Moralinės nuostatos irgi yra teiginiai apie pasaulį (įskaitant mūsų smegenų būsenas), todėl bent jau iš principo turėtų būti būdas juos patikrinti empiriškai.Sejanus wrote:Man atrodo, kad pvz. geocentrizmas yra klaidinga nuostata, nes tai paaiškėjo patikrinus. O kaip patikrinti ar moralės nuostatos yra teisingos, ar klaidingos, neįsivaizduoju. Tai skirstau jas tik į man priimtinas ar nepriimtinas.
absoliutus blogis
O kuri puse pagal tave teisinga, Siaure ar Pietus?Vilius wrote:Nu tai tu man ir paaiškink, kokia prasmė abi tas moralės nuostatas laikyti teisingomis, jei jos prieštarauja viena kitai?
Tai galima empiriskai patikrinti ir zinosime, kad Jono nuostata yra A, o Petro -A.Vilius wrote:Moralinės nuostatos irgi yra teiginiai apie pasaulį (įskaitant mūsų smegenų būsenas), todėl bent jau iš principo turėtų būti būdas juos patikrinti empiriškai.
Bijau, kad be platesnio paaiškinimo nesuprasiu. Imkime konkrečią moralinę nuostatą „kitatikiams reikia nupjauti galvas“. Kadangi teigei, jog ji yra neteisinga, spėčiau tą jau patikrinai empiriškai. Arba kas nors kitas patikrino. Gal tyrimas buvo net pakartotas nepriklausomose laboratorijose ir publikuotas peer reviewed žurnaluose. Bet jei ne, tai bala nematė, principui iliustruoti tiks ir nekartoto tyrimo nupasakojimas.Vilius wrote:Moralinės nuostatos irgi yra teiginiai apie pasaulį (įskaitant mūsų smegenų būsenas), todėl bent jau iš principo turėtų būti būdas juos patikrinti empiriškai.Sejanus wrote:Man atrodo, kad pvz. geocentrizmas yra klaidinga nuostata, nes tai paaiškėjo patikrinus. O kaip patikrinti ar moralės nuostatos yra teisingos, ar klaidingos, neįsivaizduoju. Tai skirstau jas tik į man priimtinas ar nepriimtinas.
„Blogio“ sąvoka egzistuoja tik dėl konkretaus vertintojo asmeninės patirties, gyvenimo ir patyrimų. Nesant šitų dalykų ji netenka prasmės. Pvz., Žemės drebėjimas yra blogis, Marso drebėjimas kol kas – tik šiaip įdomybė, nes nėra kas jį patiria ir negali įvertinti. Žemės drebėjimai irgi duoda kažką teigiamo, beje, nes statybininkams prikuria darbo, neša pelną.bileciasvarbu wrote:Ar egzistuoja absoliutus blogis, kuris visada išliks tokiu nepriklausomai nuo konkretaus vertintojo asmeninės patirties, gyvenimo, patyrimų?
Vadinasi, blogis būtų tai, kas užkerta kelią asmeninei patirčiai, gyvenimui ir patyrimui. Galutinis rezultatas priklausys tik nuo to, kokią vertę kas priskiria patiriančiam subjektui. Pvz., mėsos valgymas užkerta kelią kiaulės / karvės / vištos asmeninei patirčiai ir gyvenimui, vadinasi, yra blogis, bet daugelio žmonių asmeninėje subjektų vertės skalėje kiaulės / karvės / vištos asmeninei patirčiai suteikiama vertė yra artima nuliui, galima dauginti tą artimą nuliui vertę iš milijardų ar net begalybės, ji niekada nepasieks vieno žmogaus (ar net naminio gyvūnėlio) asmeninio pasitenkinimo vertės.
Žemės drebėjimų atveju bendras rezultatas daugelio žmonių vertybių skalėje būtų neigiamas, nes statybininkams sukurta vertė neatperka katastrofos sukeltos žalos kitų žmonių asmeninei patirčiai ir gyvenimui.
Žodžiu, tai yra paprasta, bet visiškai subjektyvi matematika.
- buvo, Gerbiamasai! buvo net ženkliai per daug: komunizmo tikėtojai pjaustė galvas betikiams ūkininkams, aukščiausia fašistų rasė pjaustė galvas ūkininkų galvų pjaustytojams ir t.t.Sejanus wrote: Imkime konkrečią moralinę nuostatą „kitatikiams reikia nupjauti galvas“. Kadangi teigei, jog ji yra neteisinga, spėčiau tą jau patikrinai empiriškai. Arba kas nors kitas patikrino. Gal tyrimas buvo net pakartotas nepriklausomose laboratorijose ir publikuotas peer reviewed žurnaluose?
