"Siela"
Nenorėjau savo temos priskirti nei prie religijų, nei prie filosofijų, pasaulio pažinimas pats tas. Užsiregistravau ką tik būtent dėl šio klausimo, jau kurį laiką galvojau, kad reikia čia jį iškelti, kažkada užmačiau jūsų forumą. Tad... jaučiuosi truputį nesuprasta ir vieniša su savo abejone - man natūraliai keista, kad kiek man teko susidurti SIELOS egzistavimas yra visiškai niekur niekada nekvestionuojamas! Apie ją kalbama kaip apie savaime suprantamą dalyką (ir netikinčiųjų tarpe, apie tikinčiuosius nėra net ką kalbėti), o man labai natūraliai kyla abejonės, ir didelės (jos egzistavimą esu linkusi atmesti). Pasidalinkite savo mintimis, įvairiais mokymais šia tema.
Na, pagrindinis klausimas yra, kaip apibrėžiame tą sielą. Jei kalbame apie žmogaus sielą ateistiniame kontekste, tai, savaime aišku, turime minty žmogaus psichiką. Šia prasme siela egzistuoja iki žmogaus mirties. Ir po mirties toliau jau nebeegzistuoja.
Kadangi ši tema yra "Pasaulio pažinimo" skiltyje, tai turbūt kalbėsimės apie psichologijos mokslo pasiekimus?
Kadangi ši tema yra "Pasaulio pažinimo" skiltyje, tai turbūt kalbėsimės apie psichologijos mokslo pasiekimus?
Sielos terminas kyla iš antikos laikų, kada nebuvo geresnio žodžio įvardinti kas padaro žmogų kitokiu (protingesniu) už gyvūnus, kas suteikia sąmonę. Šis žodis naudotas įvairiuose kontekstuose, tiek natūralistiškai, tiek prietaringai.
Dauguma žmonių, sakydami "siela" patys nelabai žino ką turi omenyje. Vieni kalba apie kažkokią stebuklingą esenciją (e.g. "sielos keliauja į dangų po mirties"), kuri išlieka po mirties, kiti kalba elementariai apie žmogaus psichiką (e.g. "jo(s) siela labai nerami"), apie jo asmenybės polinkius (e.g. "ji(s) turi menišką sielą").
Psichologijos moksle retkarčiais pasiseka užtikti sielos terminą. Jis, tuo atveju, turėtų išskirtinai reikšti tik žmogaus psichiką. Žinoma, jei teksto autorius yra dievotas - pasitaiko ir kitaip.
Trumpai ir aiškiai: sielos nėra, jei kalbame apie stebuklingą esenciją, kuri išlieka gyva po mirties. Jei siela naudojama kaip sinonimas psichikai, derėtų žmogui priminti, kad šis terminas nerekomenduotinas dėl kylančių nesusipratimų, kad reikėtų sakyti tiesiai: psichika, emocinė būsena, etc.
Tikiuosi, kažkiek padėjau. Sėkmės.
Dauguma žmonių, sakydami "siela" patys nelabai žino ką turi omenyje. Vieni kalba apie kažkokią stebuklingą esenciją (e.g. "sielos keliauja į dangų po mirties"), kuri išlieka po mirties, kiti kalba elementariai apie žmogaus psichiką (e.g. "jo(s) siela labai nerami"), apie jo asmenybės polinkius (e.g. "ji(s) turi menišką sielą").
Psichologijos moksle retkarčiais pasiseka užtikti sielos terminą. Jis, tuo atveju, turėtų išskirtinai reikšti tik žmogaus psichiką. Žinoma, jei teksto autorius yra dievotas - pasitaiko ir kitaip.
Trumpai ir aiškiai: sielos nėra, jei kalbame apie stebuklingą esenciją, kuri išlieka gyva po mirties. Jei siela naudojama kaip sinonimas psichikai, derėtų žmogui priminti, kad šis terminas nerekomenduotinas dėl kylančių nesusipratimų, kad reikėtų sakyti tiesiai: psichika, emocinė būsena, etc.
Tikiuosi, kažkiek padėjau. Sėkmės.
Indų mintis - atpjovus sūrio, sūrio lieka mažiau, jei atpjautume žmogaus - jo mažiau nelieka.
Manau siela yra žmogiškoji esmė, kuri lieka atmetus kūną. Kūnas yra tik kaip mūsų instrumentas (beje kaip ir protas). Visą laiką neigiau sielos egzistavimą, tačiau su laiku man atrodo ji yra. Subiologinti visko nereikia.
Manau siela yra žmogiškoji esmė, kuri lieka atmetus kūną. Kūnas yra tik kaip mūsų instrumentas (beje kaip ir protas). Visą laiką neigiau sielos egzistavimą, tačiau su laiku man atrodo ji yra. Subiologinti visko nereikia.
Kodėl?Free man wrote:Indų mintis - atpjovus sūrio, sūrio lieka mažiau, jei atpjautume žmogaus - jo mažiau nelieka.
Manau siela yra žmogiškoji esmė, kuri lieka atmetus kūną. Kūnas yra tik kaip mūsų instrumentas (beje kaip ir protas). Visą laiką neigiau sielos egzistavimą, tačiau su laiku man atrodo ji yra. Subiologinti visko nereikia.
kazko nesupratau. jei nupjausi kojas zmogui tai ir bus maziau zmogaus o jei riebalus storiuliam nusiurbia tai dar ir kiek maziau lieka to zmogaus..Free man wrote:Indų mintis - atpjovus sūrio, sūrio lieka mažiau, jei atpjautume žmogaus - jo mažiau nelieka.
