GYvunu zudymas
Kūdikius lyginti su gyvūnais yra absurdas, nes pirmieji niekada nebūna kažkieno vieno nuosavybė. Paimkim naujagimį, kuris yra sūnus dviem žmonėm, anūkas dar keliems, sūnėnas/brolis/pusbrolis dar keliems, potencialus naudą nešantis pilietis visai visuomenei.
Na ir kas? Vaisius irgi gali pavirsti suaugusiu žmogumi, bet mes juos žudom, o dauguma suaugusiųjų net nesuka dėl to galvos.Aš būčiau linkęs remtis ne tuo, kad "suaugęs žmogus negali pavirsti kūdikiu", o tuo, kad kūdikis gali pavirsti suaugusiu žmogumi.
Pvz., tampant vegetaru? Manau, puiki pradžia.Taip. Gal žinai būdų, kaip juos "išrauti" arba bent jau pakirsti jų šaknis?
Paimkim naujagimį, kuris yra sūnus dviem žmonėm, anūkas dar keliems, sūnėnas/brolis/pusbrolis dar keliems.
1. Motina išstenėjo – jos nuosavybė, ji gali daryti, ką nori. Gal dar tėvui dalis priklauso. Jų vaikai, tėvai, giminės čia ne prie ko.
2. Gyvuliai dažnai irgi priklauso ne vienam žmogui, o, pvz., šeimai ar giminei.
3. Kas kam priklauso – tik susitarimo reikalas.
Tu pamiršai žalą. Tai potencialus žalą nešantis pilietis.potencialus naudą nešantis pilietis visai visuomenei
Svetimui ir fizikanui: kūdikių žudymas yra natūralus procesas su žinomais precendentais žmonių istorijoj.
Neanalogiškas pavizdys, kadangi vaisius kelia riziką savo išnešiotojai.Šešėlis wrote:Na ir kas? Vaisius irgi gali pavirsti suaugusiu žmogumi, bet mes juos žudom, o dauguma suaugusiųjų net nesuka dėl to galvos.Aš būčiau linkęs remtis ne tuo, kad "suaugęs žmogus negali pavirsti kūdikiu", o tuo, kad kūdikis gali pavirsti suaugusiu žmogumi.
Nuosavybė pirmiasia yra savoka apibūdinanti reiškinį. Pirmiau įvyko precendentas, kai žmogus naudojosi kažkokiu daiktu, o kiti to daikto iš jo neėme, ir tik vėliau tai buvo pavadinta nuosavybe. Niekas nesitaria kas kam priklauso, tiesiog kai kažkas kažkam priklauso, kiti tai gali pastebėti ir įvardinti, kad "egzistuoja nuosavybė". O va kūdikis, kaip socialinis reiškinys elgiasi būtent taip, lyg priklausytų daugiausia tėvams, paskui šiektiek giminėm ir artimiem draugam, o paskui jau šiek tiek visiems likusiems. Ir jei mes atsakinėjame į klausimą "kaip elgtis yra moralu" ir vadovaujames prielaida, kad "kesintis į kito nuosavybę nėra moralu", tai prieisime išvados, kad tėvai elgtūsi nemoraliai, kesindamiesi į savo kūdykį.Paimkim naujagimį, kuris yra sūnus dviem žmonėm, anūkas dar keliems, sūnėnas/brolis/pusbrolis dar keliems.
1. Motina išstenėjo – jos nuosavybė, ji gali daryti, ką nori. Gal dar tėvui dalis priklauso. Jų vaikai, tėvai, giminės čia ne prie ko.
2. Gyvuliai dažnai irgi priklauso ne vienam žmogui, o, pvz., šeimai ar giminei.
3. Kas kam priklauso – tik susitarimo reikalas.
Statistiškai, labiau naudą.Tu pamiršai žalą. Tai potencialus žalą nešantis pilietis.potencialus naudą nešantis pilietis visai visuomenei
Tai atsako į kokinors temos klausimą kaip?Svetimui ir fizikanui: kūdikių žudymas yra natūralus procesas su žinomais precendentais žmonių istorijoj.
