Kas yra ego ir super ego?
SCnazi wrote:vadinasi egzistuoja nesąmoninga smegenų veikla kurią sąlyginai vadiname pasąmone
Taip būtent taip veikia mokslas:
1. Atrandu fenomeną.
2. Padariau prielaidą.
3. Padarau išvadą, jog prielaida teisinga.
Tuo labiau, kad nesąmoningumas nėra lygus pasąmonei. Refleksai yra nesąmoningi, tačiau iš to neišplaukia, jog kažką galime vadinti pasąmone.
Klausyk, pabodai. Parašyk, kaip psichoanalizė atitinka falsifikabilumo reikalavimą. Bet gal geriau davai pasiskaityk apie mokslą, nes visai nesigaudai, kas tai per dalykas.
išdalies sutinku, daugelis mano argumentų čia buvo tikrai mumbo jumbo ainu skaityt mokslo metodologijos ir Poperio7x wrote: Parašyk, kaip psichoanalizė atitinka falsifikabilumo reikalavimą. Bet gal geriau davai pasiskaityk apie mokslą, nes visai nesigaudai, kas tai per dalykas.
man regis nesąmoningu procesų smegenuose diapozonas platus, pvz. kaip duodama komanda išskirti antinksčiuose adrenaliną nagrinėja neurologija ir endokinologija (kompe panašu į asembler kalbą), o pvz. baimę nagrinėja psicologija (kompe pvz. panašu būtų į phyton) Pratesiant šia metaforą sąmonė būtų user interface
Tesiant analogija, Froidas turbut butu labai puikus hakeris ir prisedes prie internet explorer 6, beigi su juo pasikalbejes, pasakytu, koki java scripta reikia irasyti i tinklapi, kad gautu teises ji atsidariusio vartotojo kompiuteryje. Tik klausimas, tada, tesiant analogija, kodel jam taip sunku parodyti viena veikianti ir viena neveikianti scripta, kai jo paklausia ar jo teorija falsifikabili?
gerai jau gerai, užteks čia man tarkuot užpakalį skaitau apie tą falsifikabilumą po to žiūrėsiu kompiliuojasi su psichoanalizės teorija ar nefizikanas wrote:Tesiant analogija, Froidas turbut butu labai puikus hakeris ir prisedes prie internet explorer 6, beigi su juo pasikalbejes, pasakytu, koki java scripta reikia irasyti i tinklapi, kad gautu teises ji atsidariusio vartotojo kompiuteryje. Tik klausimas, tada, tesiant analogija, kodel jam taip sunku parodyti viena veikianti ir viena neveikianti scripta, kai jo paklausia ar jo teorija falsifikabili?
tarkim nesąmoningumas yra nelygus pasąmonei kaip tu ją supranti, o aplamai tai lygus (pabandyk mintyse pravest lygybės ženklą ir su psichoanalize taps aiškiau). Froido terminas Unbewusstes vokiškai reiškia nesąmoningą (lietuviškai padarė tiesioginį vertimą naudodami priešdėlį un) Froido pasiūlyti psichikos struktūrizavimui buvo terminai Bewusstes, Vorbewusstes und Unbewusstes7x wrote:Tuo labiau, kad nesąmoningumas nėra lygus pasąmonei.
Medicina atitinka (vaistai ir gydymo būdai tiriami eksperimentiškai, vaisto išbandymas yra grynas eksperimentas, kurio metu tiriama nulinė hipotezė „vaisto efektyvumas lygus placebo efektyvumui“, kuriai pasitvirtinus vaisto veiksmingumas būtų atmestas, t. y. „sufalsifikuotas“)), ekonomikoje taikomi ekonometriniai metodai teorijų patikrinimui (bet ne visa ekonomikos teorija yra falsifikabili, taigi, tik dalis ekonomikos atitinka mokslo kriterijų).SCnazi wrote:Perskaičiau, žinau, sutinku, kad šio kriterijaus neatitinka medicina, istorija, filosofija, ekonomika.. žodžiu, beveik visas mokslas išskyrus matematiką, chemiją ir fiziką (nors po Heizenbergo neapibrėžtumo principo ir ten kyla abejonių)
p.s.