Kad ši analogija įsipaišytų į mano moralės supratimą, dar reikia vertikalios ašies - gerovės. Tada atsakymas į tavo klausimą tampa akivaizdus - geresnė yra ta kryptis, kuri veda į didesnę gerovę. O jei abi veda į vienodo lygio gerovę, nu tai tuo geriau. Tai niekaip neprieštarauja teiginiui, kad tame paviršiuje turi būti bent vienas pats žemiausias taškas.fizikanas wrote:O kuri puse pagal tave teisinga, Siaure ar Pietus?
Ne tik tai. Mes galime ir empiriškai patikrinti, kokį poveikį tu nuostatų laikymasis/nesilaikymas turės jų pačių bei aplinkinių gerovei. O jei tos jų nuostatos yra suformuluotos taip, kad jų neįmanoma patikrinti empiriškai, reiškia tos nuostatos yra tiesiog beprasmės.Vilius wrote:Tai galima empiriskai patikrinti ir zinosime, kad Jono nuostata yra A, o Petro -A.
Nepatikrinau, tačiau galiu daryti tą teiginį iš apytikslio gerovės prognozavimo: galvos netekėjo bei jo artimųjų gerovė ženkliai sumažėja; nukirtėjų gerovė gal kažkiek padidėja tuo momentu, bet net iš toli nepakankamai, kad kompensuotų gerovės sumažėjimą kitoje pusėje. Therefore, tokia moralės nuostata yra bloga.Sejanus wrote:Imkime konkrečią moralinę nuostatą „kitatikiams reikia nupjauti galvas“. Kadangi teigei, jog ji yra neteisinga, spėčiau tą jau patikrinai empiriškai.
Musulmonas atsakytų: jie yra netikėliai, jų gerovė ir turėjo sumažėti, tam ir kertama galva... ir kompensuoti nieko nereikia, kompensavimas tik trukdytų šiam tikslui, kompensavimas būtų blogai, tavo pasvarstymai pastatyti ant kažkokių keistų prielaidų.Vilius wrote:Nepatikrinau, tačiau galiu daryti tą teiginį iš apytikslio gerovės prognozavimo: galvos netekėjo bei jo artimųjų gerovė ženkliai sumažėja; nukirtėjų gerovė gal kažkiek padidėja tuo momentu, bet net iš toli nepakankamai, kad kompensuotų gerovės sumažėjimą kitoje pusėje. Therefore, tokia moralės nuostata yra bloga
Aš atsakyčiau, kad tavo pasvarstymai panašu paremti prielaida, kad teisingos moralės nuostatos yra tokios, kurios kelia bendrą žmonių gerovės lygį. Kodėl pasirinkai būtent tokį – gana keistą – žodžio teisingas apibrėžimą šiam kontekstui? Nes jis geriausiai atitinka tavo asmenines moralines nuostatas? T.y., teisingos moralės normos yra tokios, kur patinka tau? Neskamba labai moksliškai
- tai kaip tik yra "mokslinio komunizmo/ateizmo" fundamentali doktrina.Sejanus wrote: Neskamba moksliškai..
p.s.
.. tamstos minimos doktrinos yra iš idealistinių (nemokslinių?) filosofijų/teologijų.
Tai, kad analogija cia nei kiek nepasikeite po tavo zongliravimu. Tiesiog zodi klausime "teisinga" pakeitei i "labiau atitinkanti gerove" ir tiek. Klausimas liko neatsakytas, nes realiai ta geroves asis neegzistuoja niekur, apart musu subjektyvius isitikinimus.Vilius wrote:Kad ši analogija įsipaišytų į mano moralės supratimą, dar reikia vertikalios ašies - gerovės. Tada atsakymas į tavo klausimą tampa akivaizdus - geresnė yra ta kryptis, kuri veda į didesnę gerovę. O jei abi veda į vienodo lygio gerovę, nu tai tuo geriau. Tai niekaip neprieštarauja teiginiui, kad tame paviršiuje turi būti bent vienas pats žemiausias taškas.
