Re: Entropija ir sudėtingumas
Posted: 2015-07-24 22:41
Gerai, gerai.. Eisiu pažaist teorijas kur nors kitur
Visgi pabaigai iliustracija.
Visgi pabaigai iliustracija.
abejojame nuo 2004-ųjų
https://www.skeptikas.org/forum/
Ką reiškia sudėtingi šiame kontekste? Ar yra kažkoks būdas palyginti (=išmatuoti ir išreikšti skaičiais) dviejų reiškinių sudėtingumą?Ką manot?
Taip, yra. Sudėtingesnis yra tas reiškinys, kurį yra sunkiau aprašyti.
Grynai formaliai kalbant - reikalauja daugiau bitų informacijos. Aišku, praktikoje gali būti sunku tiksliai apskaičiuoti daugumos reiškinių sudėtingumą. Tačiau aš čia kalbu labiau apie teorinę idėją, o ne praktiką.
Suprantama, reikia rinktis paprasčiausią būdą aprašyti sistemą. Jei paprastesnis būdas statistinis - tai jį ir reikia naudoti.
Nu tai aš ir sakau, kad tokia sistema yra paprasta, nes ją galima labai tiksliai aprašyti statistiniu būdu. Pvz., jei mėtysi monetą labai ilgai, vidutinis herbo atsivertimų kiekis vis labiau priartės prie 0.5 metimų kiekio.Sejanus wrote: ↑2018-05-16 11:36Pvz., monetos metimas. Ar įmanoma sukurtį lygtį, nuskančią rezultatą atsižvelgiant į visus įmanomus poveikius monetai, nuo pradinės padėties, sprigto stiprumo ir vietos monetoje, monetos svorio, dydžio, oro judėjimo, ir t.t.? Manau monetos metimas yra ypatingai sudėtingas reiškinys. Kita vertus, statistiškai labai paprastas, ~50/50
Tolygaus pasiskirstymo atveju reikėtų aprašyti kiekvienos dalelės poziciją ir momentą. Bet kokia kita šios sitemos būsena galės būti aprašoma arba tiek pat, arba trumpiau. Kaip pavyzdys - fraktalai. Triukšmą ekrane galima aprašyti tik vienu būdu - užfiksavus kiekvieno pikselio reikšmę. Fraktalo vaizdą taip pat galima aprašyti užfiksuojant kiekvieno pikselio reikšmę, daugiau tikrai nereikia. Tačiau fraktalą galima aprašyti ir trumpiau.Vilius wrote:Pvz., kambarys pilnas tolygiai paskirstytų dujų turi maksimalią entropiją. Tačiau jo aprašymas nebūtinai yra maksimalus. Pvz., apie tą kambarį galima pasakyti, kad jo kairėje ir dešinėje pusėse yra maždaug vienodas kiekis molekulių. Tuo tarpu, gali būti begalė kambario būsenų, apie kurias net ir tokio fakto nebus galima pasakyti. Ir tos kitos būsenos bus sunkiau aprašomos, nei visiškai tolygi būsena, nes apie jas mes nežinosime net ir to vieno fakto.
Man keista, kodėl šioje vietoje visi ignoruoja akivaizdų faktą, kad tikslus padėčių aprašymas nėra vienintelis būdas aprašyti sistemas. Kitas būdas yra statistinis/tikimybinis. Ir šis būdas nėra niekuo prastesnis lyginant su tiksliais aprašymais - gi iš esmės ištisa kvantinė teorija (net nekalbant apie termodinamiką) yra būtent toks bandymas tikimybiškai aprašyti visatą.
Tai va, kad - ne. Triukšmą ekrane dar galima aprašyti statistiškai - užfiksuojant kiekvienos spalvos tikimybę kiekviename pikselyje.
- "entropija" yra visiška fikcija, paremta baigtinio proto santykiu su begaline realija.
Ne, bet pagal tą modelį galima sužinoti daug kitų naudingų dalykų. Pvz., žinant statistinį pasiskirstymą, galima atskirti būsenas, kurios negali būti identiškos kažkokiai žinomai etaloninei būsenai. Nes, jei nesutampa net aproksimuoti aprašymai, tai ir tikslūs aprašymai tikrai nesutaps. Ir dėl to, tu jau turi šiokią tokią perteklinę informaciją apie sistemą.
