Manau, pirmasis variantas yra geriau. Čia tik klausimas, kaip to siekti. Mano nuomone, svarbiausia orientuotis ne į tai, kaip prisigaminti kuo daugiau energijos, o į energetinį efektyvumą, kuo mažesnį energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, jau dabar galima statyti namus, kurie beveik nevartoja energijos - net ir mūsų platumose. Kai mažai suvartoji energijos, tai nėra taip svarbu, ar ji yra brangi. Be to, nereikia atsisakyti patogumų. Tiesa, kai ko atsisakyti tikriausiai teks, pavyzdžiui, nedirbtinės raudonos mėsos. Bet tai jau smulkmenos (lyginant su problemos dydžiu).Vilius wrote:1. Sumažinti CO₂ ir kito brudo išmetimą į atmosferą;
Klimato kaita
Namus gal dar palikime ramybėje. Automobilius verčiau keiskime. Tiksliau vidaus degimo variklius - į metalo laužą, o vietoj jų įkiškime elektrinius ar kažką panašaus, neteršiančius tiesiogine prasme, aplinkos. Ypač maršrutinius autobusus, dizelinius traukinius, lėktuvus...
Trobą, kūrenamą kietu kuru, dar palikime ramybėj. Visai gera gruodžio mėnesį sėdėti prie besikūrenančio pečiaus ir karts nuo karto įmesti kokį beržinį ar eglinį pagalį ir žiūrėt į degančią ugnį.
Na, o kas dėl tų 2 laipsnių per 100 metų, tai čia visiška utopija. Jau dabar pasižiūrėkim už lango kas žiemą dedasi? Tiksliau, už lango turėtų būti žiema, o iš tikro oras lyg nesibaigiantį spalio mėnesį. Pernai žiemos beveik nebuvo, žiūrėkim, kad šiemet bent mėnesiuką tikros žiemos sulauktume.
Pas mus jau gyvūnai normaliai aklimatizavosi tie, apie kuriuos Tadas Ivanauskas rašė tik kaip apie itin retai pasitaikančius, paukščius tik atsitiktinai užskrendančius, praskrendančius. Pavyzdžiui pietinis purplelis Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 1954m. Tauragėje, o 1990m. išleistame žinyne "Lietuvos Fauna. Paukščiai" (Vilnius "Mokslas") rašoma: "šiuo metu aptinkamas visoje Lietuvos teritorijoje" (325psl.).
Klimatas kinta neišvengiamai. Man asmeniškai, labiausiai gaila baltųjų lokių. Vargšai Aliaskoje kankinasi, nebepagauna ruonių, išsekę valkiojasi it bomžai rausiasi po šiukšlių konteinerius...
O mano svajonės niekas neskuba įgyvendinti - nuvežti bent vieną porelę baltųjų lokių į Pietų ašigalį (всем пингвинам на зло).
Trobą, kūrenamą kietu kuru, dar palikime ramybėj. Visai gera gruodžio mėnesį sėdėti prie besikūrenančio pečiaus ir karts nuo karto įmesti kokį beržinį ar eglinį pagalį ir žiūrėt į degančią ugnį.
Na, o kas dėl tų 2 laipsnių per 100 metų, tai čia visiška utopija. Jau dabar pasižiūrėkim už lango kas žiemą dedasi? Tiksliau, už lango turėtų būti žiema, o iš tikro oras lyg nesibaigiantį spalio mėnesį. Pernai žiemos beveik nebuvo, žiūrėkim, kad šiemet bent mėnesiuką tikros žiemos sulauktume.
Pas mus jau gyvūnai normaliai aklimatizavosi tie, apie kuriuos Tadas Ivanauskas rašė tik kaip apie itin retai pasitaikančius, paukščius tik atsitiktinai užskrendančius, praskrendančius. Pavyzdžiui pietinis purplelis Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 1954m. Tauragėje, o 1990m. išleistame žinyne "Lietuvos Fauna. Paukščiai" (Vilnius "Mokslas") rašoma: "šiuo metu aptinkamas visoje Lietuvos teritorijoje" (325psl.).
Klimatas kinta neišvengiamai. Man asmeniškai, labiausiai gaila baltųjų lokių. Vargšai Aliaskoje kankinasi, nebepagauna ruonių, išsekę valkiojasi it bomžai rausiasi po šiukšlių konteinerius...