Tai galima ir empiriskai pamatuoti, kaip atitiks aplinkiniu gerovei. Pavyzdziui atitiks Jono gerovei "A" 100% ir atitiks Petro gerovei "-A" 0%.Vilius wrote:Ne tik tai. Mes galime ir empiriškai patikrinti, kokį poveikį tu nuostatų laikymasis/nesilaikymas turės jų pačių bei aplinkinių gerovei. O jei tos jų nuostatos yra suformuluotos taip, kad jų neįmanoma patikrinti empiriškai, reiškia tos nuostatos yra tiesiog beprasmės.
- čia "darwienizmo" problema..fizikanas wrote:. Pavyzdžiui atitiks Jono gerovei "+A" 100% ir atitiks Petro gerovei "-A" 0%.
p.s.
.. jei kiekvieną Petrą laikyti antagonistu kiekvienam Jonui, jokio gerovės būti negali - visur tik absoliutus blogis.
Tačiau tavo reliatyvizmas čia irgi niekuo nepadėtų - iš principo tu galėtum tik palinksėti galva, ir konstatuoti, kad galvos nukirtėjas akivaizdžiai turi kitokias moralines nuostatas, nei tavosios.. bet kas tu toks kad jį vertintum, ane? Gi nei vienas neturite objektyvaus pagrindo savo moralinėms nuostatoms pagrįsti. Tokiu atveju telieka tik "sutarti nesutarti", nu arba bandyti per jėgą perauklėti kitokios nuomonės turėtojus.Sejanus wrote:Musulmonas atsakytų: jie yra netikėliai, jų gerovė ir turėjo sumažėti, tam ir kertama galva... ir kompensuoti nieko nereikia, kompensavimas tik trukdytų šiam tikslui, kompensavimas būtų blogai, tavo pasvarstymai pastatyti ant kažkokių keistų prielaidų.
Išeitis čia yra gana paprasta. Tereikia į moralines nuostatas žiūrėti, kaip į visus kitus teiginius apie realybę (nes jos iš esmės ir yra apie realybę!) Kai tu sakai, kad nukirsti galvą yra blogai, tu iš esmės darai prognozę, kad su galvos netekėju atsitiks kažkas, ko tu pats ir dauguma normaliai mąstančių žmonių kaip taisyklė stengiasi išvengti - mirtis. Ir kiekviena iš šio teiginio dalių yra patikrinama empiriškai - tiek mirtis po galvos nukirtimo, tiek faktas, jog dauguma žmonių stengiasi to išvengti. Netgi teiginys, kad žmonės jaučia neigiamas emocijas mirties atžvilgiu iš esmės yra empiriškai patikrinamas teiginys apie tų žmonių smegenų būsenas.
Tai va. Kai tu sakai, kad "X yra gerai", tu iš esmės darai teiginį apie šį pasaulį - kad padarius X atsitiks Y, o dėl Y pasekmių Jonas ir Petras patirs emociją Z, ir jie tą emociją vertins teigiamai. Ir, jei bent vienas iš tų teiginių bus klaidingas, tada ir tavo moralinė nuostata apie X bus klaidinga. Net jei tu tu nuoširdžiai, manai, kad X yra gerai, net jei tave taip išauklėjo, net jei dauguma žmonių taip manytų - tas teiginys vis tiek būtų objektyviai klaidingas.
Tuo tarpu, fanatikas, kuriam galvos nukirtimas neatrodo moraliai smerktinas, greičiausiai savo argumentacijoje padarys bent vieną fantastišką teiginį - (kaip taisyklė) "nu nes taip rašo senoje knygoje, va". Dėl ko jo argumentas taps tiek pat neįdomus (ir greičiausiai - klaidingas), kaip ir kiti tomis knygomis paremti teiginiai apie realybę.
O kas gali būti geriau, nei maksimali gerovė?Sejanus wrote:Aš atsakyčiau, kad tavo pasvarstymai panašu paremti prielaida, kad teisingos moralės nuostatos yra tokios, kurios kelia bendrą žmonių gerovės lygį.
Kalbant apie moralės nuostatas, kurios liečia ne vieną žmogų, paprastai susiduriame su situacija, kur tų nuostatų laikymasis turi skirtingas pasekmes skirtingiems žmonėms. Pvz., net ir nacių koncentracijos stovyklos greičiausiai buvo kažkam naudingos - SS gi gaudavo algas už jų saugojimą, ir pan.
Norint įvertinti bendrą moralinės nuostatos poveikį, tenka daryti kažkokius statistinius skaičiavimus. Karo atveju, pats moraliausias sprendimas gali būti tas, kuris pareikalauja mažiausiai aukų. Verslo klausimas - tas kuris duoda didžiausią ekonominę naudą. Medicinoje - tas dėl kurio labiausiai padidėja statistinė gyvenimo trukmė, ir pan.
