Fizikanas vs. The Moral Landscape

[fizikanas]

Paimi reprezentatyvią žmonių imtį, įsitikini, kad absoliuti dauguma žmonijos išlikimą laiko vertybe - sužinai, kad jie yra už vaikus (bent jau kol nėra efektyvesnių prokreacijos būdų). Tuo pačiu paklausi, ar jie mieliau gyventų tarp nesveikų bei kvailų vaikų, ar priešingai - dauguma pasirenka sveikus ir protingus vaikus. Tada pasėdi pasirėmęs galvą, pagalvoji, ar dėl tokio daugumos sprendimo nebus nuskriausta kokia mažuma, kurios nuomonė bent kažkiek aktuali. Nieko nesugalvoji. Teorema įrodyta.

Aš suprantu, kad toks sprendimas netenkins tavo aukštų meta-etinių idealų. Visgi mane guodžia mintis, kad tu jais remdamasis tikrai negalėtum atsakyti į savo klausimą, nes viskas ką tu gali pasakyti yra "mano galvoje susišvietė, kad X yra moralu". Tokie teiginiai gal bus kažkiek įdomūs tamstos biografams, bet likusiai žmonijai jie nelabai svarbūs.

Kitaip tariant laikai, kad X yra gerai, kai suzinai, kad absoliuciai daugumai zmoniu susisviete, kad X yra gerai. Reiskia, idealiai veikiantis smegenoskopas, tiesiog lieps visiems elgtis pagal tokias normas, kurios vidutiniam zmogui atrodo teisingos. Ar butent ta teigi ir jei taip, tai ar manai, kad nuo to zmonijai butu geriau (pagal ta pacia objektyvia morale turbut?) nei yra dabar?

Praleidai tą dalį su koreliacija. Homofobų atveju, labiausiai priešiški yra tie, kurie jaučia stipriausią norą tai daryti. Tie kurie noro nejaučia, vidutiniškai yra neutralūs. Žmogžudystės atveju tokios koreliacijos greičiausiai nėra, o visai gali būti, kad ji priešinga - tie kurie turi silpnesnį polinkį žudyti, žmogžudystes vertina labiau neigiamai.

* Vilius šildosi rankas virš rusenančių fizikano analogijos griuvėsių.

Nemanau, kad koreliacijos bus labai skirtingos, kai abi normos atsirado greiciausiai labai panasiai. Tiek visuomene, kur nariai vieni kitu nezudo, tiek visuomene, kur poruojasi tik priesingos lyties atstovai, turi didesni evoliucini pranasuma. Betkuriuo atveju, ar yra skirtumas, del kokiu priezasciu norma atsirado? Jei atkasime, kad tie, kas nori didesniu teisiu moterims, statistiskai maziau rupinasi savo vaiku gerove, prieisime isvados, kad moteru teises yra bloga ideja?

Tuo tarpu, mano klausimas lieka galioti. Jei pademonstruojama, kad žmogaus moralinė nuostata kilo dėl to, kad jo galvoje kažkas blogai veikia, ar mes galime sakyti, kad tokia moralinė nuostata yra klaidinga net ir deskriptyvia prasme?

Blogai veikia, is kieno poziurio tasko? Jei homoseksualai uzauga geresni homofobai, nei heteroseksualai, tai ju smegenis, net isskirtinai gerai veikia, pagal vadovavimasi nusistovejusiom homofobiskom morales normom.

Dar prie to paties. Kas, jei ne mokslas, duos tiksliausią žmogaus (ar jų grupės) moralės nuostatų aprašymą?

Mokslas duos tiksliausia atsakyma, bet nepasakys ar tos nostatos "teisingos" ar ne. Nebent kiek nukrypusios nuo kazkurios imties vidutiniu. Taciau tai neimplikuos nieko apie tai, kaip kamnors reiketu elgtis.

[Augustas]

Tuo tarpu, mano klausimas lieka galioti. Jei pademonstruojama, kad žmogaus moralinė nuostata kilo dėl to, kad jo galvoje kažkas blogai veikia, ar mes galime sakyti, kad tokia moralinė nuostata yra klaidinga net ir deskriptyvia prasme?