O mano svajonės niekas neskuba įgyvendinti - nuvežti bent vieną porelę baltųjų lokių į Pietų ašigalį (всем пингвинам на зло).
Dabartinėmis technologijomis 2 opcijos galimybės yra labai ribotos, taigi, realistiškesnis variantas yra 1.Vilius wrote:1. Sumažinti CO₂ ir kito brudo išmetimą į atmosferą;
2. Geoengineeringo pagalba bandyti "ištaisyti" padarytą žalą.
Nors turbūt būtų gerai, jei patikslintum, ką konkrečiai turi galvoje su ta geoinžinerija.
O kaip trečia altenatyva - viską palikti savieigai ir nesukti per daug galvos? Kokios būtų realios klimatinės, ekonominės ir socialinės pasekmės? Ar tikrai esame ant kažkokios apokalipsės sleksčio? Pūs stiprūs vėjai, bus šilta, šalta, potvyniai ir t.t. O kada viso šito nebuvo? Ir žmonija dar netapo dinozaurais.Vilius wrote: Iš esmės yra dvi alternatyvos*:
1. Sumažinti CO₂ ir kito brudo išmetimą į atmosferą;
2. Geoengineeringo pagalba bandyti "ištaisyti" padarytą žalą.
Nesidomiu šia tema, man tikrai px ant klimato, ant orų prognozių po 100 ar 1000 metų.
Abejones sustiprino per BBC žinias matytas interviu su Kiribato prezidentu (jo, pasirodo, yra tokia valstybė). Man kažkokia komedija pakvipo: niekam nežinoma valstybėlė vidury vandenyno, su salomis, kurias gali peršokti gerai isibėgėjęs, skundžiasi dėl didelių bangų per spring tides? Bet juk taip ir turi būti! Lietuvos pajūrį reguliariai nuplauna audros, bet dėl to nežliumbiame, kad reikia mažinti viam pasauliui ekonomikos augimą. Tai jeigu ddžiausios problemos yra kažkokios nykstančios meškos kur nors arktyje (nu tegul ir nyksta, big deal!) ir negriukių salos vandenyno vidury - tai gal tada išvis nėra jokių problemų ir nėra ko čia panikuoti?
Aš savo ruožtu nesuprantu visos tos isterijos dėl ekonomikos neaugimo. Ji reguliariai tai auga tai neauga, nėra čia ko žliumbti. Vien dėl to, kad kurį laiką neaugs taip sparčiai, tikrai negrįšime į priešindustrinius laikus.Pico wrote:O kaip trečia altenatyva - viską palikti savieigai ir nesukti per daug galvos? Kokios būtų realios klimatinės, ekonominės ir socialinės pasekmės? Ar tikrai esame ant kažkokios apokalipsės sleksčio? Pūs stiprūs vėjai, bus šilta, šalta, potvyniai ir t.t. O kada viso šito nebuvo? Ir žmonija dar netapo dinozaurais.
Nesidomiu šia tema, man tikrai px ant klimato, ant orų prognozių po 100 ar 1000 metų.
Abejones sustiprino per BBC žinias matytas interviu su Kiribato prezidentu (jo, pasirodo, yra tokia valstybė). Man kažkokia komedija pakvipo: niekam nežinoma valstybėlė vidury vandenyno, su salomis, kurias gali peršokti gerai isibėgėjęs, skundžiasi dėl didelių bangų per spring tides? Bet juk taip ir turi būti! Lietuvos pajūrį reguliariai nuplauna audros, bet dėl to nežliumbiame, kad reikia mažinti viam pasauliui ekonomikos augimą. Tai jeigu ddžiausios problemos yra kažkokios nykstančios meškos kur nors arktyje (nu tegul ir nyksta, big deal!) ir negriukių salos vandenyno vidury - tai gal tada išvis nėra jokių problemų ir nėra ko čia panikuoti?