Tai va, kalbant apie moralę abstrakčiai, patogiausia visas šias naudas tiesiog pavadinti vienu žodžiu, pvz. "gerove". Čia kaip X matematikoje gali reikšti bet kokį skaičių, taip ir gerovė gali reikšti bet kokią naudą, kokia tik leidžia adekvačiai įvertinti moralinės nuostatos pasekmes duotu klausimu.
Pagalvojau apie tai, ir sumąsčiau, kad reikia truputį pasitikslinti šioje vietoje (žr. atsakymą Sejanui). Jei trumpai - gerovės ašis yra abstrakti, kai kalbame apie moralę bendrai, ir todėl jos pamatuoti neįmanoma. Tačiau kalbant apie konkrečią moralės nuostatą, teiginio autorius turi nurodyti adekvatų būdą gerovei matuoti tuo konkrečiu atveju.fizikanas wrote:Tai, kad analogija cia nei kiek nepasikeite po tavo zongliravimu. Tiesiog zodi klausime "teisinga" pakeitei i "labiau atitinkanti gerove" ir tiek. Klausimas liko neatsakytas, nes realiai ta geroves asis neegzistuoja niekur, apart musu subjektyvius isitikinimus.
Jei jie abu tikrai patirs identišką gerovę su priešingomis A reikšmėmis, tada mums tiesiog teks padaryti išvadą, kad duotu klausimu egzistuoja du sprendimai su identiška sumine gerove, todėl neįmanoma racionaliai nuspręsti nei Jono nei Petro naudai. Ką padarysi, gali pasitaikyti ir taip.fizikanas wrote:Tai galima ir empiriskai pamatuoti, kaip atitiks aplinkiniu gerovei. Pavyzdziui atitiks Jono gerovei "A" 100% ir atitiks Petro gerovei "-A" 0%.
Bet jei toje knygoje iš tiesų taip rašo, tai su argumentu viskas tvarkoje. Nebent tavo asmenine nuomone, ką rašo senose knygose yra nesvarbu. Kaip bežiūrėsi, grįžtame prie subjektyvios moralės. Niekur nuo to nepabėgsi. Gali tik atidėlioti, prikurti visokių tarpinių grandžių, bet galiausiai vis tiek prieisi iki „man taip norisi“ ar „man taip atrodo teisinga/gera/siektina“.Tuo tarpu, fanatikas, kuriam galvos nukirtimas neatrodo moraliai smerktinas, greičiausiai savo argumentacijoje padarys bent vieną fantastišką teiginį - (kaip taisyklė) "nu nes taip rašo senoje knygoje, va".
Didesnės dalies žmonių gerovė man nerūpi, jei tik ji nesusijusi su mano ir mano artimųjų gerove. Dar ne vienos žmonių grupės gerovė mano nuomone yra neigiamas reiškinys, tokios gerovės kėlimą aš laikyčiau blogu dalyku ir kartais net prieš jį kovočiau, t.y. stengčiausi tiems žmonėms gyvenimą pabloginti. Visuotinė žmonių gerovė yra naivus ir gan kvailas tikslas, jokiu būdu nenorėčiau juo remti jokios moralės sistemos. Vėl gi, atsiremiame į asmenines nuostatas, tau norisi kad visi gyventų kuo geriau, man to nesinori. Niekur nepabėgsi nuo subjektyvumo.O kas gali būti geriau, nei maksimali gerovė?
Gerai, Sejanau. O jei to paties norisi ar taip atrodo teisinga/gera/siektina ir visiems kitiems žmonėms, o ne tik Tamstai? Kas tada su tuo (tariamu) subjektyvumu pasidaro?Sejanus wrote:Bet jei toje knygoje iš tiesų taip rašo, tai su argumentu viskas tvarkoje. Nebent tavo asmenine nuomone, ką rašo senose knygose yra nesvarbu. Kaip bežiūrėsi, grįžtame prie subjektyvios moralės. Niekur nuo to nepabėgsi. Gali tik atidėlioti, prikurti visokių tarpinių grandžių, bet galiausiai vis tiek prieisi iki „man taip norisi“ ar „man taip atrodo teisinga/gera/siektina“.Tuo tarpu, fanatikas, kuriam galvos nukirtimas neatrodo moraliai smerktinas, greičiausiai savo argumentacijoje padarys bent vieną fantastišką teiginį - (kaip taisyklė) "nu nes taip rašo senoje knygoje, va".