Ne, negalime. Visų pirma, paprasčiausiai todėl, kad matematinės logikos požiūriu tai būtų ad hominem argumentacija. O antra, atsižvelgę į blogo galvos veikimo apibrėžimą, galėtumėm sakyti netgi priešingai. T.y., jei beprotis sako, kad kažkas yra blogai, vadinasi, tai iš tikrųjų gali būti (bet gali ir nebūti) blogai.

[Sejanus]

Jei pademonstruojama, kad žmogaus moralinė nuostata kilo dėl to, kad jo galvoje kažkas blogai veikia

Ką šiuo atveju reiškia „blogai veikia“? Kitaip, nei pas daugumą? Taip, kad jo priimami sprendimai mums nepatinka?

[Vilius]

Ką šiuo atveju reiškia „blogai veikia“? Kitaip, nei pas daugumą?

Nu gerai, jei homofobai neįtikino, galim kilstelėti statymus. Sakykim, kad "blogai veikia" čia reiškia, kad žmogus yra psichiškai nesveikas. Tipo visos keturios D raidės, with flying colors. Ar tokių žmonių moraliniai vertinimai yra tiek pat validūs, kaip ir likusių žmonių? Nes pagal fizikano deskriptyvizmą taip gaunasi - nesvarbu, kas daro moralinį vertinimą, jie visi yra vienodai teisūs.

[Vilius]

Mokslas duos tiksliausia atsakyma, bet nepasakys ar tos nostatos "teisingos" ar ne. Nebent kiek nukrypusios nuo kazkurios imties vidutiniu. Taciau tai neimplikuos nieko apie tai, kaip kamnors reiketu elgtis.

Imkim paprastesnį pavyzdį. Žmogelis turi telefoną, kuris jam šiaip visai patinka. Tačiau vieną dieną jis sugalvoja savo aparačiuką numesti iš antro aukšto ant asfalto. Visgi, prieš tai darydamas nusprendžia pasitarti su draugeliu mokslininku. Anas kažką ten paskaičiuoja apie greičius ir telefonų atsparumą smūgiams, ir pasako, kad yra 98,5% tikimybė, jog po kolizijos telefonas nebeveiks. Ar čia mokslas sako, "kaip reikėtų elgtis"? Tiesiogiai gal ir ne, bet jis gana tiksliai pasako, kas bus pasirinkus vienaip ar kitaip. Dėl ko pasirinkimas iš esmės tampa nebe "mesti/nemesti", o "sudaužyti/nesudaužyti" telefoną.

Tas pats ir su morale. Gal mokslas mums negali tiesiogiai pasakyti, kaip mes turėtume elgtis. Bet jis vis daugiau gali pasakyti apie mūsų sprendimų pasekmes tiek išoriniam pasauliui, tiek mūsų pačių smegenų būsenai.

Pavyzdžiui, iki genetikos, neigiamas požiūris į kraujomaišą buvo iš esmės moralinis vertinimas. Tiesiog daugumai žmonių kažkodėl atrodė, kad su artimais giminaičiais turėti palikuonių yra fui. Dabar, kai mokslas gana tiksliai suprato kas ir kaip vyksta, kai dauginasi genetiškai artimi individai, tai tapo nebe moralės, o medicinos klausimu. Kitaip sakant, klausimas tapo nebe "ar gerai turėti vaikų su artimais giminaičiais?", o "ar gerai rizikuoti turėti nesveikus palikuonius?"

Gal mokslo vaidmuo yra ne tiek duoti mums vieną objektyvią moralę, kiek paversti mūsų moralės klausimus ne-moralės klausimais, ir tada juos atsakyti.

[Vilius]

Kitaip tariant laikai, kad X yra gerai, kai suzinai, kad absoliuciai daugumai zmoniu susisviete, kad X yra gerai.