Aisku dabar visai smagu, kai vidury ziemos toks pavasariskas oras, bet cia tik mums tokia palanki geografine padetis, o tu saleliu kurias minejei va gali visai nebelikti per ateinancius 100 metu. Balsuoju uz 1 varianta, nes jis atrodo saugiausias budas neprisidaryti bedos daugiau nei mums patiktu. Su geoinzinerija irgi lengva prisizaisti, kaip ir su co2 emisijom, kas savaime yra tam tikra geoinzinerija.Pico wrote:O kaip trečia altenatyva - viską palikti savieigai ir nesukti per daug galvos? Kokios būtų realios klimatinės, ekonominės ir socialinės pasekmės? Ar tikrai esame ant kažkokios apokalipsės sleksčio? Pūs stiprūs vėjai, bus šilta, šalta, potvyniai ir t.t. O kada viso šito nebuvo? Ir žmonija dar netapo dinozaurais.
Nesidomiu šia tema, man tikrai px ant klimato, ant orų prognozių po 100 ar 1000 metų.
Abejones sustiprino per BBC žinias matytas interviu su Kiribato prezidentu (jo, pasirodo, yra tokia valstybė). Man kažkokia komedija pakvipo: niekam nežinoma valstybėlė vidury vandenyno, su salomis, kurias gali peršokti gerai isibėgėjęs, skundžiasi dėl didelių bangų per spring tides? Bet juk taip ir turi būti! Lietuvos pajūrį reguliariai nuplauna audros, bet dėl to nežliumbiame, kad reikia mažinti viam pasauliui ekonomikos augimą. Tai jeigu ddžiausios problemos yra kažkokios nykstančios meškos kur nors arktyje (nu tegul ir nyksta, big deal!) ir negriukių salos vandenyno vidury - tai gal tada išvis nėra jokių problemų ir nėra ko čia panikuoti?
Tai aš ir klausiu, Liongino - taip pat: kokios tos bėdos?fizikanas wrote:saugiausias budas neprisidaryti bedos daugiau nei mums patiktu.
Pergyventi, kad išnyks kažkokia nykštukinė bananų respublikėlė man tai čia juokai kažkokie atrodo. Kuršių Nerijoje - visur, kur tik matysi smėlio kopas, žinok, kad po jomis guli ištisi kaimai. Viskas čia normalu.
Čia reikia labai ir labai atsargiai žiūrėti. Nes Rusijai mes (t.y., Baltijos šalys) irgi esam bananinės, nykštukinės valstybėlės, kurių gali ir netgi turi nebūti žemėlapyje. Nereikėtų šito pamiršti, kai kalbam apie valstybėles, į kurias mums nusispjauti.Pico wrote:Tai aš ir klausiu, Liongino - taip pat: kokios tos bėdos?fizikanas wrote:saugiausias budas neprisidaryti bedos daugiau nei mums patiktu.
Pergyventi, kad išnyks kažkokia nykštukinė bananų respublikėlė man tai čia juokai kažkokie atrodo.
Taip, viskas čia normalu, tik nenormalus Tamstos požiūris į valstybes.Kuršių Nerijoje - visur, kur tik matysi smėlio kopas, žinok, kad po jomis guli ištisi kaimai. Viskas čia normalu.
Problemų svarba – klausimas, žinoma subjektyvus. Bet taip jau nutiko, kad tiems, kurie priima sprendimus (t. y. ne tau ir ne Užkalniui) atrodo, jog šios problemos svarbesnės nei tai, kad tu sumokėsi šiek tiek daugiau mokesčių ir važinėsi šiek tiek mažesnio galingumo automobiliu. Štai ir viskas.Pico wrote:Tai jeigu ddžiausios problemos yra kažkokios nykstančios meškos kur nors arktyje (nu tegul ir nyksta, big deal!) ir negriukių salos vandenyno vidury - tai gal tada išvis nėra jokių problemų ir nėra ko čia panikuoti?
Sinoptikai 4 dienu prognoze retai pataiko, kaip as tau pasakysiu kas bus po 100 metu? Esme cia ne ta, kad isvardinti kas bus blogai, bet kaip tu gali garantuoti, kad bus kazkas gero? Siuo metu esantis klimatas yra tinkamas gyventi, tik todel, kad jei nebutu, tai nebutu musu, kurie gali pastebeti, kad jis netinkamas gyventi. Vsii kiti klimatai kuriuos esame mate (pvz marse menulyje, jupiteryje) yra netinkami gyventi. Netgi zemeje, temperatura 4 laipsniais zemesne, nei dabar buvo tik per ledynmeti. Tai as nezinau kas bus, kai ji bus 4 laipsniais aukstesne, bet buciau gana didelis optimistas tikedamasis, kad viskas bus just fine.Pico wrote:Tai aš ir klausiu, Liongino - taip pat: kokios tos bėdos?
