Vilius wrote:Harris sako tik tiek, kad jų gerovę reikia įtraukti į sumavimą. Jų moralinius vertinimus mes galime ramiai ignoruoti, jei jie neprisideda prie bendros gerovės didinimo.
Vilius wrote:Harris sako, kad jų moralė suteikia jiems pamatuojamai mažesnę gerovę, todėl yra ji yra blogesnė.
Nesusisnekam, nes savoka gerove laikai visiskai atskiru dalyku, nei moralini vertinima, nors kas yra gerai, iskaitant ir ar man yra gerai yra butent moralinis vertinimas. Na pavyzdziui, sakykime psichas turi moralini vertinima, kad parsiukai yra tokie pat gyvi organizmai, kaip ir zmones, todel juos zudyti yra taippat blogai, kaip ir zmones, taciau jis kadangi psichas ir jo moralinis vertinimas prie likusios visuomenes nariu gerejimo neprisideda, tai jo vertinimus galime ramiai ignoruoti ir pavyzdziui nuvesti ji i kiauliu ferma, parodyti kaip daromos desros. Ar toks veiksmas pagal tave, padidins ar pamazins ar nepakeis, to musu psicho geroves?
Vilius wrote:Galime papildyti tą pavyzdį, kad telefonas būtų ne to, kuris meta. Tuo atveju mokslas gali redukuoti moralinį klausimą "ar gerai mesti draugo telefoną per langą?" į žymiai paprastesnį moralinį klausimą "ar gerai yra sudaužyti draugo telefoną?", kurį mūsų herojus gali žymiai lengviau išspręsti pasinaudodamas elementaria empatija. Šiuo atveju, gal ir taip gana akivaizdu, kas atsitiks su telefonu. Tačiau realybėje yra daug moralės problemų, kurios gali būti redukuotos panašiu būdu į žymiai paprastesnes moralės problemas, arba netgi tapti ne moralės, o medicinos, ekonomikos, ir pan. klausimais.
Hitleris jau bande paversti morales klausimus ekonomikos klausimais. Ar zmones nors kada pasimoko?
Vilius wrote:Pavyzdžiui, dar ne taip seniai priklausomybės nuo alkoholio/narkotikų problemą buvo bandoma spręsti per moralės prizmę - tipo sugėdinkim, nubauskim, priverskim ir pan. Dabar, kai mokslas žymiai daugiau žino apie priklausomybės veikimo mechanizmą, pasidarė įmanoma šią problemą spręsti medicininėmis/socialinėmis/ekonominėmis priemonėmis. Ne, mokslas nepasakė, ar gerti yra "gerai". Tačiau jis davė mums žinias, kurios perkėlė tą klausimą į visai kitą kontekstą.
Tai, kad priklausomybe nuo alkoholio ar narkotiku yra problema - moralinis vertinimas. Kaip efektyviausia jo siekti - auklejant, gedinant, kitais narkotikais ar iskart smegenoskalpeliu - techninis klausimas, i kuri zinoma mokslas ir turetu geriausiai atsakyti.
Vilius wrote:Man atrodo, kad šita tavo argumentacijos linija degradavo į seną gerą tobulo sprendimo klaidą. Nu ir kas, kad mokslas niekada negalės galutinai išspręsti visų hipotetinių moralės problemų? Greičiausiai niekas jų negali išspręsti galutinai, nes jokio galo ten nėra.
Tai nera jokios problemos, naudotis mokslu siekiant igyvendinti kazka kas atitinka tavo moralini vertinima. Bet mokslas niekada nepasakys, koks tas vertinimas turi buti. Na pavyzdziui tu turi vertinima, kad valgyti saldainius yra gerai, taippat, kad buti lieknam yra gerai, taciau mokslas tau pasako, kad valgant saldainius lieknas nebusi (sakykim). Nuo to nepasidaro valgyti saldainius blogai, kaip ir nepasidaro, buti liektu blogai, tiesiog turi daugiau informacijos, kuri tau gali padeti apsispresti, jei sakykime, buti liektu tau yra didesnis geris nei valgyti saldainius ar atvirksciai. (kad butu paprasciau isivaizduoti, kaip moralini vertinima, gali saldainiu valgyma pakeisti saldainiu davimu vaikams)
Vilius wrote:Geriausia, ką mes galime padaryti, tai stengtis spręsti moralės problemas remdamiesi objektyviais faktais apie realybę, nu ir taip toliau (jau per daug kartų kartojau šią litaniją, tai gal nevarginsiu).
Tai spresti moralines problemas ar nustatyti morales normas? Moralines problema, tai kai kazkoks veiksmas yra moraliai blogas, taciau jo nedarymas irgi moraliai blogas. Mokslas gali atsakyti, kuris blogesnis pagal tavo paties morales vertinima, bet nepasakys, koks turi buti pats morales vertinimas. Pavyzdziui mokslas pasakys, kad 10 saldainiu per diena prides 5 papildomus kilogramus ir tada tu galesi pats ivertinti, kad tarkim, ai jo del 5kg neverta atsisakyti 10 saldainiu kasdiena. Taciau tu ir toliau vertini, kad valgyti saldainius yra gerai, beigi buti liektu yra gerai.
Vilius wrote:Nežinau, nesidomėjau. Bet kuriuo atveju, su mokslo suteiktomis žiniomis, mes galime net ir apie šį klausimą kalbėti prasmingiau, nei vien "oi, ne čia blogai, nes nu man kažkaip nepatinka".
Ar gali pagristi morales subjektyvumo nepripazinima, kitaip nei "oi ne man cia kazkaip nepatinka"?
Vilius wrote:Kokia yra ta papildoma prielaida?
Kad mokslo vaidmuo yra kazkuo susijes su morale.
Vilius wrote:Dėl objektyvios moralės jau prirašiau pakankamai, nebeturiu ko pridurti.
Nieko, apie vampyrus ir drakonus prirasyta dar daugiau