Ai jo, čia tas bajeris, kur graikai kažkada sugalvojo. Neidealus sprendimas, bet šiaip ne taip veikia jau koks trečias tūkstantis metų. Jei žinai geresnį būdą prieiti konsensuso (tame tarpe) moralės klausimais, nu tai nesikuklink - Forumas įdėmiai klauso.

[Vilius]

Nemanau, kad koreliacijos bus labai skirtingos, kai abi normos atsirado greiciausiai labai panasiai.

(Off topic) Tu rimtai sakai, kad žmonės, kurie patys neturi stipraus polinkio žudyti, atlaidžiau žiūri į žmogžudystes, nei tie kurie turi? Kažko nesitiki. Šaltinis arba stfu.

[fizikanas]

Nemanau, kad koreliacijos bus labai skirtingos, kai abi normos atsirado greiciausiai labai panasiai.

(Off topic) Tu rimtai sakai, kad žmonės, kurie patys neturi stipraus polinkio žudyti, atlaidžiau žiūri į žmogžudystes, nei tie kurie turi? Kažko nesitiki. Šaltinis arba stfu.

As sito nezinau, bet speju, kad bus panasiai, kaip su homofobija. Tai reiskia arba taip yra ir su zmogzudystem, arba taip nera ir su homofobija. Saltinio nezinau ar yra, beeet zinant psichologiniu tyrimu patikimuma, tai ar daug butu vertas tas saltinis?

[fizikanas]

Nu gerai, jei homofobai neįtikino, galim kilstelėti statymus. Sakykim, kad "blogai veikia" čia reiškia, kad žmogus yra psichiškai nesveikas. Tipo visos keturios D raidės, with flying colors. Ar tokių žmonių moraliniai vertinimai yra tiek pat validūs, kaip ir likusių žmonių?

Na taip. Dar blogiau, pagal Hario teorija, jie, kadangi samoningi, tai ju vertinimus reiketu iskaiciuoti i bendra gerio skaiciavima. Tai jei taip pasisektu pakliuti kurnors i beprociu kultura, tai tektu nevisai smagiai leisti laika tenais.

Imkim paprastesnį pavyzdį. Žmogelis turi telefoną, kuris jam šiaip visai patinka. Tačiau vieną dieną jis sugalvoja savo aparačiuką numesti iš antro aukšto ant asfalto. Visgi, prieš tai darydamas nusprendžia pasitarti su draugeliu mokslininku. Anas kažką ten paskaičiuoja apie greičius ir telefonų atsparumą smūgiams, ir pasako, kad yra 98,5% tikimybė, jog po kolizijos telefonas nebeveiks. Ar čia mokslas sako, "kaip reikėtų elgtis"? Tiesiogiai gal ir ne, bet jis gana tiksliai pasako, kas bus pasirinkus vienaip ar kitaip. Dėl ko pasirinkimas iš esmės tampa nebe "mesti/nemesti", o "sudaužyti/nesudaužyti" telefoną.

Tas pats ir su morale. Gal mokslas mums negali tiesiogiai pasakyti, kaip mes turėtume elgtis. Bet jis vis daugiau gali pasakyti apie mūsų sprendimų pasekmes tiek išoriniam pasauliui, tiek mūsų pačių smegenų būsenai.

Bet cia ne moralinis vertinimas, o racionalus tikslo siekimas. Moralinis vertinimas yra ar as noriu nesudauzyti telefono. Mokslas nepasakys geriau sudauzytas ar nesudauzytas telefonas. Nebent pridetum salyga, kuris is ju geriau skambina, bet ar geriau yra skambinti ar neskambinti mokslas vel neatsakys ir taip ad infinitum.

Pavyzdžiui, iki genetikos, neigiamas požiūris į kraujomaišą buvo iš esmės moralinis vertinimas. Tiesiog daugumai žmonių kažkodėl atrodė, kad su artimais giminaičiais turėti palikuonių yra fui. Dabar, kai mokslas gana tiksliai suprato kas ir kaip vyksta, kai dauginasi genetiškai artimi individai, tai tapo nebe moralės, o medicinos klausimu. Kitaip sakant, klausimas tapo nebe "ar gerai turėti vaikų su artimais giminaičiais?", o "ar gerai rizikuoti turėti nesveikus palikuonius?"

