Tiesa, tai nėra kondensuota supaprastina informacija, atsakanti į klausimą "ar gyvūnai turi moralę?", daugiau noriu nurodyti į šito klausimo sudėtingumą. Štai nesutinku su jūsų pernelyg supaprastinta pozicija:
Tam, kad suvoktum, kas yra "gėris" ir "blogis" turi gebėti mąstyti.
Priklauso nuo žodžių "suvokti" ir "mąstyti" apibrėžimų. Jeigu "suvokti" aprėpia ir intuicinį suvokimą ("kažkas man sako, kad žudyti savo rūšies atstova yra blogai...", o toks suvokimas didele dalimi lemtas pacio evoliucijos mechanizmo specifika), toks suvokimas gali egzistuoti kituose gyvūnuose. Ką reiškia "mąstyti" vėlgi yra savarankiška ir gana nemaža filosofinė problema, vienais atvejais galima sakyti, kad didelė dalis aukštesniųjų gyvūnų mąsto (tarkim jeigu atsiremtumėme į sąmonės egzistavimą ir savęs suvokimą), kitais galime sakyti, kad mąsto tik žmogus (ir net ne kiekvienas) (jeigu mąstymą apibrėšime tik kaip abstrakčius žongliravimus lingvistika ir simboliais, tuomet žmonės neišmokę kalbos nemąsto, autistai irgi nemąsto (konkrečiai Temple Gardin atvejis: "if thinking and making associations are sepparate things, i'm affraid i have to conclude that i do not think")). Kas atsitinka jeigu leidžiame platesnį intuityvų suvokimą/pažinimą - "suvokti"/pažinti kategoriją "blogai" galima be lingvistinių-loginių veiksmų (tarkim esu bezdžionė ir aš atėmiau bananą iš kitos bezdžionės - puikiai suvokiu, kad tai "blogai", nes anai bezdžionei tai nepatiko, ir aš nenorėčiau, kad man tą patį kita bezdžionė padarytų, kitos bezdžionės man nepritaria - į mane įtariau žiūri (reputacija kaip hierarchinis mechanizmas)). Tokiu atveju galima teigti, kad (pvz.) šimpanzė gali suvokti "gera" ir "bloga".
Gyvūnai nemąsto
Pernelyg kategoriška. Tokia išvada galima tik esant labai siauram apibrėžimui žodžio "mąstyti". Mąstymas ir smegenų veikla nėra tokia jau paprasta, kad galima būtų drąsiai teigti - "va čia šimpanzėj mąstymo išviso nėra, o štai čia
Homo Sapiens mąstymo veikla lyg iš niekur stebūklingai atsirado pilnai susiformavusi". Smegenų dalys tos pačios, veikimo principai tokie patys, skirtumai dažniausiai ne kokybiniai, o kiekybiniai.
, o emocijų turėjimas nerodo moralumo.