Nepyk, bet čia nesąmonė. Dėdė neturi jokios reikšmės kūdikiui, nebent patys tėvai tą reikšmę suteikia. Lygiai taip pat ir namie stovintis kompiuteris. Jis gal formaliai priklauso, tarkim, tėvui, bet juo gali naudotis visi namiškiai. Kita vertus, dėdės ir tetos elgsis labai nemandagiai, jei atėję į svečius pradės savavališkai išrinkinėti detales, kviesti meistrus, daryti to kompiuterio patobulinimus, netgi naudoti be leidimo. Namiškiai dažnai irgi turi atsiklausti savininko leidimo norėdami jį naudoti. Ką jau kalbėti apie visai svetimus žmones.O va kūdikis, kaip socialinis reiškinys elgiasi būtent taip, lyg priklausytų daugiausia tėvams, paskui šiektiek giminėm ir artimiem draugam, o paskui jau šiek tiek visiems likusiems.
Tai puiku. Tu naudojiesi savo kūdikiu, kurio aš iš tavęs neimu. Pavadinkime tą kūdikį tavo nuosavybe.Pirmiau įvyko precendentas, kai žmogus naudojosi kažkokiu daiktu, o kiti to daikto iš jo neėme, ir tik vėliau tai buvo pavadinta nuosavybe.
Tėvas elgtųsi lygiai taip pat amoraliai, jei sudaužytų kompą ar užmuštų šunį, nors namiškiams jo labai reikia.tai prieisime išvados, kad tėvai elgtūsi nemoraliai, kesindamiesi į savo kūdykį.
Nežinau, kokia tavo statistika, bet manoji sako, kad daugeliu aspektų tai yra mažiau į naudą: http://en.wikipedia.org/wiki/OverpopulationStatistiškai, labiau naudą.
Tai atsako į Svetimo mėginimą racionalizuoti kūdikių žudymo draudimą kaip istoriškai susiformavusį.Tai atsako į kokinors temos klausimą kaip?
Tai atsako į tavo nuogąstavimus, kad kūdikių žudymas yra būtinai žala kūdikio nuosavybės teisių savininkams.
Šešėliui:
P.S. Į šį mano pa[si]aiškinimą nebūtina atsakinėti, jei manai, kad tai neduos jokios naudos.
"Linkęs remtis" nereiškia "visiškai tuo vadovautis". Matyt, vien tik to, kad tiek vaisius, tiek kūdikis gali tapti saugusiu žmogumi, neužtenka, kad žmonės visiškai vienodai į juos žiūrėtų. Be to, tas iš konteksto paimtas mano sakinys, nebuvo argumentas, kodėl kūdikiai žudomi.Šešėlis wrote:Na ir kas? Vaisius irgi gali pavirsti suaugusiu žmogumi, bet mes juos žudom, o dauguma suaugusiųjų net nesuka dėl to galvos.Aš būčiau linkęs remtis ne tuo, kad "suaugęs žmogus negali pavirsti kūdikiu", o tuo, kad kūdikis gali pavirsti suaugusiu žmogumi.
Ne taip mane supratai. Nebandžiau pagrįsti kūdikių žudymo draudimo tuo, kad taip susiklostė. Bandžiau pasakyti, kad įtaką tam turėjo krūva sisteminių veiksnių. Todėl prieš bandant taisyti ar suvokti kokį nors visuomenės reiškinį, nepakenktų įvertinti ir sisteminius jį įtakojančius veiksnius, o ne skubotai vadovautis kokia nors paprasta ir iš pirmo žvilgsnio teisinga idėja.Šešėlis wrote:Svetimui ir fizikanui: kūdikių žudymas yra natūralus procesas su žinomais precendentais žmonių istorijoj.[...]Tai atsako į Svetimo mėginimą racionalizuoti kūdikių žudymo draudimą kaip istoriškai susiformavusį.
P.S. Į šį mano pa[si]aiškinimą nebūtina atsakinėti, jei manai, kad tai neduos jokios naudos.
