majolis wrote: ↑2018-03-12 20:15
Ar egzistuoja absoliutus blogis, kuris visada išliks tokiu nepriklausomai nuo konkretaus vertintojo asmeninės patirties, gyvenimo, patyrimų?
Pats klausimas savaime nekorektiškas. (Absoliutus) blogis, kaip ir bet kokia kita moralinė kategorija ar imperatyvas, niekur kitur išskyrus homo smegenines neegzistuoja, ir bandyti atsiriboti nuo vertintojo/subjekto neįmanoma iš principo (kažkas apie tai jau rašė), nebent klausėjas turi galvoje ne žmogėno makaulę, o kažkur kitur plevenantį ne tik absoliutų blogį, bet ir absoliutų gėrį, ir....., ir t.t. Tiek to, gal jis vistik absoliutaus blogio ieško žmonėse, bet tuomet keista, nes pats pateikė puikius pavyzdžius, kur nėra jokio „absoliuto“ – viskas reliatyvu, nes subjektyvu.
Problema čia, kad gėrį/blogį žmonės apsibrėžia skirtingai. Vieni apsibrėžia taip, kad jis egzistuoja nepriklausomai nuo vertintojo asmeninės patirties. Kiti apsibrėžia taip, kad jis pagal apibrėžimą yra tik asmeninė vertintojo patirtis. Tuomet abi pusės diskutuoja, ir kiekvieni remdamiesi savo apibrėžimu įrodinėja savo tiesą. Tarsi dvi pusės diskutuotų, ar forumuose galima redaguoti ką pasakei. Vieni užsispyrę tvirtintų, kad žinoma galima,
forumas turi mygtuką „edit“. Kiti sakytų, kad joks mygtukas neegzistuoja, ir žodis ne žvirblis, ką
forume pasakei, nebepakeisi.
Forumų atveju situacija atrodo linksmai, nes žinoma realybėje žmonės kaip mat susivoktų kalbą apie skirtingus dalykus. Kodėl tai nepavyksta diskutuojant apie blogį, neįsivaizduoju.
Jei blogiu vadinsime neigiamą asmeninę patirtį, absoliutus blogis pagal apibrėžimą neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kaip kvadratiniai trikampiai negali egzistuoti.
Jei blogiu vadinsime, pvz., veiksmus draudžiamus Biblijos ar Korano, blogis egzistuoja net jei nėra „nuskriaustųjų“. Ar bent jau
gali egzistuoti, t.y. nėra nieko, kas iš principo neleistų jam egzistuoti, net jei konkrečiu momentu visi iki vieno žmonės prisilaiko Biblijos ar Korano pamokymų ir škias blogio kol kas nėra.
Jei nieko nepraleidau, originalus klausėjas pateikė klausimą ir kažkur išnyko, nežinia net ar varginosi paskaityti atsakymus, bet pats kažką dar parašyti, patikslinti, ar atsakyti kitiems žmonėms nebesivargino. Tokie čia užsukantys, pa***ntys ir paliekantys diskutuoti kitiems būdavo gana dažnas reiškinys. Bet kuriuo atveju, dabar jau sunku išsiaiškinti, ką jis norėjo pasakyti.
Paliekant nuošaly apskritai bevaisį filosofavimą, šiuo konkrečiu atveju kaip tik galimas gana paprastas ir pigus „pamatavimas/paskaičiavimas“.
Tam galimybę suteikia „absoliuto“ figūravimas klausime - paklausti (kaip „moksliškai“ tai padaryti gal reiktų pasikonsultuoti ir su Gaidžiu) daleiskim 100-to subjektų (užtektų ir mažiau), ar sąmoningai atimti kitam žmogui gyvybę (pati didžiausia nuodėmė, blogių blogis, apie ją nemažai šnekėta, ir klausėjas tai akcentavo savo pavyzdžiuose)
visada yra blogis („absoliutas“) ar kai kada vistik ne („reliatyvas“)? Kas link „kai kada“ – apklausos lape pageidautini keli pavyzdžiai iš Lietuvos krimininalinės kronikos ir/ar teismų praktikos, taip pat paminėti būtinąją gintį, gal dar ką, nors galima ir apsieiti ...
Neabejoju, kad greit atsiras ir pirmasis, kuris pasisakys už „kai kada“, šiuo laiminguoju apklausą galima baigti, duoti jam prizą už sutaupytas lėšas, o klausiančiam atsakymą – žmonėse nėra jokio „absliutaus" blogio nė padujų.
Pagal blogio apibrėžimą kaip jį suprantu aš, ir turbūt tu ir dauguma ateistų/agnostikų/deistų, žinoma, kad „kai kada“. Aš asmeniškai ne tik kad kai kurių atvejų nelaikau blogiu, aš juos laikau vienareikšmiu gėriu ir linkiu tiems žmonėms būti nubaigtiems, geriausia neatidėliotinai. Bet taip yra todėl, kad mes turime tokį blogio apibrėžimą. Na tarsi manęs paklaustum, kiek kampų turi trikampis. Nereikėtų net pavyzdžių iš geometrijos vadovėlių ar architektūros, trikampis turi tris kampus ir taškas. Bet jei užduosi šį klausimą kur nors gūdžiose Arabijos dykumose, gali būti ir visai kitokių atsakymų. Įžeisti Alachą, blogis vienareikšmiai, visada, absoliučiai. Nes taip išeina pagal jų blogio apibrėžimą.