Klausimas ir dabar moralinis. Kraujomaisa daugumoje kulturu laikoma blogai, net jei nesulaukiami palikuonys. Tuo tarpu genetiniu mutaciju tikimybe del kraujomaisos yra pakankamai maza (saltinis - kazkuri tai daktaro hauso serija), kad i ja isvis demesi kreipti, o ypac su siuolaikine medicina, kai galima genetines problemas aptikti nestumo metu ir jiems esant atlikti aborta.

Gal mokslo vaidmuo yra ne tiek duoti mums vieną objektyvią moralę, kiek paversti mūsų moralės klausimus ne-moralės klausimais, ir tada juos atsakyti.

O gal mokslo vaidmuo yra tiesiog padeti mums efektyviau siekti savo tiklsu, pagal musu paciu subjektyvius moralinius vertinimus. Kam uzsikrauti papildomom prielaidom?

Ai jo, čia tas bajeris, kur graikai kažkada sugalvojo. Neidealus sprendimas, bet šiaip ne taip veikia jau koks trečias tūkstantis metų. Jei žinai geresnį būdą prieiti konsensuso (tame tarpe) moralės klausimais, nu tai nesikuklink - Forumas įdėmiai klauso.

Tai, kad galima isvesti morales vidurki ar rasti kompromisa tarp dvieju moraliniu vertintoju, nepadaro morales objektyvia. Objektyvi reikstu, kad vieno vertintojo yra teisinga, o kito ne ir tas, kurio neteisigna, turetu pakeisti pats savo moralini vertinima i ta teisinga. Ta Haris ir siulo, sakydamas, kad musulmonai yra moraly confused ir juos reikia su smegenoskalpeliu pagydyti.

[Sejanus]

Ką šiuo atveju reiškia „blogai veikia“? Kitaip, nei pas daugumą?

Nu gerai, jei homofobai neįtikino, galim kilstelėti statymus. Sakykim, kad "blogai veikia" čia reiškia, kad žmogus yra psichiškai nesveikas. Tipo visos keturios D raidės, with flying colors. Ar tokių žmonių moraliniai vertinimai yra tiek pat validūs, kaip ir likusių žmonių? Nes pagal fizikano deskriptyvizmą taip gaunasi - nesvarbu, kas daro moralinį vertinimą, jie visi yra vienodai teisūs.

Iš esmės čia tas pats, viskas labai subjektyvu. Blogai veikia reiškia „mums nepatinka“. Man kadangi vienodai šviečia kurie „teisūs“, rūpi tik kas priimtina man ir visuomenei (in that order), tai didelės problemos su subjektyvumu nematau. Bet sakyti, kad psycho Petro moraliniai vertinimai yra objektyviai blogi nes mūsų subjektyviu vertinimu jie mums nepatinka (ir galimai nepatinka pačiam Petrui, ir trukdo Petrui elgtis taip kaip mes visi ir mūsų primokytas Petras laiko „normalu“ ir t.t.), tai nei šis nei tas.

Deviance: this term describes the idea that specific thoughts, behaviours and emotions are considered deviant when they are unacceptable or not common in society. Clinicians must, however, remember that minority groups are not always deemed deviant just because they may not have anything in common with other groups. Therefore, we define an individual's actions as deviant or abnormal when his or her behaviour is deemed unacceptable by the culture he or she belongs to.

Distress: this term accounts for negative feelings by the individual with the disorder. He or she may feel deeply troubled and affected by their illness.

Dysfunction: this term involves maladaptive behaviour that impairs the individual's ability to perform normal daily functions, such as getting ready for work in the morning, or driving a car. Such maladaptive behaviours prevent the individual from living a normal, healthy lifestyle. However, dysfunctional behaviour is not always caused by a disorder; it may be voluntary, such as engaging in a hunger strike.

