Iš esmės, visi trys kriterijai reikalingi tik tam, kad openentai negalėtų dirbtinai susiaurinti taisyklių erdvės. Be tų reikalavimų, mes galėtume suformuluoti taisyklių erdvę, pavyzdžiui iš vandens molekulių temperatūrose virš 150°C. Tokioje taisyklių erdvėje iš tiesų nebūtų sudėtingumo, tačiau tik todėl, kad ji dirbtinai susiaurinta - jei įtrauktume visas temperatūras, turėtume skysto vandens tarpą, kuris yra sudėtingas (lyginant su ledu arba garais). Jei bus geriau, galite "pilną" taisyklių erdvę vadinti "natūralia", "neapribota" ir pan.Lionginas wrote:Man tai klausimas dėl to, kodėl reikia ir trivialių, ir chaotiškų taisyklių.
Visų pirma, aš nesakiau, kad sudėtingumas gali kilti tik pilnose taisyklių erdvėse. Pavyzdžiui, mes sudėtingas sistemas galime pagaminti dirbtinai, be jokios taisyklių erdvės. Aš sakau tik tiek, kad jei egzistuoja pilna taisyklių erdvė, joje turi būti ir sudėtingų taisyklių. Priešingas teiginys - kad kiekvienai sudėtingai taisyklei egzistuoja pilna taisyklių erdvė - yra įdomus, ir gal net teisingas, tačiau mano teorija kol kas apie tai nieko nesako.Lionginas wrote:Tarkime, fraktalai - vien trivialios taisyklės, bet galima gauti sudėtingus vaizdus.
Kai pagalvoji, čia visai įdomus klausimas. Kažin ar patampius fraktalus generuojančių lygčių parametrus nesusidarytų pilna taisyklių erdvė (su chaotiškomis ir trivialiomis taisyklėmis)?
Spiečių atvejis atitinka mano kriterijus. Paukščiai/žuvys/vabzdžiai gali neskraidyti/neplaukioti iš viso (triviali taisyklė), arba gali skraidyti kiekvienas sau (chaotiška taisyklė). Tadam, egzistuoja taisyklė, kuri duoda sudėtingumą - spiečiai.Lionginas wrote:Arba, spiečių dinamika.
Kauliuko metimas ar vieno atomo skilimas nelabai yra "sistema" šios temos kontekste, nes neaišku tarp kokių elementų vyksta sąveika. Pabandykit truputį konkrečiau suformuluoti šiuos pavyzdžius.Lionginas wrote:Iš kitos spektro pusės - medžiagų pusamžio taisyklė kyla grynai iš "chaoso", nes atskirų elementų radiacija yra atsitiktinė ir nenuspėjama (žinoma tik tikimybė). Iš kitos spektro pusės - kauliuko metimas duoda atsitiktinį rezultatą, bet kai metimų labai daug, pradeda ryškėti tam tikros tendencijos. Arba, pusamžio taisyklė, atsirandanti iš atsitiktinės arkitų elementariųjų dalelių radiacijos.
Manau, kad "dauguma taisyklių bus paprastos" yra tiesiog logiška pasekmė teiginio "kai kurios taisyklės bus sudėtingos", todėl sakykime, kad aš prognozuoju abu dalykus.Lionginas wrote:Ar teorija prognozuoja abu dalykus, t.y., ir kad didžioji dalis partijų bus neįdomios? Tuomet būtų įdomu pasinagrinėti, kurias smėlio bangeles iš nuotraukos būtų galima vadinti "įdomiomis" ir kurias "neįdomiomis":
Smėlio bangelės nėra sistema, nes jos nesąveikauja tarpusavyje. Arba jos yra sistema su viena trivialia taisykle - gulėti ir nieko nedaryti. O tas netenkina mano antro ir trečio kriterijaus pilnai taisyklių erdvei.
Kad jūsų taisyklių erdvė taptų pilna, pridėkime dar vėją, kur jo greitis bus taisyklę apibrėžiantis parametras. Tada egzistuos triviali taisyklė (smėlis nejuda, kai vėjo greitis yra artimas 0), ir chaotiška taisyklė (smėlio dalelės pustomos uragano). Tokiu atveju, tos bangelės bus viena iš sudėtingų sąveikų, kurias prognozuoja mano teorija (dar bus judančios kopos, viesulai, ir gal dar kokios nors anomalijos).