Ar įvairovė yra vertybė pati savaime
Jei egzistuotų vieninga valiutos sistema, tai pavienė šalis tikrai nesugebėtų sugadinti viso reikalo, net ir labai to norėdama. Kokia nauda iš to galėtų būti, tarkim, nigerijos piliečiui, kuris vietoje maišo ant kupros neštųsi kišenėje keletą smulkių monetų eidamas pirkti žmonai naujus batelius?
Ir kokia iš to nauda būtų Indijos vagiui, kuris vietoje monetų vėrinio pavogtų vieną pinigėlį?
Bendra valiuta su graikais mums vis tiek neišvengiama - euras gi pareina.
Ir kokia iš to nauda būtų Indijos vagiui, kuris vietoje monetų vėrinio pavogtų vieną pinigėlį?
Bendra valiuta su graikais mums vis tiek neišvengiama - euras gi pareina.
Jūs beveik teisingai mane apibūdinote. Aš iš tikrųjų negaliu išmesti dar veikiančių, geros kokybės senienų į šiukšlyną. Atiduoti kam nors kokią nors man nereikalingą senieną galiu, o išmesti į šiukšlyną sąžinė neleidžia.Vilius wrote:Gal jūs esate iš tų žmonių, kurie patalogiškai negali išmesti nereikalingų daiktų, nes "a vdrug prireiks"?Augustas wrote:Būčiau linkęs manyti, kad tos žinios mums galėtų būti naudingos ateityje, jei jos ir nėra visiškai naudingos dabartyje. Todėl reiktų stengtis išsaugoti kuo daugiau kalbų bei kultūrų.
Pati gamta savų gyvūnų nemėto. Čia daugiausia dėl žmogaus veiklos taip nutinka, kad išnyksta visos iki šiol buvusios gyvūnų rūšys, kurios šiaip jau palaikė ekologinę pusiausvyrą.Kodėl gamtai neleisti atsikratyti nereikalingų gyvūnų?
Nu kad ne!D3monas wrote:Tai visiška netiesa.Augustas wrote:Pati gamta savų gyvūnų nemėto. Čia daugiausia dėl žmogaus veiklos taip nutinka, kad išnyksta visos iki šiol buvusios gyvūnų rūšys, kurios šiaip jau palaikė ekologinę pusiausvyrą.
Elementarus pavyzdys: tarybiniais laikais, (ypač 1955 - 1980m.) Lietuvoje vilkai buvo šaudomi, gaudomi spąstais ir visaip kitaip žmogaus naikinami be saiko ir ribojimų, ko pasekoje prisiveisė tiek daug zuikių, šernų ir stirnų - potencialaus vilko maisto, kad jie žiauriai siaubdavo kaimiečių bulves, daržus ir medelynus, nebuvo įmanoma užauginti derliaus be kraupių nuostolių. Pats daugybę kartų savo akimis mačiau įsidrąsinusius šernus, knisančius mano močiutės bulves ir nepadėdavo jokios tradicinės priemonės juos išbaidyti. Zuikių prisiveisė tiek daug, kad jie šeimynomis nuolat gyvendavo kopūstų lauko pakraščiuose, o žiemą labai drąsiai šokinėdavo po sodybos kiemą ir griauždavo obelų šakas bei jaunų obelų bei kitų sodo medžių kamienus. Štai prie laisvos Lietuvos jau vilkų miškuose paliekama vis daugiau ir daugiau. Žinoma, vilkui kur kas paprasčiau ir lengviau sumedžioti avį aptvare ar tvarte, nei laisvai pėdsakus mėtantį zuikį, ar geroką pasipriešinimą sugebantį padaryti šerną. Netgi didelis šuo, tarkim kaukazo aviganis, pririštas prie būdos, yra lengvas maistas, palyginus su eiklia stirna, be vargo peršokančia trijų metrų skersmens griovį.
