka.

2. “Visuotinę” traukos jėgą mes matome stebėdami potvynius ir atoslūgius. Tradicinis aiškinimas: reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius sukelia Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos. Mėnulio gravitacinė jėga (dvigubai stipresnė už Saulės jėgą) išgaubia vandenyną ties tuo dienovidiniu, ties kuriuo jis kybo. Tuo pačiu metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje Žemės pusėje... Viskas gražu kol nepradedi domėtis giliau. Pavyzdžiui: jei žinai saulės, žemės ir mėnulio padėtį, ar gali apskaičiuoti kuriose žemės vietose yra potvynis ar atoslūgis? - atsakymas ne. Jei stovi ant jūros kranto ir stebi potvynį, ar gali apskaičiuoti kur tuo metu yra mėnulis? - atsakymas ne. Detaliau panagrinėjus skirtingose vietose potvynius ir atoslūgius pasimato kad jie neturi nieko bendro su mėnulio padėtimi. Vienintelis “panašumas” yra periodiškumas, bet ir čia pasidomėjus išlenda tokie faktai, kaip kai kuriose vietose vykstantys ne 2, o 4 ciklai per parą. Vėlgi, kad tuščiai neneigti, kitas paaiškinimas: prisipilkite i bliūdą vandens ir ji pasukite, vanduo irgi pradės judėti ratu viename krašte pakilęs, kitame nuslūgęs nuo pradinio lygio, o kuo arčiau į centrą - tuo mažiau jaučiama amplitudė. Taigi potvyniai ir atoslūgiai vyksta dėl tokio vandes judėjimo piltuvėlio forma.

3. “Visuotinę” traukos jėgą mes matome stebėdami planetu judėjimą apie saulę ir palydovų sukimąsį apie planetas. Čia vėlgi viskas pakankamai logiška tik iš pirmo žvilgsnio. Jei pažiūrėti tik į Saulės sistemą, tai tradicinis aiškinimas vos ne akivaizdus. Planetos arčiau saulės apskrieja apie ją nepalyginamai dažniau nei labiau nutolusios ir tai logiška, arčiau saulės > didesnė trauka > turi būti didelis greitis arba labai jau didelė masė. Vienu žodžiu bendras planetu skriejimas apie saulę yra pakankamai chaotiškas. O dabar pažvelkime i galaktiku nuotraukas. Va čia prasideda “mistika”. Visokias galaktiku “rankoves”, “spirales” ir pan. vaizdus galima matyti tik tuo atveju, jei visos žvaigždžių sistemos sukasi apie galaktikos “centrą” vienodu dažniu, kaip kokiame vandens sūkuryje. Toliau dar gražiau, jei “tradiciškai” vadovaujamės “visuotiniu” traukos dėsniu, tai galaktikos centre turi būti “superduper” kūnas, kuris traukia mūsų Saulę ir ji skrenda apie tą centrą. Paskaičiavus teorinę centro masę pasidaro aišku kad be “tamsiosios materijos” čia neišsiversime. Bet jei visos žvaigždės apie centrą apskrieja per ~tą patį laiką (kitaip nematytume spiralių), tai kuo arčiau centro, tuo teorinė žvaigždių masė drastiškai didėja. Ar tikrai taip yra? Ar tikrai planetos apie saulę ir žvaigždės apie galaktikos centrą juda pagal tuos pačius dėsnius? Taigi jei planetų judėjimą aiškinant “tradiciškai” man stiprios atmetimo reakcijos nėra, tai žiūrint į galaktikas man į galvą labiau skverbiasi eterio sūkurys, o ne “tamsioji materija”.

4. “Visuotinę” traukos jėgą mes matome iš Kavendišo eksperimento. Iš vienos pusės kaip ir viskas aišku, yra aprašytas prietaisas, yra eksperimento rezultatai, bet vėlgi įsivelia “sąmokslo teorijos”. Esu aptikęs straipsnių kur teigiama kad tai paprasčiausias fokusas. Kavendišas nenustatė jėgos dydžio (tuo metu teorinis skaičius jau buvo žinomas), o tik eksperimentu jį “patvirtino”. Jis ilgai “derino” prietaisą, kad pajudinus rutulius nuo vibracijos “aktyvuotųsi” laisvieji svyravimai ir rezultatas būtų toks kokio reikia. Hmmm... na nekonstruosiu gi aš dabar savo kambaryje to nors ir primityvaus, bet nemažo prietaiso. Bet vėlgi abejonė atsiranda... Vienas iš “samokslininkų” argumentų: tai toks paprastas ir nebrangus prietaisas, kad bet kuris universitetas jį gali turėti (pasidaryti) ir visi studentai darydami laboratorinius “įsitikintų” viena iš fundamentalių jėgų. O gal žinote tokių universitetų?