Taip, žinoma. Ir aš su Sejanumi čia sutinku.Didesnės dalies žmonių gerovė man nerūpi, jei tik ji nesusijusi su mano ir mano artimųjų gerove. Dar ne vienos žmonių grupės gerovė mano nuomone yra neigiamas reiškinys, tokios gerovės kėlimą aš laikyčiau blogu dalyku ir kartais net prieš jį kovočiau, t.y. stengčiausi tiems žmonėms gyvenimą pabloginti.O kas gali būti geriau, nei maksimali gerovė?
O kodėl Tamstai nesinori, kad visi kiti žmonės gyventų kuo geriau, Sejanau? O jeigu kartais paaiškėtų, kad jei visi kiti žmonės gyvena gerai, tai ir Tamstai, Sejanau, bus geriau gyventi, kas tada būtų, t.y., ar visuotinė žmonių gerovė vis dar būtų kvailas tikslas, ar jau nebe?Visuotinė žmonių gerovė yra naivus ir gan kvailas tikslas, jokiu būdu nenorėčiau juo remti jokios moralės sistemos. Vėl gi, atsiremiame į asmenines nuostatas, tau norisi kad visi gyventų kuo geriau, man to nesinori.
Sakyčiau, pabėgti nuo subjektyvumo visai įmanoma, nes pagrindiniai žmonių poreikiai yra universalūs ir objektyvūs. Juos patenkinantys dalykai irgi yra objektyvūs. Tad...Niekur nepabėgsi nuo subjektyvumo.
Tai autorius sugalvos adekvatu buda gerovei matuoti - "Kiek dalykas D labai atitinka, knygos K nurodymus", o teiginiu klausytojas sugalvos kita buda matuoti gerovei "Kiek dalykas D atitinka partijos P nurodymus". Ir abu liks it muse ede.Vilius wrote:Pagalvojau apie tai, ir sumąsčiau, kad reikia truputį pasitikslinti šioje vietoje (žr. atsakymą Sejanui). Jei trumpai - gerovės ašis yra abstrakti, kai kalbame apie moralę bendrai, ir todėl jos pamatuoti neįmanoma. Tačiau kalbant apie konkrečią moralės nuostatą, teiginio autorius turi nurodyti adekvatų būdą gerovei matuoti tuo konkrečiu atveju.
Bet va Petro gerove bus maksimali sumine visu egzistuojanciu zmoniu gerove, o Jono gerove bus maksimali egzistuojanciu Jonu gerove, o Mykolo gerove bus maksimali Petro negerove, o Albino gerove bus maksimali gyvunu turinciu 4 kojas gerove, o t-1000 gerove bus minimalus Gerove galinciu patirti individu skaicius. Ir kurio is ju gerove yra tikroji?Vilius wrote:Jei jie abu tikrai patirs identišką gerovę su priešingomis A reikšmėmis, tada mums tiesiog teks padaryti išvadą, kad duotu klausimu egzistuoja du sprendimai su identiška sumine gerove, todėl neįmanoma racionaliai nuspręsti nei Jono nei Petro naudai. Ką padarysi, gali pasitaikyti ir taip.
Jei yra žinoma, kad toje knygoje prirašyta nesąmonių kitomis temomis, tai aš būčiau linkęs labai atsargiai žiūrėti ir į tos knygos teiginius moralės klausimais. Čia gi Skepsio ABC! Kažkaip keista tau tai aiškinti... Matai, prie ko priveda moralinis reliatyvizmasSejanus wrote:Bet jei toje knygoje iš tiesų taip rašo, tai su argumentu viskas tvarkoje. Nebent tavo asmenine nuomone, ką rašo senose knygose yra nesvarbu.
Pabandykim pažiūrėti iš kitos pusės.Sejanus wrote:Kaip bežiūrėsi, grįžtame prie subjektyvios moralės. Niekur nuo to nepabėgsi. Gali tik atidėlioti, prikurti visokių tarpinių grandžių, bet galiausiai vis tiek prieisi iki „man taip norisi“ ar „man taip atrodo teisinga/gera/siektina“.