Danger: this term involves dangerous or violent behaviour directed at the individual, or others in the environment. An example of dangerous behaviour that may suggest a psychological disorder is engaging in suicidal activity.

[Vilius]

Na taip. Dar blogiau, pagal Hario teorija, jie, kadangi samoningi, tai ju vertinimus reiketu iskaiciuoti i bendra gerio skaiciavima

Harris sako tik tiek, kad jų gerovę reikia įtraukti į sumavimą. Jų moralinius vertinimus mes galime ramiai ignoruoti, jei jie neprisideda prie bendros gerovės didinimo.

Bet cia ne moralinis vertinimas, o racionalus tikslo siekimas.

Galime papildyti tą pavyzdį, kad telefonas būtų ne to, kuris meta. Tuo atveju mokslas gali redukuoti moralinį klausimą "ar gerai mesti draugo telefoną per langą?" į žymiai paprastesnį moralinį klausimą "ar gerai yra sudaužyti draugo telefoną?", kurį mūsų herojus gali žymiai lengviau išspręsti pasinaudodamas elementaria empatija. Šiuo atveju, gal ir taip gana akivaizdu, kas atsitiks su telefonu. Tačiau realybėje yra daug moralės problemų, kurios gali būti redukuotos panašiu būdu į žymiai paprastesnes moralės problemas, arba netgi tapti ne moralės, o medicinos, ekonomikos, ir pan. klausimais.

Pavyzdžiui, dar ne taip seniai priklausomybės nuo alkoholio/narkotikų problemą buvo bandoma spręsti per moralės prizmę - tipo sugėdinkim, nubauskim, priverskim ir pan. Dabar, kai mokslas žymiai daugiau žino apie priklausomybės veikimo mechanizmą, pasidarė įmanoma šią problemą spręsti medicininėmis/socialinėmis/ekonominėmis priemonėmis. Ne, mokslas nepasakė, ar gerti yra "gerai". Tačiau jis davė mums žinias, kurios perkėlė tą klausimą į visai kitą kontekstą.

Nebent pridetum salyga, kuris is ju geriau skambina, bet ar geriau yra skambinti ar neskambinti mokslas vel neatsakys ir taip ad infinitum.

Man atrodo, kad šita tavo argumentacijos linija degradavo į seną gerą tobulo sprendimo klaidą. Nu ir kas, kad mokslas niekada negalės galutinai išspręsti visų hipotetinių moralės problemų? Greičiausiai niekas jų negali išspręsti galutinai, nes jokio galo ten nėra.

Geriausia, ką mes galime padaryti, tai stengtis spręsti moralės problemas remdamiesi objektyviais faktais apie realybę, nu ir taip toliau (jau per daug kartų kartojau šią litaniją, tai gal nevarginsiu).

Klausimas ir dabar moralinis. Kraujomaisa daugumoje kulturu laikoma blogai, net jei nesulaukiami palikuonys. Tuo tarpu genetiniu mutaciju tikimybe del kraujomaisos yra pakankamai maza (saltinis - kazkuri tai daktaro hauso serija), kad i ja isvis demesi kreipti, o ypac su siuolaikine medicina, kai galima genetines problemas aptikti nestumo metu ir jiems esant atlikti aborta.

Nežinau, nesidomėjau. Bet kuriuo atveju, su mokslo suteiktomis žiniomis, mes galime net ir apie šį klausimą kalbėti prasmingiau, nei vien "oi, ne čia blogai, nes nu man kažkaip nepatinka".

O gal mokslo vaidmuo yra tiesiog padeti mums efektyviau siekti savo tiklsu, pagal musu paciu subjektyvius moralinius vertinimus. Kam uzsikrauti papildomom prielaidom?

Kokia yra ta papildoma prielaida?

