Negaliu teigti, kad iš esmės nesutinku su Nomad siūlomu MVG (maksimalios visuotinės gerovės) principu, bet: jis iš ties pernelyg apibendrintas ir nepakankamas.
O aš kitaip ir neteigiau
Kas yra „gerovė“ (aš nekalbėsiu apie šios sąvokos subjektyvumą, kurio dėka MVP tampa iš esmės itin subjektyviu)?
Be abejo, subjektyviu. Joks objektyvumas čia neįmanomas. Tačiau tam ir yra konkretūs įstatymai, konstitucijos, galiausiai abstraktūs principai (žmogaus teisių deklaracija). Jei šis principas būtų pakankamas, to visai nereikėtų. Žmonės tiesiog elgtųsi pagal jį, o kas elgiasi ne pagal jį būtų baudžiamas.
Neįmanoma vertinti žmogaus būklės visuomenėje vienareikšmiškai, būtų labai sunku išvesti kažkokį bendrą vidutinį „žmogaus gerovės rodiklį“ iš daugybės skirtingų žmogaus interesų, galimybių tuos interesus tenkinti bei įvairių diskomfortą keliančių veiksnių, tuo labiau, kad šie veiksniai ir interesai, ko gero, yra labai nelygiareikšmiai tarpusavyje; dažnai jų santykinės vertę vienas kito atžvilgiu nustatyti neįmanoma.
Taip, sunku, todėl tam reikalui ir turime gausybę įstatymų bei milžinišką struktūrą, plačiau žinomą demokratijos vardu. Kitu atveju jos nereikėtų, pvz., "....kad būtų gerai VIENAM žmogui" - idealiausia santvarka turbūt būtų diktatūra, vieno asmens kultas.
Labai keisti išvedžiojimai – „abortų draudimas patenkins 95% žmonių, o leidimas moteriai apsispręsti patenkins visus“. Juk pakankamai aišku, kad leidimas apsispręsti nepatenkins tų hipotetinių 95% procentų davatkų
Patenkins labiau, nei jei jos būtų verčiamos darytis abortą. Patenkins ne tiek labai, kiek patenkintų jei kitiems būtų draudžiama darytis abortą.
Taigi, prieš taikant Nomad postuluojamą principą visų pirma reikėtų priemonės, kuri leistų įvertinti skirtingų interesų reikšmę žmogaus gerovei, taip sakant, įvesti svertinį koeficientą. Kol nėra priemonės kiekybiškai įvertinti skirtingų interesų svarbą, tiesiogiai taikyti „maksimalios visuotinės gerovės principą“ praktiškai sunkiai įmanoma, nes nelabai pavyks įvertinti bet kurio sprendimo poveikį šiai „visuotinei gerovei“.
Tokia priemonė, nors ir neidealiai veikianti, yra demokratinė santvarka. Geresnės nelabai žinau.
Bent jau mano nuomone čia kyla būtinybė atskirti teisėtus ir neteisėtus interesus. Pvz., juk kurdami baudžiamąją teisę neatsižvelgiame į tai, kad galimybė pavogti ir likti nenubaustam labai padidina vagies gerovę, taigi, prisideda ir prie MVG kėlimo.
Daug nepilstant iš tuščio į kiaurą, manau, kad draudimas vogti buvo priimtas todėl, kad manyta, jog toks įstatymas geriausiai atitinka principą "... gerai kuo daugiau žmonių". Juk dauguma žmonių pasisako už draudimą vogti. Jei leistume vogti, problemų atsirastų ir tam pačiam vagiui, reikėtų savo jėgomis saugoti prisivogtą turtą. Gautume stipriausiųjų valdžią - tikrai prieštarauja principo daliai apie žmonių skaičių
Ir tikrai įstatymai neieško kompromiso tarp vagies intereso nebaudžiamai vogti ir savininko intereso išsaugoti turtą. Vadinasi, į kai kuriuos interesus mes tiesiog visiškai neatsižvelgiame.
Tikrai taip.
Aš ilgai mąsčiau apie tai, kokį principą galėčiau pasiūlyti vietoje MVG. Pirma mintis buvo lyg ir imti kaip išeities tašką tam tikras žmogaus teises, tačiau kyla klausimas, kuo remiantis būtų galima jas apibrėžti, ir mes vėl grįžtame į pradinį tašką.
Tai jau padaryta. Žmogaus teisės yra būtent pagal šį principą.
Jei turėtume kažkokį universalų būdą atmesti tokiems neteisėtiems interesams ir jų tenkinimo (ar jų netenkinimo sukeliamo diskomforto) neįskaičiuotume vertindami MVG, galbūt šis principas būtų tinkamas (nors vis dar liktų mano pasisakymo pradžioje išdėstytos įgyvendinimo problemos, kurios vis vien reikalautų šį principą smarkiai detalizuoti ir papildyti).
kad šį principą labai sunku taikyti praktikoje, rodo įvairios demokratinių valstybių problemos. Tačiau jei manai, kad jis nėra teisingas, o alternatyvos neturi, kokiu principu tada leisk paklausti priimamos konstitucijos, žmogaus teisių deklaracijos ir jomis besivadovaujantys įstatymai? Ju ne randomu. Visi siekia, kad gerai būtų kuo didesniam skaičiui žmonių. Tu tik nurodei priežastis, kodėl tai padaryti yra labai sunku, ir praktika rodo, kad esi teisus. Norėjau parašyti "istorija rodo", bet visgi šiuo principu pradėta vadovautis ne taip jau seniai.