Šiek tiek "palyrinsiu":
Nesinorėtų, kad koks mėsėdis, pakratytų kojas dėl kokios širdies/kraujagyslių ligos, nes valgė mėsa tonomis ir neperžiūrėjo šito savo įpročio, nes jam naudingą informaciją "daug mėsos valgyti nesveika" nevykusiai užgožė nusistatymas "mėsos atsisakymas yra visiška nesąmonė, nes pvz. gyvūnų gynėjai tvirtina, kad gyvūnai tapatu žmogui". Taip pat nesinorėtų, kad koks jautrus, meniškos sielos žmogelis, prisiklausęs gudrių palyginimų pajustų sąžinės graužimą, užsiimtu nesubalansuotu veganizmu, dėl to įsivarytų kokią ligą, neefektyviai gaištų savo laiką ir eikvotų savo nervus gyvūnų gynėjų judėjime vietoj to, kad mėgautųsi gyvenimu ir užsiimtu pvz. tapyba. Aš čia smarkiai šaržuoju, bet, tikiuosi, aišku, kur link suku.
Kitas dalykas, "jūs esat žiaurūs, nes valgote mėsą ir kankinate gyvūnus" kartais (?) nesuveikia taip gerai kaip pozityvus pasidalinimas savo patirtimi:
"Daugelis mano giminaičių krito nuo visokių insultų, infarktų, taigi turiu ir aš paveldėtą polinkį į tai. Buvo ir man problemų su sveikata, tai va, pabandžiau nebevalgyti mėsos, tai dabar cholesterolis - liuks, figūra - liuks, paodinis riebalų sluoksnis - liuks, na, ir prie gyvūnėlių žudymo neprisidedu. O vat vegetariškų patiekalų kokių skanių, įdomių ir pigių prisirankiojau - nepatikėsit! Galiu receptais pasidalinti, jei norėsit. Savaitgaliais einu į jaukią vegetariška kavinukę. Rekomenduoju. Taip pat, košmarai nebesisapnuoja, jei kartais prieš miegą prisivalgau, kaip kad anksčiau su mėsa būdavo. Be to viena daktarka man pasakojo, kad žemesnėje mitybinėje grandinėje esantiems, visokie toksinai mažiau kaupiasi. Manau, kad vegetarizmas yra jėga."
Žiūrėk, gal po tokių žodžių, kas nors iš smalsumo ar pan. pats užsinorės ant savęs išbandyti tokią praktiką. O pikti skeptikai, bent jau galės su šiokia tokia potencialia nauda aiškintis, kiek tuose žodžiuose yra tiesos.
Šiaip, bent jau man norėtųsi, kad diskusiją būtų konstruktyvesne, tačiau nežinau, kas galėtų pasitarnauti tam reikalui. Man atrodo, kad po ginčais "kūdikiai panašūs į gyvūnus, todėl reikia jų nežudyti, kaip kad nežudome kūdikių" ir "nė velnio, kūdikiai nėra tas pats, kas gyvūnai maistui ar pan." tam tikra dalimi slepiasi: "man gaila gyvūnų, ir aš norėčiau, kad ir tu taip pat jų gailėtum, kaip ir aš" iš vienos pusės ir "man negaila gyvūnų taip, kaip tau, ir nepavyks tau manęs sugraudinti" iš kitos pusės. Todėl vietoj to, kad po keliasdešimt puslapių ginčų dar kelis puslapius viena pusė ieškotų panašumų tarp kūdikių ir gyvūnų, o kita pusė ieškotų skirtumų tarp jų, bei nieko nepešusios išsiskirstytų tik dar labiau įsitikinusios savo teisumu, būtų verta apsistoti ties esamu pasiskirstymu (X daliai žmonių gaila naudoti gyvūnus su sudėtinga CNS mėsai ar pan., Y daliai - negaila, Z dalis žmonių - negalvojo/nežino/neturi nuomonės) ir pasvarstyti, ką gero galima būtų iš to išlaužti.