Čia parašiau menką pavyzduką iš artimiausio biotopo. Jeigu imant rimtesnį reikalą, reikėtų pasižiūrėti į tai, kas nutiko, kai europiečiai atrado Australijos kontinentą ir jame paleido laisvai ganytis avis, ožkas ir triušius. Ten per keletą metų buvo sunaikintas ekologinis balansas, kas šimtus tūkstančių metų ten gyvavo ir kiek po to žmonėms kainavo mėginimas atstatyti tą žiaurią skriaudą.
And yet... Masiniai gyuvūnijos išnykimai mūsų planetai nėra naujiena. Tai, jog žmogus veikia kaip katalizatorius, nereiškia, kad vykstantis gyvūnijos nykimas yra jo "kaltė". Tai galima interpretuoti ir kaip natūralų procesą.nesvarbu wrote:Nu kad ne!D3monas wrote:Tai visiška netiesa.Augustas wrote:Pati gamta savų gyvūnų nemėto. Čia daugiausia dėl žmogaus veiklos taip nutinka, kad išnyksta visos iki šiol buvusios gyvūnų rūšys, kurios šiaip jau palaikė ekologinę pusiausvyrą.
Elementarus pavyzdys: tarybiniais laikais, (ypač 1955 - 1980m.) Lietuvoje vilkai buvo šaudomi, gaudomi spąstais ir visaip kitaip žmogaus naikinami be saiko ir ribojimų, ko pasekoje prisiveisė tiek daug zuikių, šernų ir stirnų - potencialaus vilko maisto, kad jie žiauriai siaubdavo kaimiečių bulves, daržus ir medelynus, nebuvo įmanoma užauginti derliaus be kraupių nuostolių. Pats daugybę kartų savo akimis mačiau įsidrąsinusius šernus, knisančius mano močiutės bulves ir nepadėdavo jokios tradicinės priemonės juos išbaidyti. Zuikių prisiveisė tiek daug, kad jie šeimynomis nuolat gyvendavo kopūstų lauko pakraščiuose, o žiemą labai drąsiai šokinėdavo po sodybos kiemą ir griauždavo obelų šakas bei jaunų obelų bei kitų sodo medžių kamienus. Štai prie laisvos Lietuvos jau vilkų miškuose paliekama vis daugiau ir daugiau. Žinoma, vilkui kur kas paprasčiau ir lengviau sumedžioti avį aptvare ar tvarte, nei laisvai pėdsakus mėtantį zuikį, ar geroką pasipriešinimą sugebantį padaryti šerną. Netgi didelis šuo, tarkim kaukazo aviganis, pririštas prie būdos, yra lengvas maistas, palyginus su eiklia stirna, be vargo peršokančia trijų metrų skersmens griovį.
Čia parašiau menką pavyzduką iš artimiausio biotopo. Jeigu imant rimtesnį reikalą, reikėtų pasižiūrėti į tai, kas nutiko, kai europiečiai atrado Australijos kontinentą ir jame paleido laisvai ganytis avis, ožkas ir triušius. Ten per keletą metų buvo sunaikintas ekologinis balansas, kas šimtus tūkstančių metų ten gyvavo ir kiek po to žmonėms kainavo mėginimas atstatyti tą žiaurią skriaudą.
Na taip - žmogus sunaikina gyvūnų buveines, o tie jau patys, natūraliai išnyksta.D3monas wrote:And yet... Masiniai gyuvūnijos išnykimai mūsų planetai nėra naujiena. Tai, jog žmogus veikia kaip katalizatorius, nereiškia, kad vykstantis gyvūnijos nykimas yra jo "kaltė". Tai galima interpretuoti ir kaip natūralų procesą.
O koks mums skirtumas ar isnyksta gyvunai del zmoniu ar del kitu priezasciu? Tai kad kazkas yra naturalu nepadaro to gerai. O jei zmoagus veikla taippat priskirsime prie naturalios, o naturaluma prie gero, tai iseis, kad betkas ka daro zmogus yra gerai, kas panaikina pacios savokos prasme.
Va čia tai prajuokinot!Lionginas wrote:Na taip - žmogus sunaikina gyvūnų buveines, o tie jau patys, natūraliai išnyksta.D3monas wrote:And yet... Masiniai gyuvūnijos išnykimai mūsų planetai nėra naujiena. Tai, jog žmogus veikia kaip katalizatorius, nereiškia, kad vykstantis gyvūnijos nykimas yra jo "kaltė". Tai galima interpretuoti ir kaip natūralų procesą.