Daugiau traukos pavyzdžių šiuo metu į galvą neateina, nebent tik kelios senos abejonės. Viena būtų tokia: kai kalbama apie “gravitacinę trauką”, aš pabandau įsivaizduoti atomą, tada jame dar mažesnį branduolį ir jame “kažkatai” turintį “masę”, kuris į visas puses skleidžia “lauką”, traukiantį kitas “mases” prie savęs. Tas “laukas” juntamas “visoje visatoje”. Paimkime vieną mano atomą, jis irgi dabar traukia prie savęs ir saulės atomus, ir galaktikos centrą. Ar tikrai visame vakuume yra tas mano atomo traukos laukas, kuris vis silpnėja, bet neišnyksta? Jei aš žengiu žingsnį link saulės, ar ji iš karto pajunta didesnę mano trauką, ar čia reikia skaičiuoti pasitelkus c greičio konstantą? Jei visatoje vakuumas, kokiu principu mano atomas traukia galaktikos centro atomą? Kitas pasakytų, jei nesupranti kaip tai veikia, tai nereiškia kad to nėra. Bet man dabar jau kyla klausimas ne kaip tai veikia, bet ar tai apskritai yra, kokiu pagrindu yra sakoma kad visi kūnai traukia vienas kitą?

Na gal užtenka, ir taip nemažai prirašiau, stengiausi trumpinti, bet...
Pasikartosiu tik, aš nesu vienoje ar kitoje pusėje. Aš nebandau “įrodyti” kad “visuotinės” traukos nėra. Mano galvoje sudygo abejonės ir norėčiau jų atsikratyti ir visai nesvarbu į kurią pusę.
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2011-05-30 17:27

Aš gravitacijos kilmės ieškočiau M teorijoje. Ji aiškina, kad gravitacija palyginus su kitomis jėgomis yra silpna, nes gravitacija yra ne mūsų dimensijos reiškinys, tiesiog jaučiasi jos poveikis iš kitos dimensijos. O planetos ir galaktikos neišsiskraido į šalis, nes jas iš išorės į krūvą stumia antienergija 8). Žodžiu, jei nieko taip ir neišsiaiškinsi, tai bent bus 11-dimensinis smagumėlis!
Last edited by Undine on 2011-05-30 17:38, edited 1 time in total.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2011-05-30 17:33

Kestutis wrote:Vienas iš “samokslininkų” argumentų: tai toks paprastas ir nebrangus prietaisas, kad bet kuris universitetas jį gali turėti (pasidaryti) ir visi studentai darydami laboratorinius “įsitikintų” viena iš fundamentalių jėgų. O gal žinote tokių universitetų?
O tai kodėl netikintieji gravitacija nedrįsta investuoti truputėlio pastangų kad pabandyti įrodyti kad visas pasaulis klysta?
ccc
naujokas
Posts: 17
Joined: 2011-01-03 18:54

2011-05-30 20:24

Kestutis wrote:Kad būtų vaizdžiau, prisiminkite SRT. Stovite vietoje ir uždegate prožektorių ar lekiate dideliu greičiu ir uždegate prožektorių - šviesos greitis toks pats. Jei neseniai nagrinėjai tik mechaniką ir šaudei iš stovinčio ar važiuojančio traukinio - tas šviesos pastovumas vakuume atrodo mistika, nes galvojant apie šviesą vakuume man prieš akis iškyla kažkokie lekiantys fotonų rutuliukai. Bet jeigu galvoti pagal analogiją: povandeninis laivas stovėdamas paleidžia garsą ir plaukdamas dideliu greičiu paleidžia garsą - garsas sklis tokiu pat greičiu nes tai bangos, kuriu greitis priklauso nuo vandens tankio, bet ne nuo laivo greičio. Tai šviesai sklindant ne “rutuliukais” vakuume, bet bangomis eteryje, bent jau man mistika išnyksta.
Bet šviesa ir yra banga - kuo kūnas mažesnis, tuo daugiau jis turi bangos savybių, mažiau - dalelių savybių, ir priešingai. Visi kūnai turi banginių savybių, tačiau jų bangos ilgis per mažas, kad jį galima būtų išmatuoti.
Bet jei šviesa yra energijos forma, kodėl jai sklisti reikalingas eteris?
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2011-06-21 13:44