O jei ispjautum dali smegenu?Free man wrote:Indų mintis - atpjovus sūrio, sūrio lieka mažiau, jei atpjautume žmogaus - jo mažiau nelieka.
Manau siela yra žmogiškoji esmė, kuri lieka atmetus kūną. Kūnas yra tik kaip mūsų instrumentas (beje kaip ir protas). Visą laiką neigiau sielos egzistavimą, tačiau su laiku man atrodo ji yra. Subiologinti visko nereikia.
Na nebūkite jau tokie kiaulės. Nupjaustykit žmogui galūnes - jis vis tiek bus VISAS žmogus. Viduje jo nesumažės. Atsakykite sau į klausimą - kas žiūri pro mano kūno akis. Jei tik smegenų centrai viską fiksuoja gavę impulsus iš receptorių, tai čia labai jau subiologinimas. Labai materialiai žiūrite. Nekeista, kai tokio mąstymo žmonės vaikus savo daužo, kad jie jiems nepaklūsta, nes nesuvokia kad tai jau asmuo, jis jau yra visas, o su laiku tik skleisis.
Žmogus gali būti be kojų, kūnas kažkur padėtas, tačiau koncentruotą mintį generuoti protas gali. Žinoma, kiekviena mintis ir darbas ateina su kūno pagalba bei su smegenų. Jei atpjausi smegenų - žmogus nebegalės reikštis, nes tam skirta priemonė nebeveiks.
Aišku galiu tikėti, kad be smegenų tampi daržove ir viskas, bet galime pasvarstyti, kad gal yra ir kitaip.
Žmogus gali būti be kojų, kūnas kažkur padėtas, tačiau koncentruotą mintį generuoti protas gali. Žinoma, kiekviena mintis ir darbas ateina su kūno pagalba bei su smegenų. Jei atpjausi smegenų - žmogus nebegalės reikštis, nes tam skirta priemonė nebeveiks.
Aišku galiu tikėti, kad be smegenų tampi daržove ir viskas, bet galime pasvarstyti, kad gal yra ir kitaip.
O kokiais įrodymais ar pagrindimais remdamiesi mes galėtumėm pasvarstyti, kad yra kitaip (jog be smegenų „protas gali generuoti koncentruotą mintį“ ar kažkaip panašiai)?Free man wrote:Aišku galiu tikėti, kad be smegenų tampi daržove ir viskas, bet galime pasvarstyti, kad gal yra ir kitaip.
Vaikus paprastai daužo tie, kurie mano, kad kūnas yra tik kūnas, o asmuo - tai kažkas kita.Free man wrote:Atsakykite sau į klausimą - kas žiūri pro mano kūno akis. Jei tik smegenų centrai viską fiksuoja gavę impulsus iš receptorių, tai čia labai jau subiologinimas. Labai materialiai žiūrite. Nekeista, kai tokio mąstymo žmonės vaikus savo daužo, kad jie jiems nepaklūsta, nes nesuvokia kad tai jau asmuo, jis jau yra visas, o su laiku tik skleisis.
Pro akis žiūri akių savininkas, galvoje nėra mažo homunkulo, kuris yra kažkoks vienijantis suvokėjas. Toks požiūris, kad žmogaus viduje yra "kažkas", kas atsakingas už vieningą suvokimą, sąmonę, netgi filosofijoje jau praktiškai miręs, o psichologijoje netaikomas net kaip palyginimas. Homunkulas galvoje sukuria papildomų problemų, nes tada reikia dar kažko, kas padėtų šiam homunkului suvokti, ką jis suvokia, taigi jo "galvoje" taip pat turi būti kažkoks homunkulas ir taip ad infinitum.Free man wrote:Nupjaustykit žmogui galūnes - jis vis tiek bus VISAS žmogus. Viduje jo nesumažės. Atsakykite sau į klausimą - kas žiūri pro mano kūno akis.
Žmogaus sąmonę dabar populiaru apibrėžti kaip procesą, šis apibrėžimas man atrodo simpatiškas. Sąmonės klausimą plačiai nagrinėjo Daniel Dennett, tačiau susumavus, sąmonė, arba "siela", jei toks terminas patogesnis, yra procesas, kuris įgalina mus tarpti aplinkoje, priimti jos stimulus ir parinkti adekvačias reakcijas. Šiame procese dalyvauja visa centrinė nervų sistema bei endokrininė sistema, visos dalys, veikdamos harmoningai sukuria tai, ką mes patiriame, mūsų sąmonę. Begalė informacijos ateina per įvairius sensorinius kanalus, organizmas žaibiškas reaguoja išskirdamas įvairiausius hormonus, kurie keičia mūsų nuotaiką, reguliuoja širdies ritmą, virškinimą, viską. Nesuskaičiuojama galybė neuronų siunčia impulsus vieni kitiems, kuria naujus ryšius, sustiprina jau esančius, arba nutraukia senus. Šis elegantiškas, sunkiai suvokiamas, be galo sudėtingas procesas ir yra sąmonė. Ir tai man milijoną kartų romantiškiau, nei įsivaizduoti, kad manyje yra kažkokia stebuklinga siela ar homunkulas. Smegenys yra didingas organas, todėl prašau jo nenuvertinti ir nepriskirti smegenų nuopelnų supernatūraliems dalykams.