Tai, kad galima isvesti morales vidurki ar rasti kompromisa tarp dvieju moraliniu vertintoju, nepadaro morales objektyvia. Objektyvi reikstu, kad vieno vertintojo yra teisinga, o kito ne ir tas, kurio neteisigna, turetu pakeisti pats savo moralini vertinima i ta teisinga. Ta Haris ir siulo, sakydamas, kad musulmonai yra moraly confused ir juos reikia su smegenoskalpeliu pagydyti.

Harris sako, kad jų moralė suteikia jiems pamatuojamai mažesnę gerovę, todėl yra ji yra blogesnė. Dėl objektyvios moralės jau prirašiau pakankamai, nebeturiu ko pridurti.

[Vilius]

Bet sakyti, kad psycho Petro moraliniai vertinimai yra objektyviai blogi nes mūsų subjektyviu vertinimu jie mums nepatinka (ir galimai nepatinka pačiam Petrui, ir trukdo Petrui elgtis taip kaip mes visi ir mūsų primokytas Petras laiko „normalu“ ir t.t.), tai nei šis nei tas.

Kitaip sakant, jei tas tavo psycho Petras nemato jokios moralinės problemos su benzo-pjūklu eiti į vaikų darželį pramogaut, tai kas mes tokie, kad jį smerktume pagal savo subjektyvius vertinimus? Jis nėra blogas, jis tik kitoks, ane?

[Sejanus]

Kitaip sakant, jei tas tavo psycho Petras nemato jokios moralinės problemos su benzo-pjūklu eiti į vaikų darželį pramogaut, tai kas mes tokie, kad jį smerktume pagal savo subjektyvius vertinimus? Jis nėra blogas, jis tik kitoks, ane?

Pagal visuomenėje nusistovėjusias moralės normas, tame tarpe ir mano moralės normas, jis blogas. O dabar paaiškink, ką šiuo pavyzdžiu norėjai pasakyti. Kad žmonės patys žino, kas gerai kas blogai ir jokių „objektyvių“ meravimų nereikia?

[fizikanas]

Harris sako tik tiek, kad jų gerovę reikia įtraukti į sumavimą. Jų moralinius vertinimus mes galime ramiai ignoruoti, jei jie neprisideda prie bendros gerovės didinimo.

Harris sako, kad jų moralė suteikia jiems pamatuojamai mažesnę gerovę, todėl yra ji yra blogesnė.

Nesusisnekam, nes savoka gerove laikai visiskai atskiru dalyku, nei moralini vertinima, nors kas yra gerai, iskaitant ir ar man yra gerai yra butent moralinis vertinimas. Na pavyzdziui, sakykime psichas turi moralini vertinima, kad parsiukai yra tokie pat gyvi organizmai, kaip ir zmones, todel juos zudyti yra taippat blogai, kaip ir zmones, taciau jis kadangi psichas ir jo moralinis vertinimas prie likusios visuomenes nariu gerejimo neprisideda, tai jo vertinimus galime ramiai ignoruoti ir pavyzdziui nuvesti ji i kiauliu ferma, parodyti kaip daromos desros. Ar toks veiksmas pagal tave, padidins ar pamazins ar nepakeis, to musu psicho geroves?

Galime papildyti tą pavyzdį, kad telefonas būtų ne to, kuris meta. Tuo atveju mokslas gali redukuoti moralinį klausimą "ar gerai mesti draugo telefoną per langą?" į žymiai paprastesnį moralinį klausimą "ar gerai yra sudaužyti draugo telefoną?", kurį mūsų herojus gali žymiai lengviau išspręsti pasinaudodamas elementaria empatija. Šiuo atveju, gal ir taip gana akivaizdu, kas atsitiks su telefonu. Tačiau realybėje yra daug moralės problemų, kurios gali būti redukuotos panašiu būdu į žymiai paprastesnes moralės problemas, arba netgi tapti ne moralės, o medicinos, ekonomikos, ir pan. klausimais.

Hitleris jau bande paversti morales klausimus ekonomikos klausimais. Ar zmones nors kada pasimoko?

