Įsižeidimas

Kokia moralės kilmė? Kaip turėtumėme elgtis? Aptarkime visa tai šiame forume.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-04-10 00:34

Čia aš pritariu Nomad, įsižeidimas labai jau subjektyvi sąvoka ir racionaliame pasaulyje ji visiškai neturi jokios reikšmės. Tai emocija ir tiek.
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2009-04-10 11:26

Kaip gerai, kad mes gyvename racionaliame pasaulyje ir neturime emocijų...
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-04-10 13:47

Undine wrote:Kaip gerai, kad mes gyvename racionaliame pasaulyje ir neturime emocijų...
ar aš sakiau, kad neturim emocijų ? :wacko: aš pats esu gan įžeidus, bet tai mano problema, o ne to, kas "įžeidinėja". Tarkim, krikščionį gali įžeisti tas užrašas "there's probably no god". Ir ką gi padarysi ? Gal dar kam nors kils noras patraukt to lozungo autorių į teismą už įžeidimą. Būtų absurdas, bet panašūs dalykai vyksta. Vat asmeninio įžeidimo atveju kiek kebliau, bet tai nereiškia, vėl gi, mano kuklia nuomone, kad galima žmogų terorizuoti teismais jei jis tave neva "įžeidė". O gal jo ketinimai nebuvo įžeisti ? net jei ir ketino... įžeidimas yra "victimless crime" :) nukenčia tik tuščiagarbiškumas. Todėl ir sakau, kad tai subejktyvi sąvoka, ir racionaliame (o ne emociniame) pasaulyje ji neturi jokios reikšmės.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2009-04-10 18:15

Dzin kaip mane vadinsit, kol nesakot netiesos ir apeliuojat tik į jausmus, nes man, asmeniškai, nusišvilpt į žodinius įžeidinėjimus, jei jie kyla iš nevertų rimtos diskusijos pašnekovų. Verti pašnekovai nekalba nesąmonių.

Kita vertus, galima įsižeisti ir išgirdus "nepatogią tiesą". Bet čia jau pačio įsižeidusio asmens kvailumas ir nenorėjimas pripažinti realybės. Jei storuliui pasakysi, kad jis storas... Na, tai bus nejauku jam, jis gali įsižeisti.... bet tai tiesa, ir pykti už tiesą nederėtų. Tiesą reikia suprasti ir apkabinti, nes tiesa yra didžiausias mūsų draugas.

Išvada: Taip, įsižeidimas yra tik pačio įsižeidusio žmogaus reikalas. Neįmanoma įžeisti, tik įsižeisti.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-04-10 19:35

beje, norėčiau, kad skirtumėt šmeižtą ir įžeidimą :) nes kai kurie tą painioja. :oops:
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2009-04-10 21:03

Įsižeisti galima ir dėl šmeižto, ar ne? Jokio skirtumo nėra, nes kalbame apie emociją, kuri kyla pačiame žmoguje, apie įsižeidimą. Ar tai būtų tikslingas įžeidimas (pvz.: "Terensai, tu esi kiauliakrušys!") ar netikslingas ir sakantis tiesą (pvz.: "Ši žuvies pardavėja dvokia žuvimi"), ar tikslingas/netikslingas ir sakantis netiesą, šmeižiantis (pvz.: "Tai Petriukas išdaužė langą, panele mokytoja, juk žinot koks jis blogas!"). Visų šių veiksmų pasekmė yra įsižeidžiančiojo emocinė reakcija į dirgiklį, todėl jokio skirtumo kokia yra dirgiklio kilmė. O pačios emocijos atsiradimas yra ne kas kita, kaip pačio įsižeidžiančiojo darbas.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-04-10 22:09

Taip, bet aš omeny ką kita turėjau, ne esmė :)
User avatar
quisnox
naujokas
Posts: 4
Joined: 2009-12-09 01:08
Contact:

2009-12-09 01:22

Greitas įsižeidimas byloja apie silpną intelektą ir itin gerą savęs vertinimą/didelį pasitikėjimą savimi.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2009-12-09 10:50

quisnox wrote:Greitas įsižeidimas byloja apie silpną intelektą ir itin gerą savęs vertinimą/didelį pasitikėjimą savimi.
Pateikite šaltinius, prašom. Įdomu pasidarė.
User avatar
eleggua
naujokas
Posts: 69
Joined: 2009-11-26 18:33