Aš jų kol kas ir nebandau sieti su entropija. Tiesiog sakau, kad tai yra vienas iš būdų aprašyti sistemas.
Pirmu atveju - kuo daugiau detalių praleisti, tuo mažiau naudingos informacijos išgausi iš sistemos. Ir todėl toks aprašymas bus vis mažiau naudingas.
Ar samone buvo kazkuo tai stimuliuojama?Vilius wrote: ↑2019-06-28 01:35Va, jūsų dėmesiui pristatau bene giliausią mintį, kokia tik yra emerginusi mano pavargusioj galvelėj:
Jei pakankamai ilgai žiūrėsi į bet kokią randominę nesąmonę, pamatysi joje dievo veidą.
Čia, aišku, reikia ne skaityti pažodžiui, kaip kokiam varguoliui atėjistui, o interpretuoti alegoriškai.. Ką padaryti paliksiu namų darbams
Na, taip, nes mūsų Visatoje nėra vietos, kur nebūtų dieviškumo pėdsakų. Tad jei pakankamai gerai ("gerai" šiuo atveju reiškia kokybę, o ne kiekybę) įsižiūrėsi į nesąmonę, tai iš tikrųjų pamatysi, kad ne visai nesąmonė.Vilius wrote: ↑2019-06-28 01:35Va, jūsų dėmesiui pristatau bene giliausią mintį, kokia tik yra emerginusi mano pavargusioj galvelėj:
Jei pakankamai ilgai žiūrėsi į bet kokią randominę nesąmonę, pamatysi joje dievo veidą.
Čia, aišku, reikia ne skaityti pažodžiui, kaip kokiam varguoliui atėjistui, o interpretuoti alegoriškai.. Ką padaryti paliksiu namų darbams
Nebūtinai sąmonės stimuliacija, Fizikane, kalta. Greičiau jau įgimtas Viliui įžvalgumas pasireiškė visa savo jėga.Ar samone buvo kazkuo tai stimuliuojama?
Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šių įtarinėjimų
Būtent. Čia yra viena iš tų galimų interpretacijų.
Dėkoju už komplimentą.
1. Kadangi nera tiksliai zinoma koks yra dievo veidas, tai galima isivaizduoti ji esant bet kokiu, taigi ir izvelgti bet kokioje nesamoneje.
Va čia yra kaip tik ta pažodinė interpretacija, kokią ir tikėjausi išgirsti šiame bedvasių ateistų forume.. Nu gerai, čia tik pirma interpretacija, tikiuosi kitos bus gilesnės.
Čia jau kažkur judam.. bet ten ne tik "veidas", bet ir pats "dievas" naudojamas perkeltine prasme.
Va va, iš trečio karto jau kažkur pataikei. Iš tiesų, viena iš teisingų interpretacijų yra, kad pakankamai įdėmiai stebėdamas net ir "nesąmonę", gali joje pastebėti bendrus dėsnius, kaip ir kitose visatos dalyse.
Entropiją vadinti "dievu" būtų kiek keistoka.. Nes kalbėdami dievą, žmonės retai kada turi galvoje netvarkos didėjimą. Netgi priešingai - jie paprastai dieviškumą įžiūri tuose reiškiniuose, kur iš pirmykščio chaoso spontaniškai atsiranda tvarka. Kas priveda prie dar vienos (irgi teisingos) interpretacijos - kad dievo veidas, kurį neišvengiamai pastebėtų tos nesąmonės stebėtojas, iš tiesų yra tas universalus emergentizmo dėsnis.
Jo, apie panašią interpretaciją irgi buvau pagalvojęs. Ji gal kažkiek prieštarauja dviems ankstesnėms, bet nepaisant to irgi gali būti teisinga ('cause why the hell not?)
Lol. Keliu kepurę už tai, kad net šioje temoje radai kaip įvelti bybius ir rūras, kaip sako Lionginas..