Pavyzdžiui, dar ne taip seniai priklausomybės nuo alkoholio/narkotikų problemą buvo bandoma spręsti per moralės prizmę - tipo sugėdinkim, nubauskim, priverskim ir pan. Dabar, kai mokslas žymiai daugiau žino apie priklausomybės veikimo mechanizmą, pasidarė įmanoma šią problemą spręsti medicininėmis/socialinėmis/ekonominėmis priemonėmis. Ne, mokslas nepasakė, ar gerti yra "gerai". Tačiau jis davė mums žinias, kurios perkėlė tą klausimą į visai kitą kontekstą.

Tai, kad priklausomybe nuo alkoholio ar narkotiku yra problema - moralinis vertinimas. Kaip efektyviausia jo siekti - auklejant, gedinant, kitais narkotikais ar iskart smegenoskalpeliu - techninis klausimas, i kuri zinoma mokslas ir turetu geriausiai atsakyti.

Man atrodo, kad šita tavo argumentacijos linija degradavo į seną gerą tobulo sprendimo klaidą. Nu ir kas, kad mokslas niekada negalės galutinai išspręsti visų hipotetinių moralės problemų? Greičiausiai niekas jų negali išspręsti galutinai, nes jokio galo ten nėra.

Tai nera jokios problemos, naudotis mokslu siekiant igyvendinti kazka kas atitinka tavo moralini vertinima. Bet mokslas niekada nepasakys, koks tas vertinimas turi buti. Na pavyzdziui tu turi vertinima, kad valgyti saldainius yra gerai, taippat, kad buti lieknam yra gerai, taciau mokslas tau pasako, kad valgant saldainius lieknas nebusi (sakykim). Nuo to nepasidaro valgyti saldainius blogai, kaip ir nepasidaro, buti liektu blogai, tiesiog turi daugiau informacijos, kuri tau gali padeti apsispresti, jei sakykime, buti liektu tau yra didesnis geris nei valgyti saldainius ar atvirksciai. (kad butu paprasciau isivaizduoti, kaip moralini vertinima, gali saldainiu valgyma pakeisti saldainiu davimu vaikams)

Geriausia, ką mes galime padaryti, tai stengtis spręsti moralės problemas remdamiesi objektyviais faktais apie realybę, nu ir taip toliau (jau per daug kartų kartojau šią litaniją, tai gal nevarginsiu).

Tai spresti moralines problemas ar nustatyti morales normas? Moralines problema, tai kai kazkoks veiksmas yra moraliai blogas, taciau jo nedarymas irgi moraliai blogas. Mokslas gali atsakyti, kuris blogesnis pagal tavo paties morales vertinima, bet nepasakys, koks turi buti pats morales vertinimas. Pavyzdziui mokslas pasakys, kad 10 saldainiu per diena prides 5 papildomus kilogramus ir tada tu galesi pats ivertinti, kad tarkim, ai jo del 5kg neverta atsisakyti 10 saldainiu kasdiena. Taciau tu ir toliau vertini, kad valgyti saldainius yra gerai, beigi buti liektu yra gerai.

Nežinau, nesidomėjau. Bet kuriuo atveju, su mokslo suteiktomis žiniomis, mes galime net ir apie šį klausimą kalbėti prasmingiau, nei vien "oi, ne čia blogai, nes nu man kažkaip nepatinka".

Ar gali pagristi morales subjektyvumo nepripazinima, kitaip nei "oi ne man cia kazkaip nepatinka"?

Kokia yra ta papildoma prielaida?

Kad mokslo vaidmuo yra kazkuo susijes su morale.

Dėl objektyvios moralės jau prirašiau pakankamai, nebeturiu ko pridurti.

Nieko, apie vampyrus ir drakonus prirasyta dar daugiau

[Augustas]

Kitaip sakant, jei tas tavo psycho Petras nemato jokios moralinės problemos su benzo-pjūklu eiti į vaikų darželį pramogaut, tai kas mes tokie, kad jį smerktume pagal savo subjektyvius vertinimus? Jis nėra blogas, jis tik kitoks, ane?