Taigi, galima nutarti, kad X daliai žmonių gaila gyvūnų, todėl jų galutinis tikslas būtų visiškai išgyvendinti gyvūnų su sudėtinga CNS naudojimą mėsai ir pan., Y daliai žmonių gyvūnų negaila, todėl jiems gerai taip, kaip yra, t.y. kiekvienas valgo mėsos tiek, kiek nori. Koks galėtų būti abi puses tenkinantis kompromisas?
Nesinorėtų, kad koks mėsėdis, pakratytų kojas dėl kokios širdies/kraujagyslių ligos, nes valgė mėsa tonomis ir neperžiūrėjo šito savo įpročio, nes jam naudingą informaciją "daug mėsos valgyti nesveika" nevykusiai užgožė nusistatymas "mėsos atsisakymas yra visiška nesąmonė, nes pvz. gyvūnų gynėjai tvirtina, kad gyvūnai tapatu žmogui". Taip pat nesinorėtų, kad koks jautrus, meniškos sielos žmogelis, prisiklausęs gudrių palyginimų pajustų sąžinės graužimą, užsiimtu nesubalansuotu veganizmu, dėl to įsivarytų kokią ligą, neefektyviai gaištų savo laiką ir eikvotų savo nervus gyvūnų gynėjų judėjime vietoj to, kad mėgautųsi gyvenimu ir užsiimtu pvz. tapyba. Aš čia smarkiai šaržuoju, bet, tikiuosi, aišku, kur link suku.
Kitas dalykas, "jūs esat žiaurūs, nes valgote mėsą ir kankinate gyvūnus" kartais (?) nesuveikia taip gerai kaip pozityvus pasidalinimas savo patirtimi:
"Daugelis mano giminaičių krito nuo visokių insultų, infarktų, taigi turiu ir aš paveldėtą polinkį į tai. Buvo ir man problemų su sveikata, tai va, pabandžiau nebevalgyti mėsos, tai dabar cholesterolis - liuks, figūra - liuks, paodinis riebalų sluoksnis - liuks, na, ir prie gyvūnėlių žudymo neprisidedu. O vat vegetariškų patiekalų kokių skanių, įdomių ir pigių prisirankiojau - nepatikėsit! Galiu receptais pasidalinti, jei norėsit. Savaitgaliais einu į jaukią vegetariška kavinukę. Rekomenduoju. Taip pat, košmarai nebesisapnuoja, jei kartais prieš miegą prisivalgau, kaip kad anksčiau su mėsa būdavo. Be to viena daktarka man pasakojo, kad žemesnėje mitybinėje grandinėje esantiems, visokie toksinai mažiau kaupiasi. Manau, kad vegetarizmas yra jėga."
Žiūrėk, gal po tokių žodžių, kas nors iš smalsumo ar pan. pats užsinorės ant savęs išbandyti tokią praktiką. O pikti skeptikai, bent jau galės su šiokia tokia potencialia nauda aiškintis, kiek tuose žodžiuose yra tiesos.
Šiaip, bent jau man norėtųsi, kad diskusiją būtų konstruktyvesne, tačiau nežinau, kas galėtų pasitarnauti tam reikalui. Man atrodo, kad po ginčais "kūdikiai panašūs į gyvūnus, todėl reikia jų nežudyti, kaip kad nežudome kūdikių" ir "nė velnio, kūdikiai nėra tas pats, kas gyvūnai maistui ar pan." tam tikra dalimi slepiasi: "man gaila gyvūnų, ir aš norėčiau, kad ir tu taip pat jų gailėtum, kaip ir aš" iš vienos pusės ir "man negaila gyvūnų taip, kaip tau, ir nepavyks tau manęs sugraudinti" iš kitos pusės. Todėl vietoj to, kad po keliasdešimt puslapių ginčų dar kelis puslapius viena pusė ieškotų panašumų tarp kūdikių ir gyvūnų, o kita pusė ieškotų skirtumų tarp jų, bei nieko nepešusios išsiskirstytų tik dar labiau įsitikinusios savo teisumu, būtų verta apsistoti ties esamu pasiskirstymu (X daliai žmonių gaila naudoti gyvūnus su sudėtinga CNS mėsai ar pan., Y daliai - negaila, Z dalis žmonių - negalvojo/nežino/neturi nuomonės) ir pasvarstyti, ką gero galima būtų iš to išlaužti.