2010-04-01 18:09

"Paėmė ir įsižeidė"? Hm. Nei psichologinio, nei fizinio skausmo žmogus nesirenka. Taip pat jis nesirenka, kaip interpretuoti tai ką pamatė. Šitie procesai vyksta prieš jo valia. Jis gali sakyti, kad nesupyko, tikinti save, kad kvaila taip daryti - bet pats įsižeidimas įvyks nepriklausomai nuo jo valios.
Psichika nėra kažkas, ką mes patys sau prisigalvojome. Tarp kitko, ji turi fiziologinį pagrindą. :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-04-01 22:06

eleggua wrote:"Paėmė ir įsižeidė"? Hm. Nei psichologinio, nei fizinio skausmo žmogus nesirenka. Taip pat jis nesirenka, kaip interpretuoti tai ką pamatė. Šitie procesai vyksta prieš jo valia. Jis gali sakyti, kad nesupyko, tikinti save, kad kvaila taip daryti - bet pats įsižeidimas įvyks nepriklausomai nuo jo valios.
Psichika nėra kažkas, ką mes patys sau prisigalvojome. Tarp kitko, ji turi fiziologinį pagrindą. :)
Ir dėl to mes nė kiek nesiginčijame. Tačiau, jei žmogus nenusistatytų priešiškai, nepriimtų visko asmeniškai, daiktus vertintų objektyviai ir būtų empatiškas, gebėtų pamatyti viską iš kitų žmonių perspektyvos - tokiam žmogui įsižeisti būtų kur kas mažiau progų. Taigi, sąmoningai reguliuodami būdą, kuriuo priimame informaciją galime, iki tam tikro lygmens, reguliuoti nesąmoningus procesus, kaip antai antinksčių suaktyvėjimą ir adrenalino išskyrimą bei kitus fiziologinius procesus, kurie mums sukelia tą "įsižeidžiau" jausmą.
Galiausiai, čia jau prasideda debatai dėl žodžio laisvės. Laikausi nuomonės, kad visi gali sakyti viską apie visus, ir visi turi teisę nesiklausyti tų kalbų, jei kam nors jos nepatinka. Pateisinu visokio lygio žeminimą ir žodinį drabstymą purvais, tačiau nepateisinu netiesos apie asmenį skleidimo. Pavyzdžiui, asmeniškai, norėčiau turėti teisę sakyti, kad dabartinis LR Seimas yra gauja šiknaskylių, tačiau sakyti, kad jie yra vagys - negaliu. Šiknaskylė, šiuo atveju, yra žeminantis žodis ir tiek. Taip išsakau koks yra mano požiūris į juos. Tačiau neturiu žinių, kurios man leistų sakyti, kad jie yra vagys. Šiuo atveju, žodis "vagys" būtų ne mano asmeninė nuomonė, bet teigimas apie tikrovę, veikiausiai, jos neatitinkantis.
Prie ko suku? Manau, žmonės turėtų įsižeisti tik dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, pasakytų apie juos. Tačiau, kai apie juos kas nors išsako savo nuomonę - tai kitas reikalas.
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2010-04-03 01:22

Iš racionaliosios pusės žvelgiant visiškai sutinku su Demonu – nėra ko įsižeidinėti dėl visokių niekų pripliaukštų besinaudojant savo žodžio laisve.

Bet yra ir kita pusė – žmonės nesąmoningai linkę nuomonę apie save susidaryti pagal kitų žmonių įvertinimą. (Cha! Wiki patvirtina, kad aš teisi :P ) Nuolat girdėdamas apie save blogus dalykus žmogus jaučia spaudimą savivertės devalvacijai, dėl to ir kyla pyktis.

Jei žmogus nuo galvos iki kojų būtų racionalus sutvėrimas, reagavimą į pagrindo neturinčius įžeidimus galima būtų laikyti taisytina programos klaida. Bet dabar geriausia ką galime padaryti – tai pajausti atsakomybę dėl savo žodžių įtakos aplinkinių psichinei sveikatai.
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2010-04-07 11:59