Pagal visuomenėje nusistovėjusias moralės normas, tame tarpe ir mano moralės normas, jis blogas. O dabar paaiškink, ką šiuo pavyzdžiu norėjai pasakyti. Kad žmonės patys žino, kas gerai kas blogai ir jokių „objektyvių“ meravimų nereikia?

Atsiprašau, Sejanau, bet aš čia truputį krikščioniškos demagogijos pabarstysiu. Kuo tas psichas Petras yra blogas? Kad eina pramogauti? Bet juk mes visi einam pramogauti. Ir pripažinkim tą faktą, jog mes visi manom, kad pramogavimas, žinoma, su saiku, yra gėris. Juk kas čia blogo kartkartėmis papramogauti? Kitas klausimas iš demagogijos lobyno yra toks: ar benzo-pjūklas yra blogis. Juk ne, jis buvo kurtas ne tam, kad kažkas eitų į vaikų darželį pramogauti, nors čia irgi įmanomas variantas, kad benzo-pjūklas yra reikalingas medžių, kurie auga vaikų darželio teritorijoje, stambioms šakoms nupjaustyti. O tai visai geras tikslas, sakyčiau. Tai ką gi mes šiuo atveju turim? Pramogaujantis medkirtys ar sodininkas (greičiausiai už dyką, nes pramogauja) nupjausto su benzo-pjūklu (puiki priemonė, objektyviai palengvinanti darbą) stambias medžių, augančių vaikų darželio teritorijoje šakas, kurios, sakykim, trukdo vaikams žaisti. Nagi imkim ir paskaičiuokim: benzo-pjūklas pats savaime yra gėris (1 tšk.), pramogauti yra gėris (irgi 1 tšk.), medžių šakas, kurios trukdo vaikams žaisti, nupjaustyti irgi yra gėris (dar 1 tšk., taigi jau turim 3 tšk. objektyvių gėrybių), pramogaujantis sodininkas Petras serga psichine liga (-1 tšk., nes blogis) ir dėl psichinės ligos supainioja vaikus su medžių šakomis ir juos pjausto, kaip medžių šakas (-1 tšk., nes irgi blogis). Susumavę viską, gaunam, kad lieka 1 tšk. gėrio (1+1+1-1-1=1). Tai išeitų, kad Petras visai geras žmogus, nes gėris jame nusveria blogį (susumavus viską, lieka 1 tšk. gėrio). Kur klaida šiuose mano samprotavimuose?

[Sejanus]

Atsiprašau, Sejanau, bet aš čia truputį krikščioniškos demagogijos pabarstysiu.

Nieko tokio, gali neatsiprašinėti, barstyk ką nori Aš vis tiek nelabai skaitau. Perskaičiau iki tos vietos kur tu nesupratai, kuo blogai išžudyti vaikus darželyje, ir daugiau negaišau laiko.

[Augustas]

Atsiprašau, Sejanau, bet aš čia truputį krikščioniškos demagogijos pabarstysiu.

Nieko tokio, gali neatsiprašinėti, barstyk ką nori Aš vis tiek nelabai skaitau. Perskaičiau iki tos vietos kur tu nesupratai, kuo blogai išžudyti vaikus darželyje, ir daugiau negaišau laiko.

O aš ir nerašiau, kad vaikus žudyti yra gerai. Aš kaip tik rašiau, kad vaikus (darželyje ar kitur) žudyti yra blogai, ir netgi minusavau tą blogį iš Petro savybių balanso. Tamsta to minusavimo nepastebėjo?

[Sejanus]

Nepastebėjau, juk sakiau, neskaičiau (ir neketinu). Tik iki šios vietos:

Kuo tas psichas Petras yra blogas? Kad eina pramogauti?

Suprantu, kad jaunesnio amžiaus vaikams ar alternatyviai protingiems žmonėms, ar nukvakusiems filosofams gali atrodyti įdomu svarstyti, kuo blogai žudyti vaikus daržely. Bet aš nepriklausau nei vienai grupei, tai man va ir neįdomu