Visose kitose gyvenimo srityse pavienio žmogaus nuomonė yra visiškai neįdomi, jei nėra pagrįsta "[..], nes [+argumentai]". Tu gali turėti kokią tik nori nuomonę apie pvz. atstumą iki saulės ar ten kokią žarnyno mikroflorą, ir visiems bus ant tavo nuomonės nusišvilpt, jei ji nebus pagrįsta adekvačiu kiekiu argumentų, pageidautina patikrinamų empiriškai. Tačiau vos tik mes prakalbame apie tai, ką reiškia "gerai gyventi" (kas yra bene svarbiausias klausimas mūsų visų gyvenime), tada staiga visi šie pagrįstumo reikalavimai lekia per langą, ir visų nuomonės staiga pasidaro vienodai įdomios ir teisingos.. Gal gali man paaiškinti, kodėl? Ir kam tada iš viso kalbėti apie moralę, jei visas tas kalbėjimas yra tik deskriptyvus savo minčių aprašymas?
Iš šios cinizmo/nihilizmo klampynės tau gal padės išsikapstyti vienas toks filosofinis instrumentas, vadinamas "nežinojimo šydu" (jei aš teisingai išverčiau "Veil of ignorance"). Jo esmė yra tokia, kad į moralės klausimus geriausia žiūrėti įsivaizduojant, jog nežinai į kurį visuomenės narį persikūnysi rytoj. Jei žiūrėtum iš tokios pozicijos, turėtum būti asmeniškai suinteresuotas ne tik savo, bet ir bendra visų žmonių gerove - nes niekad nežinai į kurio iš jų vietą tau teks papulti.Sejanus wrote:Didesnės dalies žmonių gerovė man nerūpi, jei tik ji nesusijusi su mano ir mano artimųjų gerove. Dar ne vienos žmonių grupės gerovė mano nuomone yra neigiamas reiškinys, tokios gerovės kėlimą aš laikyčiau blogu dalyku ir kartais net prieš jį kovočiau, t.y. stengčiausi tiems žmonėms gyvenimą pabloginti. Visuotinė žmonių gerovė yra naivus ir gan kvailas tikslas, jokiu būdu nenorėčiau juo remti jokios moralės sistemos. Vėl gi, atsiremiame į asmenines nuostatas, tau norisi kad visi gyventų kuo geriau, man to nesinori. Niekur nepabėgsi nuo subjektyvumo.
Žinau, tavo netašytas protas čia pradės bliauti "Nebūna jokių persikūnijimų! Liau liau!" Na taip - nebūna. Tačiau būna, kad tavo artimieji papuola į vieną iš tų nekenčiamų grupių, ar pvz. įsimyli kokia jauną gražią lyčių studijų studentę
Numačiau, kad parašysi kažką panašaus, tai specialiai įbrukau žodį "adekvačiai [matuoja gerovę]" Tai va, iš tavo pasiūlytų būdų nei vienas iš viso nematuoja žmonių gerovės, o tik atitikimą kažkokiai knygai ar partijos linijai. Tokie palyginimai tiktų nebent, jei mes iš anksto žinotume, kad tie leidiniai yra paremti ankstesniais gerovės matavimais, kurių lygis tenkina to konkretaus klausimo poreikius (pvz., palyginimas su liberalios ir demokratiškos valstybės įstatymais dažnai gali būti adekvatus).fizikanas wrote:Tai autorius sugalvos adekvatu buda gerovei matuoti - "Kiek dalykas D labai atitinka, knygos K nurodymus", o teiginiu klausytojas sugalvos kita buda matuoti gerovei "Kiek dalykas D atitinka partijos P nurodymus". Ir abu liks it muse ede.
Aišku, praktikoje dažnai gali būti sunku rasti vieną konkretų ir dar pamatuojamą būdą nustatyti gerovės lygiui. Tačiau nesugebėjimas to padaryti tikrai nereiškia, kad visos nuomonės tuo moralės klausimu automatiškai tampa teisingomis.
Čia kaip su teistų teiginiais apie "dievą spragose" - jei mokslas kažko nežino, tai dar nereiškia, kad ten būtinai turi būti dievo darbas.
Žinok, čia jau pamečiau tavo mintį. Gal gali šituos matematinius išvedžiojimus kažkaip sukonkretinti?fizikanas wrote:Bet va Petro gerove bus maksimali sumine visu egzistuojanciu zmoniu gerove, o Jono gerove bus maksimali egzistuojanciu Jonu gerove, o Mykolo gerove bus maksimali Petro negerove, o Albino gerove bus maksimali gyvunu turinciu 4 kojas gerove, o t-1000 gerove bus minimalus Gerove galinciu patirti individu skaicius. Ir kurio is ju gerove yra tikroji?