Aivaras wrote:
O pamėginame kitą? Norite atlikti užduotį X ir tam galite rinktis variantus:
A. Absoliučiai jokios prievartos.
B. Panaudojant N prievartos.
C. Panaudojant N kart 2 prievartos.
Man tai šitie abstraktūs uždavinukai siekiant pademonstruoti (patikrinti?) abstrakčios prievartos blogumą ir šiaip atrodytų nelabai prasmingi, bet čia – dar ir ironiški. Juk viena iš pagrindinių mano minčių buvo, kad abstrakti prievarta kaip sąvoka yra beprasmė siekiant nustatyti, gerai ji ar blogai. Galbūt abstrakti sąvoka „prievarta“ yra naudinga ir padeda susikalbėti kažkur kitur, nesigilinsiu, bet tik ne vertinant jos priimtinumą. Mat apima per daug kardinaliai skirtingų dalykų, nuo prievartinės prostitucijos iki privalomos priešgaisrinės apsaugos. Nežinau, kaip juos galima morališkai vertinti kartu, urmu. Suprantu, kad kartojuosi jau kokį ketvirtą kartą, bet jaučiu poreikį pasikartoti. Nes panašu, kad ne visi iki galo supranta, ką mėginu pasakyti.
Kita problema su šiais vadinamaisiais uždavinukais yra, kad prievarta sunkiai įvertinama skaitine išraiška. Jei de facto privalai daryti ko nenori, tai jau yra prievarta. Jei de facto neprivalai (nes niekas neliepia arba realistiškai neužtikrina paliepimų vykdymo), prievartos nėra. Kiek prievartos naudojama, siekiant užduoties X „kad žmonės neišsidaužytų vieni kitų gatvėse ir užtikrintų kiek galima patogesnį susisiekimą“ (dar žinomos kaip kelių eismo taisyklės)?
N? Kaip tada atrodytų
N * 2? Daugiau policininkų pakelėse? Didesnės baudos? Visuotinis kelių (įskaitant miško takelius) sekimas kameromis su greičio matuokliais? Dvigubai daugiau puslapių KET knygutėje? Jei žmogus giliai nekenčia filmavimo kaip privatumo pažeidimo, ar jis patiria
N * 1,6 prievartos lyginant su žmogumi, kuriam nusispjauti, kad jį filmuoja, kai pravažiuoja pro automatinius greičio matuoklius? Jei žmogus labai skuba, ar jis patiria
N * log(sugaištų minučių skaičius) + 2 prievartos, kai jį sustabdo kelių policija?
Matot, mano pozicija labai paprasta ir pagrindžiama realiais faktais, kaip mėgsta Vilius: realius prievartos naudojimo atvejus galima ir reikia vertinti atskirai ir pagal tai spręsti, gerai prievarta tuo konkrečiu atveju ar blogai. Naudojantis sveiko proto kriterijumi žinoma galima ir reikia tuos atvejus kažkiek grupuoti patogumo dėlei. Suprantu, kodėl žmonės nevertina penkiolikmetės blondinės švedės filatelistės žmogžudystės atskirai nuo trisdešimtmečio juodaplaukio ispano plaukimo instruktoriaus žmogžudystės. Juokauju, iš tiesų net ir tokius panašius dalykus vertina skirtingai.
Tuo tarpu žmonių, įsitikinusių kad prievarta visada yra blogai (henceforth
hipių) pozicija yra, panašu, pagrįsta kažkokiais matematiniais skaičiavimais, maksimaliai atsietais nuo realybės ir nieko konkretaus neparodančiais. Beveik, sakyčiau, filosofiškais
Jei realybėje neįmanoma pademonstruoti kas yra N*2 prievarta, ar kokia
reali problema gali būti išspręsta
vienodai sėkmingai tiek su, tiek be prievartos, ar tai nerodo, kad visa savaiminio prievartos blogumo logika pastatyta ant klaidingų prielaidų (neegzistuojančių situacijų)?