Kas yra ego ir super ego?
Dėl pačios analizės falsifikabilumo turiu su jumis sutikti, čia kiekvienas atvejas unikalus ir galimos, bet kokios analitiko interpretacijos. Tačiau pats metodas efektyvus, o dėl jo falsikabilumo nesu pasiruošęs diskutuoti. Ačiū, kad užvedėt ant įdomios temos, bus ką veikt.
Is principo tas naudingumas negali skirtis nuo naudingumo biblijos, kuri gana iliustratyviai paaiskina zemes ir zmogaus atsiradimo reiskini. Gal "atrodo naudinga", ar "lengva itikinti kitus, kad naudinga" nebentRB wrote:Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad instrumentalizmas (mokslinių teorijų vertinimas tik pagal jų galią prognozuoti eksperimentų baigtį) yra smarkiai kritikuojamas. Net ir nemoksliška falsifikabilumo atžvilgiu teorija gali būti naudinga, jei padeda patogiai ar iliustratyviai aprašyti tam tikrą reiškinį. Problema tame, kad jei bandome daryti kažkokias išvadas, remdamiesi ta teorija, mūsų išvados gali būti absoliučiai nepagrįstos.
nemanau, kad reikėtu taip viską dogmatizuoti ir vertinti visas teorijas tik falsifiabilumo atžvilgiu ir kurios neatitinka atmesti kaip nemoksliškas, galima ir kiti kritinio vertinimo kriterijai (iki Popper'o mokslas sėkmingai vystėsi). Abejoju ar biblijos efektyvumas didesnis nei ergonomikos kurios išvados ir teorijos remiasi ne tik žmogaus anatomija, bet ir gausiais stebėjimais, testais, apklausom tačiau kuri kėdė patogesnė, malonesnė akiai, uoslei ir klausai (maloniai girgžda oda kai sėdamės) sprendžiame individualiai.fizikanas wrote:Is principo tas naudingumas negali skirtis nuo naudingumo biblijos, kuri gana iliustratyviai paaiskina zemes ir zmogaus atsiradimo reiskini. Gal "atrodo naudinga", ar "lengva itikinti kitus, kad naudinga" nebentRB wrote:Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad instrumentalizmas (mokslinių teorijų vertinimas tik pagal jų galią prognozuoti eksperimentų baigtį) yra smarkiai kritikuojamas. Net ir nemoksliška falsifikabilumo atžvilgiu teorija gali būti naudinga, jei padeda patogiai ar iliustratyviai aprašyti tam tikrą reiškinį. Problema tame, kad jei bandome daryti kažkokias išvadas, remdamiesi ta teorija, mūsų išvados gali būti absoliučiai nepagrįstos.
Manau iš principo naudinga negali būti niekas, dalykai (teorijos, metodai, daiktai ir t.t.) gali būti naudingi arba nenaudingi vartotojo atžvilgiu. Popper'as kažkaip lanksčiai šios temos vengia ,, skaitau toliau... įtariu, kad galutinis vartotojas pataps mokslasIs principo tas naudingumas..
Yep dabar žiūrėsim kokie bus rezultatai (radau Popper tik angliškai ir rusiškai todėl skaitau lėtai), po to dar teks atgaivinti Froidą iš ištardyti (gerai jį turiu stalčiuje lietuviškai). Melsiuosi Niutono binomui, kad galvoje viskas nepavirstų į šūdų tornadoD3monas wrote:Stebuklas įvyko.
Jei skaitai, tai skaityk šitą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Logic_ ... _Discovery
reikalai su mokslo metodikos filosofija ir Froidu pasirodo sudėtingesni nei tikėjaus. Trūksta laiko ir laisvų smegenų
Gal galėtume, pakeliui, padiskutuoti "Kas yra ego ir super ego?" ignoruojant psichoanalizės moksliškumo-nemoksliškumo klausimą? Struktūra ir metodika įdomi (tik prašau be biblijos ir nacių, nes tokie "argumentai" paprasčiausiai uždaro temą... grakštus, ne "layman'iškas", sarkazmas ir ironija sveikintini).
Taigi, terminas "pasąmonė" panašus į dažytą, pasenusią operos primadoną užsiimančią okultizmu, o terminas "nesąmonė" nutraukia diskusiją
Sutarėm jog egzistuoja nesąmoninga smegenų veikla kuri atsakinga už refleksus. O.K. Dabar iškyla klausimas, o kas yra atmintis? Ir kur laikome prisiminimus, informaciją kuri tampa sąmoningai (ne visada vienodai lengvai ir greitai) kai to prireikia?
Gal galėtume, pakeliui, padiskutuoti "Kas yra ego ir super ego?" ignoruojant psichoanalizės moksliškumo-nemoksliškumo klausimą? Struktūra ir metodika įdomi (tik prašau be biblijos ir nacių, nes tokie "argumentai" paprasčiausiai uždaro temą... grakštus, ne "layman'iškas", sarkazmas ir ironija sveikintini).