Itin tinkamas žodis "natūraliai" išnyksta.
Nusišnekėjimo pavyzdys:
fizikanas wrote:O koks mums skirtumas ar isnyksta gyvunai del zmoniu ar del kitu priezasciu? Tai kad kazkas yra naturalu nepadaro to gerai. O jei zmoagus veikla taippat priskirsime prie naturalios, o naturaluma prie gero, tai iseis, kad betkas ka daro zmogus yra gerai, kas panaikina pacios savokos prasme.
Reikėtų pasidomėti ką reiškia sąvoka "natūralu" prieš ja manipuliuojant.
Jei tokie bandymai motyvuojami tuo, kad tai būtų stulbinantis mokslo laimėjimas - tuomet tikrai būčiau už. Kita vertus, jei pagrindinis argumentas būtų "išgelbėkim mamutus, kad padidintume gyvūnijos įvairovę", tada paklausčiau, kam mums reikia tos įvairovės. Ką ir darau šioje temoje.Panzer wrote:Tai būtum už ar prieš mokslininkų bandymus iš numirusiųjų prikelti išnykusius mamutus?
Natūralu - išvestinis žodis iš žodžio natūra, lotynų kalboje reiškiančio gamta ( žr. http://www.zodziai.lt/paieska?word=nat%C5%ABra ; http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/natura).Vilius wrote:Kad jau pasisiūlėt, imkit ir paaiškinkit mums, ką gi reiškia "natūralu".nesvarbu wrote:Reikėtų pasidomėti ką reiškia sąvoka "natūralu" prieš ja manipuliuojant.
"Natūral‖ùs [lot. naturalis]: 1. gamtinis, prigimtinis, nedirbtinis".
Gamtai būdinga savybė - likti tvariai, neišnykti. Esminis gamtos instinktas - daugintis, palikti kuo daugiau palikuonių, neišmirti. Tai liečia tiek florą tiek fauną.
„Tai galima interpretuoti ir kaip natūralų procesą“ - natūralus procesas yra tik tada, kai dedamos visos pastangos išlikti, o ne būt sunaikintam.Lionginas wrote:Na taip - žmogus sunaikina gyvūnų buveines, o tie jau patys, natūraliai išnyksta.D3monas wrote:... Tai, jog žmogus veikia kaip katalizatorius, nereiškia, kad vykstantis gyvūnijos nykimas yra jo "kaltė". Tai galima interpretuoti ir kaip natūralų procesą.
Čia jau nelabai į įvairovės temą, tačiau visgi smalsu. Jei pažiūrėsime į ilgesnę laiko perspektyvą, kurioje vietoje žmogaus veikla nustojo būti natūrali? Kur maždaug yra riba, iki kurios dar buvo "natūralu", o už kurios jau nebe? Primityvūs įrankiai? Ugnis? Garo variklis? Lazeriai? Ir kodėl būtent tas veiksmas jau nebebuvo natūralus?nesvarbu wrote:Natūralu - išvestinis žodis iš žodžio natūra, lotynų kalboje reiškiančio gamta [..]
Na reikia pripazinti, kad zmogus yra isskirtinis padaras is visu gyvenanciu zemeje, savo protinemis galiomis ir gebejimu daryti dideli poveiki aplinkai. Bet ziurint is kitos puses, kokiam vilkui turtbut kylantis miestai ar kombainai kertantys miskus atrodo, kaip naturali gamtos stichija, nuo kurios reikia begti.
O nuo kurio momento prasideda kultūra, Viliau? Kultūra yra tas dalykas, kuris jau nėra natūralus.Vilius wrote:Čia jau nelabai į įvairovės temą, tačiau visgi smalsu. Jei pažiūrėsime į ilgesnę laiko perspektyvą, kurioje vietoje žmogaus veikla nustojo būti natūrali? Kur maždaug yra riba, iki kurios dar buvo "natūralu", o už kurios jau nebe? Primityvūs įrankiai? Ugnis? Garo variklis? Lazeriai? Ir kodėl būtent tas veiksmas jau nebebuvo natūralus?nesvarbu wrote:Natūralu - išvestinis žodis iš žodžio natūra, lotynų kalboje reiškiančio gamta [..]