Mano mylimiausias mokslininkas šiuo metu Dr. Michio Kaku vaikams pasakoja, kad ant kėdės sėdite ne todėl, kad jus prie žemės traukia gravitacija, o todėl, kad erdvė jus stumia :)
http://www.youtube.com/watch?v=XsusXmoA ... re=related
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2011-06-21 14:48

Undine wrote:Mano mylimiausias mokslininkas šiuo metu Dr. Michio Kaku vaikams pasakoja, kad ant kėdės sėdite ne todėl, kad jus prie žemės traukia gravitacija, o todėl, kad erdvė jus stumia :)
http://www.youtube.com/watch?v=XsusXmoA ... re=related
Cia jis Einsteina pacitavo. Pats tai su savo stringu teorija isvis velnias zino ka jis sako :)
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2011-06-21 15:39

Taigi,.. velnias žino kaip keliauja tie gravitonai per visatas ir dimensijas :D ale cool :D
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-06-21 17:59

Kestutis wrote:Aš nebandau “įrodyti” kad “visuotinės” traukos nėra. Mano galvoje sudygo abejonės ir norėčiau jų atsikratyti ir visai nesvarbu į kurią pusę.
Savotiškas pingas dialogui: ar dar kartais beužeini į šį forumą?
Kestutis
naujokas
Posts: 2
Joined: 2011-04-24 22:54

2011-06-22 11:06

Svetimas wrote:
Kestutis wrote:Aš nebandau “įrodyti” kad “visuotinės” traukos nėra. Mano galvoje sudygo abejonės ir norėčiau jų atsikratyti ir visai nesvarbu į kurią pusę.
Savotiškas pingas dialogui: ar dar kartais beužeini į šį forumą?
Užeinu, kolkas daug skaitau, ne vienus metus jūs čia rašinėjate. Savo tema irgi domiuosi interneto platybėse, bet nemoku komentarų "greitai brūkštelti", turiu atrasti laisvą "valandėlę" kad neskubėdamas suformuluočiau.
wdp
naujokas
Posts: 81
Joined: 2007-11-14 15:31

2011-06-23 08:23

Mazas pataisymas,
Kestuti garso bangos netapatu elektomagnetiniam spinduliavimui ir nors garsas tankesneje aplinkoje juda ( sklinda ) greiciau - sviesa atvikrsciai juda leciau vis tankesneje aplinkoje.
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-06-24 14:50

Kestutis wrote:Jei neseniai nagrinėjai tik mechaniką ir šaudei iš stovinčio ar važiuojančio traukinio - tas šviesos pastovumas vakuume atrodo mistika, nes galvojant apie šviesą vakuume man prieš akis iškyla kažkokie lekiantys fotonų rutuliukai. Bet jeigu galvoti pagal analogiją: povandeninis laivas stovėdamas paleidžia garsą ir plaukdamas dideliu greičiu paleidžia garsą - garsas sklis tokiu pat greičiu nes tai bangos, kuriu greitis priklauso nuo vandens tankio, bet ne nuo laivo greičio.
O dabar panagrinėkime tokį modelį: Turime du traukinius, abiejuose ant lokomotyvo stogo ir paskutinio vagono stogo davikliai registruoja garsinius signalus. Traukinys A juda tiesiai švyturio kryptimi, traukinys B stovi lygiagrečiai traukiniui A. Traukinyje A švyturio sirenos signalą pagauna daviklis ant lokomotyvo stogo, vėliau - daviklis ant galinio vagono. Kadangi traukinys juda pro banguojančią terpę, garso banga pasieks galinį vagoną žymiai greičiau, nei stovinčiame traukinyje - prie garso greičio prisidės traukinio greitis.

Sutinki?

Tačiau jeigu mašinistai pabandytų tokiu pat būdu išmatuoti švyturio šviesos greitį, jie labai nustebtų - abiejuose traukiniuose švyturio šviesos greitis būtų vienodas.