Taigi, terminas "pasąmonė" panašus į dažytą, pasenusią operos primadoną užsiimančią okultizmu, o terminas "nesąmonė" nutraukia diskusiją
Sutarėm jog egzistuoja nesąmoninga smegenų veikla kuri atsakinga už refleksus. O.K. Dabar iškyla klausimas, o kas yra atmintis? Ir kur laikome prisiminimus, informaciją kuri tampa sąmoningai (ne visada vienodai lengvai ir greitai) kai to prireikia?
Pries svarstant kas yra nesamone, man norisi apibrezimo, kas yra samone. "na gi tai ka as jauciu" arba "na gi kur tu jauti" - nera kartais tautologiski apibrezimai? Nes nu: ziurekime i zmogu, kaip i juoda deze. Paduodame jai inputa "ka tu siuo metu jauti?", gauname outputa: "na ta ta ir ta". Paduodame inputa: "ar sitas daiktas karstas?", gauname outputa: *staigus rankos atitraukimas*. Kaip zinome kuris sprendimas buvo samoningas kuris ne? Kad ta suzinotume vel paduodame inputa "ar tai padarei samoningai?" ir gauname outputa. Bet juk tuo negalime pasikliautiSCnazi wrote:Sutarėm jog egzistuoja nesąmoninga smegenų veikla kuri atsakinga už refleksus. O.K. Dabar iškyla klausimas, o kas yra atmintis? Ir kur laikome prisiminimus, informaciją kuri tampa sąmoningai (ne visada vienodai lengvai ir greitai) kai to prireikia?
Edit: Zinoma, galime tiketis, kad zmogus atsakydamas i klausima nemeluoja. Bet, o gal jis meluoja, taciau NESAMONINGAI? ty, apibrezdami kas yra samone, esame priversti daryti prielaida, kad zinome kas yra samone, gaunasi ciklinis apibrezimas.
Kitų neskaityk. Tik šitą. Nes jei skaitysi kitą, rizika jog netapsi toks protingas kaip 7x'as, padidėja septynis kartus.7x wrote:Jei skaitai, tai skaityk šitą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Logic_ ... _Discovery
nebūtinai, gal labiau tiktų: sąmonė yra suvokiama smegenų veikla kurią asmuo gali verbalizuoti ar kitaip interpretuoti (garsas vaizdas).fizikanas wrote: Pries svarstant kas yra nesamone, man norisi apibrezimo, kas yra samone. "na gi tai ka as jauciu" arba "na gi kur tu jauti" - nera kartais tautologiski apibrezimai? Nes nu: ziurekime i zmogu, kaip i juoda deze. Paduodame jai inputa "ka tu siuo metu jauti?", gauname outputa: "na ta ta ir ta". Paduodame inputa: "ar sitas daiktas karstas?", gauname outputa: *staigus rankos atitraukimas*. Kaip zinome kuris sprendimas buvo samoningas kuris ne? Kad ta suzinotume vel paduodame inputa "ar tai padarei samoningai?" ir gauname outputa. Bet juk tuo negalime pasikliauti
Edit: Zinoma, galime tiketis, kad zmogus atsakydamas i klausima nemeluoja. Bet, o gal jis meluoja, taciau NESAMONINGAI? ty, apibrezdami kas yra samone, esame priversti daryti prielaida, kad zinome kas yra samone, gaunasi ciklinis apibrezimas.
Nu aš pats šitos knygos neskaičiau, tiesiog Popper'is prirašė LABAI DAUG visko, bet būtent šioje knygoje yra scnazi aktuali informacija apie falsifikabilumą, tai jam pasakiau, kad bergždžiai neskaitytu kitų milijono veikalų. Tagi ar tu failinai su šituo postu? Taip. Kaip smarkiai? Labai.Hubertas wrote:Kitų neskaityk. Tik šitą. Nes jei skaitysi kitą, rizika jog netapsi toks protingas kaip 7x'as, padidėja septynis kartus.7x wrote:Jei skaitai, tai skaityk šitą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Logic_ ... _Discovery
Prieinu prie išvados - Froidas tik falsifikabilumo principu galėjo patikrinti daugelį savo atradimų, nes teiginių singuliariškumas ir negalėjimas pritaikyti dedukcinės logikos metodą nepaliko alterantyvos. Arba psichoanalizė, laisvų asociacijų metodas ir pasąmonė yra pramanai, arba, dar blogiau, užkrečiama šizofreniška idėja.
dabar skaitau Froidą
dabar skaitau Froidą
Kadangi knygų neturiu, tai reddit'e skaitau apie Popper'io falsifikabilumą. Visai neblogas thread'as:
http://www.reddit.com/r/PhilosophyofSci ... fiability/
Pavyzdžiui įdomus šitas komentaras:
SCNazi, aišku, šis atskyrimas nepadeda, nes jis teigė, kad Froidas savo hipotezes tikrino, t.y. teigė, jog jos empiriškos, o čia jau būtina išpildyt falsifikabilumo reikalavimą.