Manau, sąvokų išsiaiškinimas, žinojimas, visada prisideda prie bendro žinių bagažo, kuris plečia žmogaus savimonę ir tai tikrai daro asmenybę visapusiškesnę, kas gražiai įsipaišo į mūsų diskusijos temą apie įvairovę.fizikanas wrote:Nesvarbu, dekui uz lietuviu kalbos pamokele, bet o kaip dabar tai tau padeda atsakyti i kokinors diskusijos klausima si informacija?
Taip, visiškai sutinku.fizikanas wrote:Na reikia pripazinti, kad zmogus yra isskirtinis padaras is visu gyvenanciu zemeje, savo protinemis galiomis ir gebejimu daryti dideli poveiki aplinkai. Bet ziurint is kitos puses, kokiam vilkui turtbut kylantis miestai ar kombainai kertantys miskus atrodo, kaip naturali gamtos stichija, nuo kurios reikia begti.
Žmonija nuo pat pradžios keičia aplinką, kiek tik pajėgdama darydama ją sau palankesne, komfortabilesne, tinkamesne. Taip prasideda civilizacijos, taip prasideda sukultūrinimas savo artimiausios aplinkos. Priemonės keičiasi palei civilizacijos lygį, tačiau jos tik priemonės tikslui pasiekti - kad gyventi būtų patogu, paprasta, lengva, malonu. Neišvengiamai nukenčia aplinkinė gamta. Tačiau yra skirtumas, kai toji gamta niokojama beatodairiškai naikinant siekiant trumpalaikės naudos; arba kai atsižvelgiama į vietos ekologinę pusiausvyrą žmogus savo poreikių tenkinimą pakreipia aplinką tausojančiomis priemonėmis tam pačiam komfortui pasiekti.Augustas wrote:O nuo kurio momento prasideda kultūra, Viliau? Kultūra yra tas dalykas, kuris jau nėra natūralus.Vilius wrote:Čia jau nelabai į įvairovės temą, tačiau visgi smalsu. Jei pažiūrėsime į ilgesnę laiko perspektyvą, kurioje vietoje žmogaus veikla nustojo būti natūrali? Kur maždaug yra riba, iki kurios dar buvo "natūralu", o už kurios jau nebe? Primityvūs įrankiai? Ugnis? Garo variklis? Lazeriai? Ir kodėl būtent tas veiksmas jau nebebuvo natūralus?nesvarbu wrote:Natūralu - išvestinis žodis iš žodžio natūra, lotynų kalboje reiškiančio gamta [..]
Pavyzdžių iš žmonijos egzistavimo esama begalė, nežinau ar jie reikalingi (nenoriu apkrauti ir taip jau netrumpo pasisakymo).
Jei kazkas nezino kazkokios savokos, jam ja galima apibudinti kitais zodziais. Zodynai tik nusako, kaip dazniausiai kazkokia savoka yra naudojama bendrineje kalboje. Jei kazkas zino savokos prasme, kurios daugiau niekas nezino, tai yra to zmogaus problema, o ne visu kitu, nes savoka naudinga tik tiek, kiek visi ja girdintys supranta. Taigi, baikime savoku apibrezinejimus ir kalbekima apie tai kas svarbunesvarbu wrote:Manau, sąvokų išsiaiškinimas, žinojimas, visada prisideda prie bendro žinių bagažo, kuris plečia žmogaus savimonę ir tai tikrai daro asmenybę visapusiškesnę, kas gražiai įsipaišo į mūsų diskusijos temą apie įvairovę.fizikanas wrote:Nesvarbu, dekui uz lietuviu kalbos pamokele, bet o kaip dabar tai tau padeda atsakyti i kokinors diskusijos klausima si informacija?