Nomad wrote:Aš jau labai senai priėjau išvados, kad įsižeidęs žmogus negali nieko kaltint, nes kaltas (jei jau vartot šį žodį, ko apskritai nemėgstu) yra tik jis pats. Ir tai, kad jis įsiskaudino, iš esmės yra tik jo vieno problema. IMHO kuo daugiau žmogus turi tuštybės, tuo greičiau linkęs įsižeist. Isn't it true?
Nesutiksiu visgi, kvailas požiūris čia jūsų, kad dėl skausmo ar įsižeidimo kaltas tas kuriam skauda ar tam kuris įsižeidęs.Nekalba apie išimtis, kalbu apie tradicinę situaciją, kad ir minėtą su šakėm ir koja.Ateina kaimynas, persmeigia man koja su šakėm.Man skauda, skauda todėl, kad smegenų impulsai sukelia skausmą, jie sukelia skausmą, nes yra atvira žaizda, kuri yra dėl kaimyno kaltės, kuris perdurė koją, vadinasi jis kaltas ir dėl skausmo, nes jei jis nebūtų perduręs kojos nebūtų ir skausmo.

Dėl įsižeidimo.Nemanau, kad tai įsižeidusio kaltė.Čia tas pats kaip žmogui pridėti pagalių ant kelio paskui sakyti, kad jis pats kaltas, kad nepastebėjo ir apgriuvo.Dauguma atveju žmogus sakydamas kažką žino, kad gali įžeisti tačiau vistiek sako.Jei aš esu rasistas ir įžeidinėju žmogų, kad jis nieko vertas 'nigeris' tai kur čia jo kaltė, jis gimė tokios spalvos
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-04-07 13:47

Rated wrote:Nesutiksiu visgi, kvailas požiūris čia jūsų, kad dėl skausmo ar įsižeidimo kaltas tas kuriam skauda ar tam kuris įsižeidęs.
Jeigu aš nuspręsčiau įsižeisti, kai tik pamatysiu tavo kitą pranešimą šia tema, kieno kaltė tai būtų?
Čia mes kalbame apie tai, kad įsižeidimas yra subjektyvi emocija, kurią asmuo jaučia pagal tai, ką jis vertina. O kiekvieno žmogaus vertinimas yra subjektyvus. Jei tuo pačiu žodžiu gali vieną žmogų pagirti, o kitą - pažeminti, tada ryškėja tai, jog įsižeidimas priklauso nuo žodžio reikšmės, o reikšmę žodžiams suteikia žmonės, kiekvienas individualiai. Maža to, kiekvienas žmogus turi savo subjektyvų žodžių reikšmingumo vertinimą. Tačiau, net kalbėdami plačiau, ne vien apie žodžius, tačiau ir veiksmus ir apskritai saviraišką, visa tai galime taikyti universaliai. Bet koks bet kokios saviraiškos suvokimas yra subjektyvus, tai yra, žmogus turi asmeninį požiūrį į Pasaulį. Todėl, jei pats įsižeidimas atsiranda vertinant kitų asmenų saviraišką subjektyviai, pati emocija taip pat yra subjektyvi. Nenoriu nuklysti link fenomenologijos ar postmodernizmo, tačiau žmogaus emocijų ir jausmų subjektyvumą, veikiausiai, pripažįstat visi.
Imkime, kad ir pavyzdį su šake smeigta į koją. Nori žmogus, ar nenori, jis skausmą jaus. Ar jam jis nepatiks, ar bus malonus - kitas reikalas. O su saviraiška - kas kita. Žmogus, iš esmės, gyvendamas ir kurdamas savo vertybines orientacijas, renkasi tai, ką jis gerbia ir negerbia, kas jam patinka ir kas jį įžeidžia. Kadangi gyvename visuomenėje, kurioje visi žmonės skirtingi (kitaip ir būti negali), tenka pripažinti, kad bet kokia saviraiška turėtų būti laisva, mat bet koks įsižeidimas susijęs su ja - subjektyvus ir, pasigilinus, iš tiesų yra įsižeidusiojo pasirinkimas, jo konstruktas.
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2010-04-07 15:50

