Aš kadangi į viską žiūriu iš anarchistinės (taip, kaip aš ją suprantu) pusės, man tai atrodo labai realu, racionalu ir įmanoma ir netgi vienintelis būdas "susitarti" ta prasme. Omeny turiu tai, kad pokyčiai privalomi ne tik šioje sferoje, bet ir kitose, pokyčiai turi būti žmonių mąstyme, lavinimo sistemoje ir t.t. Tai nėra kažkas, kas būtų pasiekiama per tris dienas ar tris metus. Tai ilgas procesas ir aš abejoju, ar per savo gyvenimą pamatysiu kokius esminius pokyčius, tačiau tie pokyčiai po truputį vyksta (free culture prasme).
Dabar pat panaikinus intelektinę nuosavybę gautųsi šnipštas. Tačiau tai nereiškia, kad tai yra netinkamas požiūris iš esmės. Kuo daugiau domiuosi, tuo labiau juo įtikiu ir nematau kitų alternatyvų, kaip tik judėti šia linkme.
Tad pamirškim trumpam firmas ir specialistus, tai jau JŲ susitarimo reikalas. Problema yra intelektinė nuosavybė, kurią aš laikau absurdiška ir utopiška sąvoka, (kaip ir komunizmą). Tarkim, aš išgirstu kokią dainą, ir nutariu panaudot tarkim tuos pačius akordus, melodiją ir visą kitą, išskyrus tarkim dainos tekstą ar panašiai. Ar aš pažeisiu tos dainos kūrėjo teises ? Ar aš taip atimu iš jo turtą ? Kur ta riba ? Kas nustato tą ribą tarp plagiato ir "atsitiktinio sutapimo" ? Juk visi dainų akordai išgroti, galima sakyti, ir vis dar atsiranda muzikantų, kurie va, teisiasi su kitais muzikantais, neva pastarieji "nuplagijavo" jų melodiją. Kas čia per briedas ? Kur tad ta riba ? Kas kaip nori, tas interpetuoja ? Arba, jeigu sutampa du akordai, tai dar ne plagiatas, o jeigu trys akordai, jau plagiatas ?
Dėl žaidimų, viską išspręs rinka. Tad ateityje tie tavo atviro kodo žaidimai tikrai bus, netgi dabar jų yra, tingiu kapstyt tau dabar, ir jie aišku, nėra tokie "superiniai" kaip komerciniai, tačiau faktas, kad egzistuoja.
Ar tikrai ? Kodel tu manai, kad dauguma mokes daugiau ? (Beje jei tikrai dauguma mokes daugiau, tai ta pati sekmingai dauguma gali daryti
ir dabar - esant didesnems kainoms.)
Mokės, nes many, kad taip parodys/pamalonins savo mėgstamą atlikėją + per daug nenuskurs, nes kaina iš esmės nebus per aukšta. O apie DABARTINES muzikos albumų kainas, manau, net neverta šnekėt, jos mažiausiai 5 kartus, o neretai, 10 kartų išpūstos, nei kad vidutinis vartotojas išgali susimokėt. Aišku, tu atsakysi, jie gali nepirkti tuomet brangaus albumo, bet jie tau atsakys OK, nepirksiu, susimesiu su draugais po du litus, nusipirksim originalą ir pasidarysim skaitmeninę kopiją. Ir ką ? Dar pagalvok, jeigu jie tą kopiją nepatingės paplatinti torrent portaluose (ką paprastai žmonės ir daro), tai muzikantas gaus ŠPYGĄ TAUKUOTĄ.
Tad alternatyvos išvardintos aukščiau visam tam, kad muzikantas uždirbtų, ir vartotojas neliktų nuskurdęs.
Dabar kainų rinka nereguliuoja, nes nėra laisvos rinkos.
Galbut nesurinks is karto, o galbut ir is vis nieko nesurinks. Atsidanda per daug "galbut". Tokiu budu greitai dauguma firmu bankrutuotu.
Ir rezultate nukentetu galutinis vartotojas, nes firmos nenores smarkiai rizikuoti, to pasekoje sumazes unikaliu kurybingu projektu.
Kūribingi projektai nenukentės, esmė tame, kad galbūt sumažės "šūdinų" projektų (aka orientuotų į pelną, o ne meną), omeny turiu pigieną visokią, popsą ir t.t.
Na, toks mano supratimas šiuo metu.