Kitas liūdnas dalykas:
Edit: iiiiir tas pats cituotas bičas apačioj į google docus sumetė Popper'io knygas. Yeah.
http://www.reddit.com/r/PhilosophyofSci ... fiability/
Pavyzdžiui įdomus šitas komentaras:
Taigi galbūt be reikalo teigiau, kad psichoanalizė yra ne mokslas, mat falsifikabilumas skiria empiriškus ir neempiriškus teiginius. Bet, kaip suprantu, Popper'is pats apie tai nerašė ir tai jo pasekėjų interpretacija. Kaip bebūtų skamba visai įtikinamai.http://www.reddit.com/r/PhilosophyofScience/comments/ev80c/wait_do_people_really_believe_that_the_concept_of/c1b88lr wrote:(1) Yes, people really do think falsifiability is dead.
Now, get ready for the exposition.
This is due to the issue that the logical falsifiability of statements (there exists at least one existential statement that contradicts the universal statement) is not the same as falsifiability in practice. Science is dirty, and Popper knew this from day one. Unfortunately, most people don't take the time to read his book and realize that while we're still stuck dealing with the Duhem problem, this isn't a problem for Popper's solution to the demarcation problem per se, only for conclusive refutations of theories in practice -- but Popper never was out to arrive at certainty in science (see: Bartley's CCR/PCR). Even in the LoScD Popper made it clear that he was adopting Poincare's conventionalism for test statements: these statements were provisionally accepted.
(2) No, it's not.
And here's the longer explanation: most people think that the falsifiablity of statements is designed to demarcate science from non-science. That's not what Popper was getting at, at least how Miller, Bartley, and Deutsch think: on one level, we're demarcating between empirical and non-empirical statements. If you're saying a statement that's compatible with all possible states of affairs, you're not saying something empirical. It may still be meaningful, since clearly there's no way to go about falsifying ideas like causality, indeterminism/determinism, and free will, for instance. Science has a lot more metaphysical ideas in its bloodstream than we'd like to think, but that's fine, since falsifiability isn't out to toss them out; it only points out that if something claims to make an empirical claim about the world, it better be testable.
SCNazi, aišku, šis atskyrimas nepadeda, nes jis teigė, kad Froidas savo hipotezes tikrino, t.y. teigė, jog jos empiriškos, o čia jau būtina išpildyt falsifikabilumo reikalavimą.
Kitas liūdnas dalykas:
Uuu uu 7x, jei jau tau taip patinka Popper'is, tai gal permiegok su juo. Gal ir permiegosiu, fuck you guys.Yes, Critical Rationalism is rare these days, especially in academia. There's a new generation that's continuing a great deal of work started by the past generation, but to my knowledge I may be one of the youngest ones still out there (I'm under 28 and above 22 for example).
On rejecting a theory in practice, I should make it clear that Popper spent a great deal of time in his first book emphasizing the provisional nature of all testing (how nothing is ever certain-true, or justified in science), and yet people still think this objection against the straw-man Popper is supposed to be a heavy bat with which to beat his ideas. It's not; it never was.
Yet, that doesn't change how Popper's ideas are treated in academia.
So it goes.
Edit: iiiiir tas pats cituotas bičas apačioj į google docus sumetė Popper'io knygas. Yeah.
Kadangi šiuo metu gilinuosi į Big5 asmenybės teoriją, pasidalinsiu neblogais dalykėliais.
Minitestas pagal Didįjį Penketą: http://webspace.ship.edu/cgboer/bigfiveminitest.html
Laisvai platinama knygelė, kurioje daugmaž objektyviai aprašyta dauguma asmenybės teorijų: http://webspace.ship.edu/cgboer/perscontents.html
Apie Big5 ieškoti skyriuje "Hans Eysenck and others"
Taip pat, labai gerą Penkių Faktorių modelio aprašymą pateikia A. Kairys: "Didysis penketas: už ir prieš".
Minitestas pagal Didįjį Penketą: http://webspace.ship.edu/cgboer/bigfiveminitest.html
Laisvai platinama knygelė, kurioje daugmaž objektyviai aprašyta dauguma asmenybės teorijų: http://webspace.ship.edu/cgboer/perscontents.html
Apie Big5 ieškoti skyriuje "Hans Eysenck and others"
Taip pat, labai gerą Penkių Faktorių modelio aprašymą pateikia A. Kairys: "Didysis penketas: už ir prieš".
Zinau, issemta jau tema, bet ale grazu paklausyti:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... 74&l=2&p=1NS: Tačiau nemažai žmonių vis dar tiki psichoanalize?
J.A.H.: Psichoanalitinė teorija yra tokia populiari todėl, kad ji pakankamai lengvai suprantama. Tačiau aš manau, kad ji yra klaidinga. Nemanau, kad sapnai yra represuotų infantilių troškimų atpalaidavimas, iškrova. Psichoanalizėje nėra nieko moksliško. Nieko bendro su mokslu neturi ir Z.Froidas. Jis neatliko nė vieno eksperimento, nė vieno tiesioginio stebėjimo, netikrino savo prielaidų kontrolinėse grupėse. Tas vyrukas – paikas!