D3monas wrote:
Rated wrote:Nesutiksiu visgi, kvailas požiūris čia jūsų, kad dėl skausmo ar įsižeidimo kaltas tas kuriam skauda ar tam kuris įsižeidęs.
Jeigu aš nuspręsčiau įsižeisti, kai tik pamatysiu tavo kitą pranešimą šia tema, kieno kaltė tai būtų?
Čia mes kalbame apie tai, kad įsižeidimas yra subjektyvi emocija, kurią asmuo jaučia pagal tai, ką jis vertina. O kiekvieno žmogaus vertinimas yra subjektyvus. Jei tuo pačiu žodžiu gali vieną žmogų pagirti, o kitą - pažeminti, tada ryškėja tai, jog įsižeidimas priklauso nuo žodžio reikšmės, o reikšmę žodžiams suteikia žmonės, kiekvienas individualiai. Maža to, kiekvienas žmogus turi savo subjektyvų žodžių reikšmingumo vertinimą. Tačiau, net kalbėdami plačiau, ne vien apie žodžius, tačiau ir veiksmus ir apskritai saviraišką, visa tai galime taikyti universaliai. Bet koks bet kokios saviraiškos suvokimas yra subjektyvus, tai yra, žmogus turi asmeninį požiūrį į Pasaulį. Todėl, jei pats įsižeidimas atsiranda vertinant kitų asmenų saviraišką subjektyviai, pati emocija taip pat yra subjektyvi. Nenoriu nuklysti link fenomenologijos ar postmodernizmo, tačiau žmogaus emocijų ir jausmų subjektyvumą, veikiausiai, pripažįstat visi.
O aš kalbu, kad tai ne tik subjektyvi emocija, ir manau, kad dauguma įsižeidimo atveju, asmuo sakydamas numano, kad taip bus.Visiems bendra viena logika ir niekas neįsižeidžia jei pasakai kokie graži šiandien tavo šūkuosena(nebent tas žmogus pora savaičių galvos neplovė, bet vėlgi, čia jau tas komplimentas iš sarkazmo parėjo, todėl buvo galima suprasti, kad įsižeis.Jūs kalbate apie mažumą įsižeidimo atvejų, tai yra mažiau sutinkamų praktikoje kai žmogus įsižeidžia nuo to, kas nemanėte, kad gali įžeisti.. :)
mkime, kad ir pavyzdį su šake smeigta į koją. Nori žmogus, ar nenori, jis skausmą jaus. Ar jam jis nepatiks, ar bus malonus - kitas reikalas.
Nemanai, kad biški link absurdo linksti, padaryk apklausa kas jaustų malonumą kai jam kaimynas su šakėm koją persmeigtų :D Gal ir įmanomas variantas bet vėl gi, trupinėliai procentų, šnekat jūs apie tai ko nėra praktiškai arba yra kažkur procento tūkstantosiose dalyse pasislėpę
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2010-04-07 18:18

Undine wrote: (...)Bet yra ir kita pusė – žmonės nesąmoningai linkę nuomonę apie save susidaryti pagal kitų žmonių įvertinimą. (Cha! Wiki patvirtina, kad aš teisi :P ) Nuolat girdėdamas apie save blogus dalykus žmogus jaučia spaudimą savivertės devalvacijai, dėl to ir kyla pyktis. (...).
Kažką panašaus teigia ir etikečių klijavimo teorija (angl. - labelling theory) Taigi, tie asmenys kuriems buvo priklijuota tam tikra "etiketė", priima jiems primestą vaidmenį ir sėkmingai vaidina, o aplinkiniai jau iš anksto nusiteikę atitinkamai reaguoti į "spektaklį". Vienžo, taip formuojasi individo identitetas bei savivoka.
Alchi
pradedantis
Posts: 249
Joined: 2010-01-01 18:48

2010-04-07 20:19

D3monas wrote:Jeigu aš nuspręsčiau įsižeisti, kai tik pamatysiu tavo kitą pranešimą šia tema, kieno kaltė tai būtų?
Tu man paaiškink, kaip tu sugebėsi nuspręsti įsižeisti.

Manau čia diskusiją užvedė žmogus, kuris nuolatos įžeidinėdavo kitus žmones, tačiau norėjo pateisinti save, tai sugalvojo, kad jis nekaltas, kad kiti įsižeidžia, kai jis tyčiojasi iš jų įsitikinimų/whatever...

Dėl įžeidimo kaltas įžeidėjas, nes - veiksmas sukelia reakciją. Žmogus spontaniškai neįsižeidžia. Gal kitą klausima vertėtų panagrinėti, ar blogai ką nors įžeidinėti?
Žiūrint kokiam lygyje. Jeigu įžeidinėjama, tiesiog dėl įžeidinėjimo - nu tai pramoga, kiekvienam savo. Bet tarkime įžeidinėji norėdamas pagrįsti teiginį - na man tai netrukdo, aš dažniausiai į tai nekreipiu dėmesio, arba kontraatakuoju. Tačiau kiti tai laiko "žemu lygiu", jų teisė ir jie savaip yra teisūs. Bet įžeidinėjimas yra, papraščiausiai, bendravimo priemonė, šiokia tokia manipuliacija žmogaus jausmais ir tiek.