Taigi, galima nutarti, kad X daliai žmonių gaila gyvūnų, todėl jų galutinis tikslas būtų visiškai išgyvendinti gyvūnų su sudėtinga CNS naudojimą mėsai ir pan., Y daliai žmonių gyvūnų negaila, todėl jiems gerai taip, kaip yra, t.y. kiekvienas valgo mėsos tiek, kiek nori. Koks galėtų būti abi puses tenkinantis kompromisas?
Kaune į vieną tokią kartais užeidavau suvalgyti gabalėlio džiovintų vaisių pyrago - visai skanus buvo ir jauki kavinukė pakeliui. Kiek kartų susigundydavau ten ir pilnai papietaut - na visokie ten grybų kotletai ir etc - tiek kartų nusivyliau. IMHO, kotletas turi būti iš mėsos. Kiti antri patiekalai ir ne stebuklas. Dabar jau net nebeinu - prisimenu tų vegetariškų patiekalų skonį ir praeinu pro šalį.Svetimas wrote: Savaitgaliais einu į jaukią vegetariška kavinukę. Rekomenduoju.
Krišnaitai - draugė krišnaitė nusivesdavo mane pas saviškius papietaut bei pasirodyt kaip jie ten bujoja - gamindavo skaniau, bet labai jau riebiai bei saldžiai. Irgi nepatiko.
Aš vegetariškos kavinukės nežinau užtat turiu giminių vegetarų, pas kuriuos kartas nuo karto tenka lankytis. Galiu pasidžiaugt, kad gamina jie tikrai skaniai bei labai įvairiai pradedant užkandžiais ir baigiant desertais. Tiesa sakant, kol pas juos neapsilankiau negalvojau, kad kotletai ne iš mėsos gali būti tokie skanūs, o be to pasirodo ir labai sveiki.Akela wrote:Svetimas wrote: Savaitgaliais einu į jaukią vegetariška kavinukę. Rekomenduoju.
Taigi, koks galėtų būti abi puses tenkinantis kompromisas?Svetimas wrote:[...]galima nutarti, kad X daliai žmonių gaila gyvūnų, todėl jų galutinis tikslas būtų visiškai išgyvendinti gyvūnų su sudėtinga CNS naudojimą mėsai ir pan., Y daliai žmonių gyvūnų negaila, todėl jiems gerai taip, kaip yra, t.y. kiekvienas valgo mėsos tiek, kiek nori. Koks galėtų būti abi puses tenkinantis kompromisas?
Ai, dar vienas berods neatsakytas praktinis klausimukas, žiūrint grynai iš empatinės gyvūnų teisių užtikrinimo pusės:
Pagal kokius kriterijus būtų galima suskirstyti, kuriuos gyvūnus naudoti maistui ar pan. empatiškai priimtina, o kuriuos - ne? Kaip suskirstyti, kurių gyvūnų teises ginam, o kurių - ne? Pvz. valgyti žuvį empatiškai korektiška, ar ne? Arba gerti pieną, nes pienas juk atimamas iš veršiukų ar pan.? Valgyti kiaušinius?
Jei turėtum sunėną ir jo tėvai nuspręstų jį nužudyti, tau būtų dzin? Not coolŠešėlis wrote:Nepyk, bet čia nesąmonė. Dėdė neturi jokios reikšmės kūdikiui, nebent patys tėvai tą reikšmę suteikia.O va kūdikis, kaip socialinis reiškinys elgiasi būtent taip, lyg priklausytų daugiausia tėvams, paskui šiektiek giminėm ir artimiem draugam, o paskui jau šiek tiek visiems likusiems.
