Sejanus wrote:... Kokiu tada būdu atsirado visos tos galybė naminių gyvūnų ir augalų veislių?
Nepainiokime
mikro ir makro evoliucijos. Mikro evoliucija - tai rūšies viduje vykstantys pokyčiai, va kaip paveiksliukais pavaizdavo gerbiamas Fizikanas: kukrūzų ir sobakų veislių įvairovė demonstruoja mikro evoliucijos tikrumą ir empiriniais bandymais įrodytą vyksmą. Tuo tarpu makro evoliucijos jokių eksperimentinių patirčių nėra stebėta, aprašyta. Sakote esą pakankamai išsimokslinę, bet tokiuose elementariuose dalykuose painiojatės, tarsi mokinukai, tik iš gamtos pažinimo vadovėlio teskaitę apie evoliucijos teoriją. Beje, kuo teorija skiriasi nuo hipotezės? Tiek teorija, tiek hipotezė tėra tik prielaidų visuma, abejas reikia įrodyti mokslinio eksperimento keliu. O deja evoliucijos teorija neatlaiko netgi menkiausios detalesnės studijos, tad netgi teorija ją vadinti negalima, geriausiu atveju - hipoteze, grynai mokslinės fantastikos, t.y. pasakos, lygis, kaip ir bet kurios religijos sukūrimo pasakojimas, todėl jie yra iš tos pačios pasakų lentynos.
Lionginas wrote:Evoliucijos teorija yra biologijos mokslo pagrindas. ...
Sakyti, kad evoliucijos teorija yra melas, tai tas pats, kas neigti pavyzdžiui atomų teoriją.
Aš esu pakankamai išsilavinęs, kad žinočiau, jog moksle empiriniais duomenimis laikomi ne tik eksperimentų, bet ir stebėjimų rezultatai. ... O evoliucijos teoriją palaiko tiek daug stebėjimų iš didžiulio spektro kitų mokslo sričių (paleontologija, rūšių geografija, genetika, anatomija), kad tai yra, mano nuomone, viena labiausiai pagrįstų mokslinių teorijų.
Žinai, gal tu nueik pas geologą ir jam pasakyk, kad kol jis laboratorijoje nepakartos ugnikalio išsiveržimo, tol visos jo plokščių tektonikos teorijos yra visiškas melas. Genijau tu. Ar mokykloje tai lygiai tiek pat užkliuvo ir hipotezė, kad Lietuvos reljefą suformavo besitraukiantys ledynai, nes laboratorijoje dar niekas nesugebėjo Lietuvos užkloti ledynu ir pažiūrėti, kas nutiks? Ar melu mokykloje vadinai ir hipotezę, kad Žemė turi metalinį branduolį, nes dar niekas laboratorijoje Žemės nesugebėjo išskrosti?
Teiginys: „evoliucijos teorija yra biologijos mokslo pagrindas“ yra klaidingas, nes
biologija, kaip mokslas gimė ir plėtojosi, vystėsi dar toli iki evoliucijos teorijos pradininko pirmojo gimtadienio, t.y.
Darvinui dar negimus. Kam įdomu ir nežinote, pasižiūrėkite vikipėdijos nuorodas internete. Kas tingite, trumpai supažindinsiu: Darvinas gimė 1809m. o terminas "Biologija" pirmą kart buvo suformuluotas ir pateiktas mokslui 1802m.
Tik vėliau, Darvinui surašius savo hipotezę apie tarprūšinę evoliuciją, tai buvo priimta ir panaudota kaip pagrindas visoms empiriškai nepatvirtintoms hipotezėms paremti.
Atomų teorija labai įdomus dalykas. Kažkada, labai labai senai, vienas išmintingas žmogus nusprendė, jog pačią mažiausią neskaidomą materijos dalelę reikėtų vadinti atomu (būtent tai ir reiškia šis graikų kalbos žodis). Geroookai vėliau, berods 20 a. pradžioje, išradus mikroskopą, mokslininkai pamatė, jog iš tiesų atomas yra mažiausia nedaloma materijos dalis, kitaip tariant vienetas. Tačiau vėliau, išradus kur kas galingesnį mikroskopą, pastebėta, jog atomas nėra vienetas, bet greičiau vienetų aibė! Ir tame atome tuos kitus paskirus vienetus krūvoje laiko nesuprantama jėga, kuri iš esmės yra ... niekas. Taigi, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių...
O geologas savo laboratorijoje gali pakartoti ugnikalnio išsiveržimą. Netgi nereikia geologo, tam užtenka kiek protingesnio nei vidutinioko mokinuko, kad savo, ar kaimyno namuose pasigamintų ugnikalnio modelį ir jį bent vieną kartą išbandytų. Negi nesi to daręs, gerbiamas Lionginai? Negi nematei savo mamos virtuvėje vykstant kažko panašaus? Ypač gaminant valgį kokioje nors skarovarkėj?
fizikanas wrote:Biologine evoliucija nepakartota labaratorijoje, turbut todel, kad ji trunka milijonus metu, o tam nekiekvienas laborantas gali rasti laiko
Va čia - rimtesnis argumentas. Ir negana to, jog reikia laiko, daugiau, nei žmogaus amžius leidžia, reikia ir sąlygų, kokias gal būt neįmanoma laboratorijoje sukurt. Tarkim, pirminis chaosas, kai materija dar tik gimė, arba toji nežinoma terpė, kurioje nežinia kaip atsirado cheminiai junginiai, būtini gyvybei egzistuoti: deguonis ir vanduo; ir taip pat nežinoma, netgi protu iki galo nesuvokiama terpė, kurioje organiniai cheminiai junginiai virto gyvybe, kad ir pačia primityviausia. Tie dalykai logiškai galimi, bet juk tikram skeptikui vien logikos negana!
Trūkt už vadžių - vėl nuo pradžių!
Taigi, grįžtame atgal prie to pačio, nuo ko ir pradėjome -
tikrasis skeptikas turi abejoti viskuo, o ypač tuo, kas mokslinio laboratorinio eksperimento keliu neįrodoma, tie filosofavimai, neturintys empirinio pagrindo, tikro skeptiko turi būti kritikuojami, o gal netgi ir atmetami kaip nepatikrinamais, nepatikimais, paremtais vien mokslinės fantastikos srities pasvarstymais.
Va, gerbiamieji skeptikai, šaltinis pajamų, kuriuo manipuliuojant galima kaip reikiant pasipelnyti. Patarčiau pradėti nuo mokyklų - eiti į diskusijas su fizikos, biologijos, chemijos, istorijos ir geografijos mokytojais ir juos eliminuoti, nuginkluoti jų pačių ginklais. Vėliau galima kelti kategoriją ir eiti į komercinę erdvę diskutuojant už normalesnius pinigus.