Šitą mintį pratęsiant, ar pačio žmogaus kaltė, kad jisai juokiasi iš komiko baerių?
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-04-08 12:40

Alchi wrote:
D3monas wrote:Jeigu aš nuspręsčiau įsižeisti, kai tik pamatysiu tavo kitą pranešimą šia tema, kieno kaltė tai būtų?
Tu man paaiškink, kaip tu sugebėsi nuspręsti įsižeisti.
Labai paprastai. Mane nervina žmonės, kurie nusišneka. :lol:
Rated wrote:ūs kalbate apie mažumą įsižeidimo atvejų, tai yra mažiau sutinkamų praktikoje kai žmogus įsižeidžia nuo to, kas nemanėte, kad gali įžeisti.. :)
Ne, kalbu apie tai, jog įsižeidimas yra sąmonės konstruktas. O skausmo pojūtis yra tiesioginis atsakas, kuriam sąmonė beveik neturi įtakos, mat, skausmas bus jaučiamas, nepaisant to, ar žmogui jis malonus, ar nemalonus. Suprask, čia kalbu ir apie mazochistus, kad aprėpčiau visus atvejus. Man regis, nesugriebei minties, kurią norėjau išreikšti ir tiek.
Rated wrote:manau, kad dauguma įsižeidimo atveju, asmuo sakydamas numano, kad taip bus
Taip. Bet tai nereiškia, jog įžeidimą girdintis asmuo turi iš karto įsižeisti. Mat pats įsižeidimas yra sąmonės konstruktas, kuriuo asmuo gali manipuliuoti. Žmogus gali rinktis tiesiog nereaguoti į tai.
Akela wrote:Kažką panašaus teigia ir etikečių klijavimo teorija (angl. - labelling theory) Taigi, tie asmenys kuriems buvo priklijuota tam tikra "etiketė", priima jiems primestą vaidmenį ir sėkmingai vaidina, o aplinkiniai jau iš anksto nusiteikę atitinkamai reaguoti į "spektaklį". Vienžo, taip formuojasi individo identitetas bei savivoka.
...Tokiu būdu savo sąmonėje sukurdami konstruktus, pagal kuriuos viską matuoja. Tokiu atveju, žmogus į konkrečius žodžius reaguoja jautriau. Kaip, tarkime, juodaodis reaguotų į žodį "negras," ar homoseksualas į žodį "pyderas." Tačiau, jei žmogus suvoktų, kad visos tos emocijos yra tik jo sąmonės konstruktai, jis gali jas valdyti. Įsižeisdamas žmogus tik suteikia malonumą jį įžeidžiančiam asmeniui, mat atlieka tai, kas iš jo tikimasi ir tai daro savo noru, mat konformistiškai priima standartus, kuriuos jam primeta įžeidžiantis asmuo.
Alchi wrote:Dėl įžeidimo kaltas įžeidėjas, nes - veiksmas sukelia reakciją.
Dabar mane įžeis ir tavo pranešimai, nes ir tu nusišneki. :lol:
Alchi wrote:Šitą mintį pratęsiant, ar pačio žmogaus kaltė, kad jisai juokiasi iš komiko baerių?
Taip, nes kiekvienas žmogus savyje sukuria konstruktus, pagal kuriuos subjektyviai matuoja kas jam yra juokinga. Ar daug krikščionių fundamentalistų juokiasi iš George Carlin pokštų apie religiją? Kodėl jie nesijuokia?
Tau, kaip toje srityje nenuraukiančiam, galiu paaiškinti, jog juokas yra gynybinis atsakas, kilęs, manoma, iš verkimo. Tačiau, jei verkimas yra atsakas, sakantis "aš bijau ir esu bejėgis," tai juokas sako: "aš matau priešišką jėgą, tačiau ji manęs negąsdina, tas pranašumo jausmas, tačiau ir kibirkštis nerimo, man yra malonūs jausmai." Agresyvus juokas, nukreiptas į konkretų individą, yra kitas dalykas. Toks juokas pasako "aš tavęs nebijau, esu pranašesnis, tačiau tu man priešiškas," manau, tik toks juokas yra bent kiek arti įžeidimo.
Post Reply