Parinkai pavizdį, kuris kažkuo panašus į kūdikį, tačiau kaikuriais aspektais skiriasi ir įrodėj, kad jis tais aspektais skiriasi?Šešėlis wrote: Lygiai taip pat ir namie stovintis kompiuteris. Jis gal formaliai priklauso, tarkim, tėvui, bet juo gali naudotis visi namiškiai. Kita vertus, dėdės ir tetos elgsis labai nemandagiai, jei atėję į svečius pradės savavališkai išrinkinėti detales, kviesti meistrus, daryti to kompiuterio patobulinimus, netgi naudoti be leidimo. Namiškiai dažnai irgi turi atsiklausti savininko leidimo norėdami jį naudoti. Ką jau kalbėti apie visai svetimus žmones.
Pilnai sutinku. Ir kai namiškiaims ir giminaičiams tėvo kompas bus toks svarbus, kaip yra jo kūdikis, aš tikrai neprieštarausiu įstatymui, draudžiančiam tėvui savo kompą sudaužyti.Šešėlis wrote:Tėvas elgtųsi lygiai taip pat amoraliai, jei sudaužytų kompą ar užmuštų šunį, nors namiškiams jo labai reikia.tai prieisime išvados, kad tėvai elgtūsi nemoraliai, kesindamiesi į savo kūdykį.
Kalbu apie Lietuvą. Lietuvoje irgi kiekvienas gimęs prisideda prie overpopuliacijos ir statistiškai neša visuomenei žalą? Net jei ir taip, giminaičiai ir draugai lieka ir jų užtenka.Šešėlis wrote:Nežinau, kokia tavo statistika, bet manoji sako, kad daugeliu aspektų tai yra mažiau į naudą: http://en.wikipedia.org/wiki/OverpopulationStatistiškai, labiau naudą.
Tai atsako į tavo nuogąstavimus, kad kūdikių žudymas yra būtinai žala kūdikio nuosavybės teisių savininkams.[/quote]Tai atsako į kokinors temos klausimą kaip?
Neatsako. Moralės normos gali kuo puikiausiai progresuoti. Tai kad buvo vienokios, nereiškia, kad buvo naudingiausios kokios galėjo būti ar kad būtų naudingos mūsų visuomenėje.
Man dzin, kas tau yra cool.Jei turėtum sunėną ir jo tėvai nuspręstų jį nužudyti, tau būtų dzin? Not cool
Nepyk, bet nepagavau kampo.Parinkai pavizdį, kuris kažkuo panašus į kūdikį, tačiau kaikuriais aspektais skiriasi ir įrodėj, kad jis tais aspektais skiriasi?
A... Tai čia apie svarbumą dabar pradėjom. Tai gerai, nes man mano katė svarbesnė už kažkieno vaiką.Ir kai namiškiaims ir giminaičiams tėvo kompas bus toks svarbus, kaip yra jo kūdikis, aš tikrai neprieštarausiu įstatymui, draudžiančiam tėvui savo kompą sudaužyti.
O aš kalbu apie pasaulį. Ir taip, lietuviai prisideda prie populiacijos augimo ir konkurencijos dėl ribotų išteklių didinimo.Kalbu apie Lietuvą. Lietuvoje irgi kiekvienas gimęs prisideda prie overpopuliacijos ir statistiškai neša visuomenei žalą?
Labai teisinga išvada! Moralės normos gali kuo puikiausia eiti griežtos gyvūnų teisių apsaugos link.Moralės normos gali kuo puikiausiai progresuoti.
Dar kartą aiškinu, kad žmonių jau yra per daug, kad būtų naudinga gimdyti naujus.Tai kad buvo vienokios, nereiškia, kad buvo naudingiausios kokios galėjo būti ar kad būtų naudingos mūsų visuomenėje.
Svetimui: nors man bus šaunu, jei ši diskusija paskatins ką nors tapti vegetaru, šios temos tikslas nėra vegetarizmo skatinimas.Kitas dalykas, "jūs esat žiaurūs, nes valgote mėsą ir kankinate gyvūnus" kartais (?) nesuveikia taip gerai kaip pozityvus pasidalinimas savo patirtimi
Manau, kad tu ne iki galo supratai pačią gyvūnų teisių idėją.Taigi, koks galėtų būti abi puses tenkinantis kompromisas?