Tik keletas dalyku kurie GALI atsitikti:
uzsemta didele dalis zmonijos. (44 procentai zmoniu gyvena arti vandens) http://coastalchallenges.com/2010/01/31 ... tal-areas/
Pablogejusios gyvenimo salygos pietuose, del ko padides pabegeliu srautas i siaure.
Runaway globalinis atsilimas, toks koks spejama kazkada ivyko Veneroje.
Tai jei gerai, supratau, nors yra tas konsensusas dėl antropogeninių klimato kaitos veiksnių, nėra aiškiai žinoma, kad bus kažkas labai labai labai blogo? Tai kuo pagrįsta visa šita isterija?fizikanas wrote:Sinoptikai 4 dienu prognoze retai pataiko, kaip as tau pasakysiu kas bus po 100 metu? Esme cia ne ta, kad isvardinti kas bus blogai, bet kaip tu gali garantuoti, kad bus kazkas gero? Siuo metu esantis klimatas yra tinkamas gyventi, tik todel, kad jei nebutu, tai nebutu musu, kurie gali pastebeti, kad jis netinkamas gyventi. Vsii kiti klimatai kuriuos esame mate (pvz marse menulyje, jupiteryje) yra netinkami gyventi. Netgi zemeje, temperatura 4 laipsniais zemesne, nei dabar buvo tik per ledynmeti. Tai as nezinau kas bus, kai ji bus 4 laipsniais aukstesne, bet buciau gana didelis optimistas tikedamasis, kad viskas bus just fine.
Kodėl jie apskritai pasirinko būtent 150 km vadinti "coastal area" (tai vos ne Kaunas uostamiesčiu tampa ) ir ten nieko nesako, kad visa tai apsems.fizikanas wrote:uzsemta didele dalis zmonijos. (44 procentai zmoniu gyvena arti vandens) http://coastalchallenges.com/2010/01/31 ... tal-areas/
Ar tikrai dabar ten Paryžiuje šnekėjo apie pabėgėlius ir gąsdino veneros likimu žemei per artimiausius 100 metų?fizikanas wrote:Pablogejusios gyvenimo salygos pietuose, del ko padides pabegeliu srautas i siaure.
Runaway globalinis atsilimas, toks koks spejama kazkada ivyko Veneroje.
Konsensusas yra, kad zmogaus ismetamos siltnamio efekto dujos atsakingos uz silumos didejima. Kaip silumos didejimas atsilieps nieks nezino ir ta zinoti neimanoma turbut, del chaotiskos klimato prigimties. Logiska butu turbut nerizikuoti nezinant. Isivaizduok, jei turetum losimo kauliuka, kuri ismetus, jei iskris 6, tai visa zmonija isnyks, taciau jei iskris betkoks kitas skaicius tai nieko blogo nenutiks. Ar manai butu protinga dalyvauti sioje loterijoje, jei nedalyvavimas kainuotu, na gal siektiek mazesni globalu BVP?Pico wrote:Tai jei gerai, supratau, nors yra tas konsensusas dėl antropogeninių klimato kaitos veiksnių, nėra aiškiai žinoma, kad bus kažkas labai labai labai blogo? Tai kuo pagrįsta visa šita isterija?
100km atstumu 40%. Principas tas, kad zmones del istoriniu priezasciu tankiau gyvena salia krantu. Tai like obviously, i rizika, kad vandens lygis pakils reikia atsizvelgti labiau jau vien del sitos priezasties.Pico wrote:Kodėl jie apskritai pasirinko būtent 150 km vadinti "coastal area" (tai vos ne Kaunas uostamiesčiu tampa ) ir ten nieko nesako, kad visa tai apsems.
Tai niekas ir nesako, kad globalinis atsilimas yra blogai del to ir tik del to apie ka dabar ten snekejo Paryziuje. Nors jau vien to apie ka snekejo Paryziuje matomai pakako.Pico wrote:Ar tikrai dabar ten Paryžiuje šnekėjo apie pabėgėlius ir gąsdino veneros likimu žemei per artimiausius 100 metų?