Emocijų turėjimas nerodo moralumo, bet pats moralumo pagrindas yra emocinis, galintis veikti toje terėje. Tarkim aš šimpanzė - negalvoju kalba, turiu tik emocijas (tarkim, nors faktiškai tai irgi nėra visai teisinga) - pavogiau bananą iš kitos šimpanzės (na gi žvėriškai noriu valgyt - alkis, esantis reikmių piramidėje kur kas žemiau/svarbiau, persvėrė mano socialinio saugumo poreikį), ta visai nestebėtinai nenudžiugo ir tą aš gana aiškiai matau (na rėkia bjaurybė, mušasi...) ir dėl to, kad ji nenudžiugo, aš neabejoju; jaučiuosi blogai, nes: 1) ana bezdžionė nuliūdo (bezdžionė tam suprasti turi užtektinai empatijos), 2) kas nors tai matęs gali taip pat padaryti ir man, jeigu negalėsiu apsiginti 3) kitos bezdžionės matė - yra mažesnė tikimybė, kad jų veiksmai mano atžvilgiu bus palankūs, nes mano socialinis statusas krito; prieš mane moralinė dilema salygojama esamos šimpanzių bendruomenės kuriai priklausau socialinių veiksnių - arba suvalgyti bananą arba jį gražinti, arba atsiprašyti (tarkim, daugiau dėmesio skirti rankiojant blusas) arba ne - šita dilema gali būti įspresta įvairiai (ir būna išsprendžiama įvairia, jeigu teko kada atidžiau stebėti bezdžiones), nusverta vieno arba kito poreikio, ir gali turėti įvairias pasėkmes, bet savo specifika tai yra
moralinė dilema - sprendimas priimamas atsižvelgiant į esamą bendruomenę, susaistytą socialiniais ryšiais ir reguliuojama vienokių ar kitokių socialinių mechanizmų. Tai yra moralės užuomazgos, ir jos būdingos daugumai aukštesniųjų gyvūnų, gyvenančių bendruomenėmis. Šiuo atveju emocinis moralės atspalvis man yra viso labo kaip indikatorius, kad tai yra "kažkas senesnio, pirmykštesnio" negu dirbtinas logiškai išmastytas sąmonės konstrkutas. Kitas dalykas - būna, moralė be emocinio pagrido arba jį ignoruojanti kartais nusigrybauja iki ribinio nemoralumo - pvz.:
holodomoras - sovietų lyderių logika: "turim problemą - Ukrainiečiai nori sukilti, davai išspręskim tai racionaliai - jeigu mes daug jų iššudysime yra tikimybė jie nesukils, būtų nebloga idėja žudyti badu, ir kulkų nereiktų švaistyti, ir likusiai sąjungai atimti maisto produktai praverstų - efektyvu, ar ne?"
Moralė tai nerašytų taisyklių sistema
Būtent. Nerašytų. Kur jos slypi kada jos nerašytos, kodėl tada mes jas žinome ir jomis vadovaujamės? Teigiu, kad bazinis moralės mechanizmas yra mums įgimtas ir galima teigti, kad analogiškas mechanizmas būdingas aukštesniems gyvūnams gyvenantiems sudėtingesniose bendruomenėse, konkrečiau - mūsų artimiausiems giminaičiams - šimpanzėms, goriloms, ir t.t. To mechanizmo veikimas gali būti įvairiai formuojamas, auginamas arba net slopinamas atsižvelgiant į mūsų asmeninę patirtį. Priklausomai nuo asmeninio konteksto, skirtingi žmonės moralės subtilumus gali traktuoti šiek tiek skirtingai - nerašytos moralės taisyklės nėra absoliučiai universalios. Tai, kad žmogus švystęs moralę gerokai labiau už kitus primatus, jau yra kitas dalykas, to neigti net nebandau.
paremta gėrio ir blogio supratimu,
Nebūtinai loginiu-racionaliu.
, o ne emocinis atsakas į dirgiklius.
Štai būtent tokią jūsų siaurą biologinių mąstymo procesų kituose gyvūnuose sampratą aš ir noriu paneigti. Manau Dekarto kategoriškai mechanistinis požiūris į likusią gyvūniją yra ganėtinai atgyvenęs (siela kaip mokslinis žmogaus išskirtinumo paaiškinimas? atsiprašau, ką?..), nebegalintis tvirtai stovėti ant kojų akivaizdoje pastarojo amžiaus pažangos psichologijos, neurologijos, ethologijos ir biologijos srityse. Tai klaikiai supaprastintas behaviourizmo variantas, net pats Skinneris neredukavo savo eksperimentų paaiškinimų iki paprastos mechaninės statistikos, šitoks behaviourizmo požiūris visų pirma yra utilitarinis - objektyvus atsako į dirgiklį įvertinimas tai įrankis, o ne procesų paaiškinimas. Nematau racionalaus paaiškinimo, kaip galima suteikti dieviškas mąstymo galias išskirtinai žmogui, tuo pačiu redukuojant visus likusius gyvūnus iki visiškos mašinerijos lygio, kuomet smegenų neurologinė architektūra, procesai ir sudedamosios dalys abiejų yra identiškos. (Nėra reikalo matyti tik juodą baltą, daug kas turi įvairius pilkumo tonus.)