Pasakykit man, o Einšteino reliatyvumo teorija ir Darwino evoliucijos teorija falisikabilios?
p.p.s
žodžiu, visas mokslo teorijos ir hipotezės gali būti falsikabilios. Ar teisingai supratau?
Reliatyvumo teorija falsifikabili (tam šitame forume paskirtos ištisos labai labai labai ilgos temos... ), Heizenbergo neapibrėžtumas niekaip neprieštarauja falsifikabilumui.
dėkui už paaiškinimą.. ta prasme - bottom line: tik mokslo dalis kur hipotezes galima patikrinti eksperimentu galima vadinti tikru mokslu, ar teisingai supratau?RB wrote: Medicina atitinka (vaistai ir gydymo būdai tiriami eksperimentiškai, vaisto išbandymas yra grynas eksperimentas, kurio metu tiriama nulinė hipotezė „vaisto efektyvumas lygus placebo efektyvumui“, kuriai pasitvirtinus vaisto veiksmingumas būtų atmestas, t. y. „sufalsifikuotas“)), ekonomikoje taikomi ekonometriniai metodai teorijų patikrinimui (bet ne visa ekonomikos teorija yra falsifikabili, taigi, tik dalis ekonomikos atitinka mokslo kriterijų).
Reliatyvumo teorija falsifikabili (tam šitame forume paskirtos ištisos labai labai labai ilgos temos... ), Heizenbergo neapibrėžtumas niekaip neprieštarauja falsifikabilumui.
Beveik taip. Griežtai tariant – tas mokslo dalys, kurios yra falsifikabilios. Ar tai yra ekvivalentu patikrinimui eksperimentu priklauso nuo sąvokos „eksperimentas“ apibrėžimo – pvz., astronomijoje tai greičiau yra patikinimas stebėjimu nei eksperimentu.SCnazi wrote:dėkui už paaiškinimą.. ta prasme - bottom line: tik mokslo dalis kur hipotezes galima patikrinti eksperimentu galima vadinti tikru mokslu, ar teisingai supratau?
Šia proga turiu klausimą. Kodėl Lietuvoj nė vienas layman'as apie falsifikabilumą nėra girdėjęs, o kiek yra tekę skaityti užsienietiškų diskusijų, tai ten layman'ai irgi labiau akcentuoja mokslo patikrinamumą eksperimentais/stebėjimais. Išgirsti falsifikabilumo reikalavimą ne iš Popper'io fanų vos ne stebuklas.
o gilesnė? T.y. refleksai išsivystę seniau, tačiau sąlygos dėl kurių susidarė refleksai užmirštos. Pvz. žmogus bijo mokytis plaukti nes vaikystėj jį įmetė į baseiną, pačio įmetimo fakto neprisimena, todėl gilaus vandens baimė jam atrodo neracionali tačiau paaiškinti to negali.7x wrote:Aha, refleksai egzistuoja.SCnazi wrote:Tai kaip, egzistuoja nesąmoninga smegenų veikla ar neegzistuoja?
Ir kaip tai paaiškintum? Hm, turbūt pasąmonės egzistavimu. Įdomu. O kokias sąlygas reiktų išpildyti, kad ši pasąmonės teorija būtų paneigta?SCnazi wrote:o gilesnė? T.y. refleksai išsivystę seniau, tačiau sąlygos dėl kurių susidarė refleksai užmirštos. Pvz. žmogus bijo mokytis plaukti nes vaikystėj jį įmetė į baseiną, pačio įmetimo fakto neprisimena, todėl gilaus vandens baimė jam atrodo neracionali tačiau paaiškinti to negali.
Ne, rimtai, kaip tau nepabosta?