Galbūt kai kuriems žmonės atrodo, kad užlietos salos ir pakrantės bei nykstančios rūšys yra „kažkas labai blogo“.Pico wrote:Tai jei gerai, supratau, nors yra tas konsensusas dėl antropogeninių klimato kaitos veiksnių, nėra aiškiai žinoma, kad bus kažkas labai labai labai blogo? Tai kuo pagrįsta visa šita isterija?
Taip! Nes mažesnis blogis visada gimdo didesnį blogį. Mažesnės rūšies išnykimas provokuoja didesnės nykimą. Taigi, pradžioje užlies tik mažas niekines saleles, o vėliau ir didesnes, o galiausia ir salynus ar pusiasalius. Ateis ir iki Lietuvos - iš pradžių užlies kokią nors Šventąją. Kam jos reikia?RB wrote:Galbūt kai kuriems žmonės atrodo, kad užlietos salos ir pakrantės bei nykstančios rūšys yra „kažkas labai blogo“.
Dabar tingiu ieskoti, bet kiek pamenu bent kazkiek realistiskos geoinzhinerijos priemones paprastai buna is operos "padarykime, kad zeme atspindetu daugiau sviesos". Esu mates minint tokius variantus (in no particular order):RB wrote:Dabartinėmis technologijomis 2 opcijos galimybės yra labai ribotos, taigi, realistiškesnis variantas yra 1.
Nors turbūt būtų gerai, jei patikslintum, ką konkrečiai turi galvoje su ta geoinžinerija.
- Prileisti i vandenynus oro burbuliuku, kad pavirsius butu baltesnis
- Auginti zemes ukio kulturas, kurios sugeria maziau sviesos
- Pripurksti visokio brudo (nuo vandens iki ivairiausiu chemikalu) i virsutinius atmosferos sluoksnius
- Naudoti sviesa atspindincias medziagas keliams, namu stogams, etc.
Bet va ar jos realistiškos? Mažai domėjausi, bet kiek teko matyt, susidarė įspūdis, kad visa tai yra tik hipotetiniai pasvaičiojimai, o ne bent kažkiek išbandytos ir realiai įperkamos technologijos.Vilius wrote:Dabar tingiu ieskoti, bet kiek pamenu bent kazkiek realistiskos geoinzhinerijos priemones paprastai buna is operos "padarykime, kad zeme atspindetu daugiau sviesos".
Nu va, vienas ekonomiskai imanomas variantas: How to Slow Climate Change With a Fake Volcano. Tipo i atmosfera pripurski sieros rugsties, nes pasirodo jos laseliai gerai atspindi sviesa. Kaina butu iki 6 milijardu per 10 metu, kas pasaulio mastu yra kapeikos. Nu aisku (surprise, surprise), yra visokiu salutiniu poveikiu - nuo zalos ozono sluoksniui ir dar labiau padidejusio vandenynu rugstingumo iki sveikatos, ir gal net karu.RB wrote:Bet va ar jos realistiškos?
Apart sieros rugsties esu mates siulant ir kitu medziagu, su skirtingomis kainomis ir salutiniais poveikiais.
Last edited by Vilius on 2019-03-20 12:04, edited 1 time in total.
Pala, čia, aišku, truputį ne į temą, bet aš nesupratau ir prašau šiokio tokio (trumpo) paaiškinimo. Norima sumažinti šilumą, atspindint šviesą? O tai šviesa ir šiluma nėra skirtingos prigimties dalykai? Na, šiluma - tai infraraudonieji spinduliai, o šviesa yra elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių (žiūr. Wiki). Tai mano nuomone užtektų atrasti ką nors, kas atspindėtų tik infraraudonuosius spindulius, ir viskas. Kam reikia siekti, kad būtų atspindimas visas šviesos spindulių spektras?Vilius wrote:Nu va, vienas ekonomiskai imanomas variantas: How to Slow Climate Change With a Fake Volcano. Tipo i atmosfera pripurski sieros rugsties, nes pasirodo jos laseliai gerai atspindi sviesa.RB wrote:Bet va ar jos realistiškos?