Pora B.F.Skinnerio citatų ta tema, kad būtų aiškesnė pačio behaviourizmo įkūrėjo pozicija:
"Behaviorism removes us from the pedestal of god-like, and it places us with our ancestors, the animals."
"For significant insight into human behavior, use the psychology that applies to our brothers, the animals."
"The real question is not whether machines think but whether men do. The mystery which surrounds a thinking machine already surrounds a thinking man."
"Physics does not change the nature of the world it studies, and no science of behavior can change the essential nature of man, even though both sciences yield technologies with a vast power to manipulate the subject matters."
Žemiau konkrečiau nurodžiau už ko konkrečiai užsikabinau tuose šaltiniuose (atsiprašau, tai nėra išsamu, nes teko griebti pirmiausiai pasitaikiusius po ranka straipsnius, būna, ir teko skaityti, geresnių):
Šaltinis:
http://journals.cambridge.org/action/di ... aid=221069
"Is moral judgement a mere product of Darwinian evolution, similar to sexual behaviour and social exchanges, or is it a specific human privilege, as is the case for complex languages and mathematics? The answer is that it is both. Moral behaviour is the consequence of social practices useful to the group that mankind inherited from animal ancestors and which human culture has transformed into a discursive, and genuinely human, philosophical construct."
Šaltinis:
http://seedmagazine.com/content/article ... f_science/
Tiesa, realios informacijos čia nėra, tačiau klausiami klausimai ta linkme: "What aspects of moral decision-making are conscious and which are not?" "Are there natural categories of moral intuition?" "What aspects of moral thinking are products of biological evolution, and to what extent does cultural evolution expand our moral repertoire?"
Šaltinis:
http://www.skepticforum.com/viewtopic.php?f=18&t=6209
Diskusija siauresne moralės gyvūnuose tema, aprašyti keli anekdotinia atvejai elgesio, kurį mes linke sieti su "morale". Food for thought.
Šaltinis:
http://salon.seedmagazine.com/salon_hauser_morris.html
Transkripcija:
http://seedmagazine.com/content/article ... ol_morris/
Kalbama apie moralę įtakojančius veiksnius, tarp jų ir genetinius. Žinau buvo kitas dialogas labiau tinkantis šiai temai, bet jo man rasti nepavyko.
EM: If I do X, do I feel comfortable doing it? Do I feel comfortable doing X even though I know people will look at me with extreme disapproval? <...> It’s saying that when I do anything, I have a picture of other people looking at me and possibly disapproving of my actions. Maybe I just want to be liked by people. I don’t want people to think that I’m a bad person, or an evil person.(kaip tai skiriasi nuo analogiškos elgsenos bezdžionių bendruomenėje? tarkim - viena bezdžionė atima bananą iš kitos bezdžionės, kada kitos bezdžionės stebi.)
MH: Right. And there’s the selfish gene view of this, which is that we evolved minds that always take into account the other because it’s self-serving, right? I think about what others are going to respond to in terms of my actions because I want to make sure that I’m maximizing my own self-good. And then there’s the group selection view, the idea that we act altruistically because it benefits our group. (savanaudiškumas ir atranka tarp grupių kaip prielaida atsirasti moralei)
Šaltinis:
http://www.comdig.com/issue_txt2.php?id_issue=2007.13
Turbūt geriausiai atsakantis į klausimą:
"Chimpanzees have a sense of social structure and
rules of behavior, most of which involve the hierarchy of a group, in which
some animals rank higher than others. Social living demands a number of
qualities that may be precursors of morality. Some animals are surprisingly
sensitive to the plight of others. Chimpanzees, who cannot swim, have drowned in
zoo moats trying to save others. Given the chance to get food by pulling a chain
that would also deliver an electric shock to a companion, rhesus monkeys will
starve themselves for several days. Biologists argue that these and other
social behaviors are the precursors of human morality. They further believe
that if morality grew out of behavioral rules shaped by evolution, it is for
biologists, not philosophers or theologians, to say what these rules are."
http://www.nytimes.com/2007/03/20/science/20moral.html