Kaip tą paaiškinsi?
User avatar
SCnazi
pradedantis
Posts: 215
Joined: 2011-02-05 21:20

2011-06-30 21:25

Vajezus wrote: O dabar panagrinėkime tokį modelį: Turime du traukinius, abiejuose ant lokomotyvo stogo ir paskutinio vagono stogo davikliai registruoja garsinius signalus. Traukinys A juda tiesiai švyturio kryptimi, traukinys B stovi lygiagrečiai traukiniui A. Traukinyje A švyturio sirenos signalą pagauna daviklis ant lokomotyvo stogo, vėliau - daviklis ant galinio vagono. Kadangi traukinys juda pro banguojančią terpę, garso banga pasieks galinį vagoną žymiai greičiau, nei stovinčiame traukinyje - prie garso greičio prisidės traukinio greitis.
Man atrodo, kad pasieks tokiu pat greičiu kaip ir stovinčiam, tik sirenos tonas bus aukštesnis :)
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-07-01 12:07

SCnazi wrote:Man atrodo, kad pasieks tokiu pat greičiu kaip ir stovinčiam, tik sirenos tonas bus aukštesnis :)
OK, panagrinėk modelį. Turime molą, per kurį persirita bangos, ir jam statmeną krantą. Yra du stebėtojai. Persiritus per molą bangai stebėtojas A lieka ant kranto, tuo tarpu stebėtojas B sėda į motorinę valtį ir skuba link molo.
Klausimas:kuris stebėtojas greičiau susidurs su banga?
User avatar
SCnazi
pradedantis
Posts: 215
Joined: 2011-02-05 21:20

2011-07-01 18:17

Vajezus wrote:
SCnazi wrote:Man atrodo, kad pasieks tokiu pat greičiu kaip ir stovinčiam, tik sirenos tonas bus aukštesnis :)
OK, panagrinėk modelį. Turime molą, per kurį persirita bangos, ir jam statmeną krantą. Yra du stebėtojai. Persiritus per molą bangai stebėtojas A lieka ant kranto, tuo tarpu stebėtojas B sėda į motorinę valtį ir skuba link molo.
Klausimas:kuris stebėtojas greičiau susidurs su banga?
Tiksliai :shock: stebėtojas B
O pavyzdyje su traukiniais kas būtų jei judantis traukinys toltų nuo švyturio sirenos, ar garsas nuo tuo traukinio galinio (traukinį apsukau uodega į garso šaltinį) daviklio iki priekinio eitų lėčiau nei stovinčiam traukiny? ir kas būtų jei traukinys viršytų garso greitį? ar davikliai pradėtų fiksuoti sirenos šaltinį iš priešingos pusės?
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-07-05 00:55

SCNazi, visų pirma reikia suprasti, kad garsas ir šviesa - nesulyginami dalykai. Garsas yra banga, kuriai reikalinga terpė sklidimui, tai tėra dalelių virpesiai. Šviesa, kita vertus, sklinda ir vakuume, savotiškai persinešdama savo terpę, fotonus, su savimi.
Jei garso bangos greitis yra reliatyvus stebėtojui (garsą galima aplenkti ar nuo jo pabėgti, nuo to kaip judi - keičiasi kokiu greičiu juda garsas tavo atžvilgiu), tai šviesos greitis yra konstanta, kad ir kokiu greičiu judėtumei, šviesa visada tave pasieks vienodu, fiksuotu šviesos greičiu. Tai ir yra įdomiausia dalis, neduodanti miegoti fizikams ir šiandien.
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-07-05 10:26

SCnazi wrote:O pavyzdyje su traukiniais kas būtų jei judantis traukinys toltų nuo švyturio sirenos, ar garsas nuo tuo traukinio galinio (traukinį apsukau uodega į garso šaltinį) daviklio iki priekinio eitų lėčiau nei stovinčiam traukiny? ir kas būtų jei traukinys viršytų garso greitį? ar davikliai pradėtų fiksuoti sirenos šaltinį iš priešingos pusės?
Vėlgi įsivaizduok analogiją su vandens banga. Vienas stebėtojas ima bėgti nuo jos, kitas lieka vietoje. Kurį banga greičiau pasieks? Ir ar pasieks, jei bėgsi greičiau, nei juda banga?
User avatar
SCnazi
pradedantis
Posts: 215
Joined: 2011-02-05 21:20

2011-07-07 03:16

Kaip yra su šviesa daugmaž aišku, bet kaip būs su garso bangomis? Ar susidarys "atgalinės bangos efektas" (jei įsivaizduoti pvz. su vandens bangomis)?
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-07-07 08:30

SCnazi wrote:Kaip yra su šviesa daugmaž aišku, bet kaip būs su garso bangomis? Ar susidarys "atgalinės bangos efektas" (jei įsivaizduoti pvz. su vandens bangomis)?
Kas yra atgalinės bangos efektas?
Post Reply