Gyvūnų išnaudojimas gyvūnų teisių gynėjų yra laikomas vergove. Eiti į kompromisą čia būtų tas pats, kas vergvaldžio prašyti labai nemušti vergo.
Vienintelis racionalus kompromisas, kuris dabar šauna į galvą,– laipsniškas, o ne staigus, vegetarizmo, vėliau ir veganizmo, skatinimas
Žinau. Aš tik mažytį patarimą norėjau prie progos duoti.Šešėlis wrote:Svetimui: nors man bus šaunu, jei ši diskusija paskatins ką nors tapti vegetaru, šios temos tikslas nėra vegetarizmo skatinimas.
Tą, ką tu sakei, aš puikiai suprantu. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad teisės paprastai ne vien tik empatijos jausmu grindžiamos.Šešėlis wrote:Manau, kad tu ne iki galo supratai pačią gyvūnų teisių idėją.
Beje, kaip dėl 2-ojo klausimuko:
Svetimas wrote:[...]dar vienas berods neatsakytas praktinis klausimukas, žiūrint grynai iš empatinės gyvūnų teisių užtikrinimo pusės:
Pagal kokius kriterijus būtų galima suskirstyti, kuriuos gyvūnus naudoti maistui ar pan. empatiškai priimtina, o kuriuos - ne? Kaip suskirstyti, kurių gyvūnų teises ginam, o kurių - ne? Pvz. valgyti žuvį empatiškai korektiška, ar ne? Arba gerti pieną, nes pienas juk atimamas iš veršiukų ar pan.? Valgyti kiaušinius?
Taigi jis jau sakė, kad jam jų gaila, kaip ir tau gaila bejėgių žmonių.spyxter wrote:Šešėli, kodėl Tu nori ginti gyvūnų teises?
O pasiekus šventą tikslą ir žmonių populiacijai pagaliau tapus veganais, siekti, kad laipsniškai vegetarais, o vėliau ir veganais taptų liūtai, vilkai, katės bei kiti niekingi mėsos ėdikaiŠešėlis wrote:Vienintelis racionalus kompromisas, kuris dabar šauna į galvą,– laipsniškas, o ne staigus, vegetarizmo, vėliau ir veganizmo, skatinimas
Mums gaila tų, su kuriais susitapatiname. Paprastai susitapatinama su tos pačios rūšies ir net lyties asmeniu (ar herojumi), bet kai kuriais atvejais tai gali būti ir kitų rūšių padarai. Galima, pavyzdžiui, nemėgti savo rūšies (fantazuoti apie savo rūšies jauniklių žudymą) ir tapatintis su žoliaėdžiais padarais iš žemesnės evoliucinės atšakos.Svetimas wrote:Taigi jis jau sakė, kad jam jų gaila, kaip ir tau gaila bejėgių žmonių.spyxter wrote:Šešėli, kodėl Tu nori ginti gyvūnų teises?
Apie ką tu čia? Tu apsimeti, kad nesupratai, ar iš tikro nesupratai Šešėlio argumentacijos?Akela wrote:Galima, pavyzdžiui, nemėgti savo rūšies (fantazuoti apie savo rūšies jauniklių žudymą) ir tapatintis su žoliaėdžiais padarais iš žemesnės evoliucinės atšakos.
apie tai, ko klausė spyxter, o "argumentų" emocijų pagrindu nelaikau rimtaisSvetimas wrote:Apie ką tu čia? Tu apsimeti, kad nesupratai, ar iš tikro nesupratai Šešėlio argumentacijos?Akela wrote:Galima, pavyzdžiui, nemėgti savo rūšies (fantazuoti apie savo rūšies jauniklių žudymą) ir tapatintis su žoliaėdžiais padarais iš žemesnės evoliucinės atšakos.