Vadinasi, turime reikalą su eiliniu užsispyrusiu bukagalviu
p.s. eilinį sykį žaviuosi Ateono korektiškumu bendraujant su užsispyrusiais bukagalviais Kur tu to išmokai? Aš irgi taip noriu...
Vadinasi, turime reikalą su eiliniu užsispyrusiu bukagalviu
Ak, kokie gražūs žodžiai. Jie pripildo širdį begalinio optimizmo ir tikėjimo, kad visgi nesusikalbėjimo problemas išspręsti įmanoma. Tikslas labai kilnus, o ir skamba jis gražiai, todėl vargu ar atrasčiau jėgų jį kritikuoti ar kitaip jam priešintis. Atvirkščiai - jaučiu begalinį norą viskam, ką čia pasakei, pritarti. Padaryčiau tai tuoj pat, tik gaila kad nei velnio nesuprantu ką nori pasakyti Kaip atrodo tas visa ko supratimas, kurį reikia duoti žmonėms? Kokiais būdais tą supratimą žadi duoti? Kokie tie fundamentalūs bei elementars dalykai, kurių dauguma nežino, ir kas tie pikti galingieji, kurie tų dalykų žinojimui priešinasi? Galiausiai, kaip keliaudami tuo plačiu keliu susikalbėsime, jei nesirūpinsime sąvokų tikslumu? Nejaugi manai, kad pradžiai pakaks ir ausiai mielo tų savokų skambesio? Eisime keliu, žvangindami tuščiais puodais ir apsimesdami, kad vieni kitus puikiausiai suprantame?Juozas wrote: - Kad visuomeninis gyvenimas vyktų be nuolatinių prieštaravimų - reikalinga, kad žmonės galėtų susikalbėti. Daug čia galima būtų išvedžioti, bet - esmė tokia: - dabar kaip niekada, skirtingi žmonės skirtingai suvokia tuos pačius žodžius. Dėl to ir kyla nesusipratimai tarp žmonių, skirtingų visuomenės sluoksnių, valstybių...
Vienas iš būdų užtikrinti susikalbėjimus - būtų bandyti iš naujo paskelbti visų terminų patikslintus apibrėžimus ir "priversti" visus žmones (net ir aborigenus) juos išmokti. Vienodai suprantami terminai garantuotų susitarimų tikslumą. Mano giliu įsitikinimu toks darbas būtų gryniausia kvailystė, - iš to išeitų didelis šnipštas.
Kitas kelias į susikalbėjimą būtų bandyti "duoti žmonėms visa ko supratimą". Tai komplikuotas kelias į prieštaravimų mažinimą. Kai kas neblogai gyvena vien iš to, kad dauguma nežino netik fundamentalių dalykų, bet ir elementarių. Atsirastų "galingųjų" pasipriešinimas, kurio vieną iš galimų scenarijų aprašo legenda apie Prometėją... Bailiai tokio kelio nesirintų. Aš siūlau eiti šiuo keliu, nes nieko kito, kas galėtų nuskaidrinti apkerpėjusias pasaulėžiūras, sukriošusias bažnyčias, sustabarėjusį gamtos pažinimą... niekas nepasiūlo. TAI LABAI PLATUS, jei taip galima išsireikšti, UŽDAVINYS. Suprantama, kad pasirinkus šį kelią, atskirų terminų reikšmių tikslumas pradiniame etape - nebūtų pats svarbiausias momentas - viskam savas laikas.
Iš tiesų, kiekvienas norėtume susikalbėti tarpusavy... Santarvės siekimas kyla visų pirma iš vidinės harmonijos siekimo, todėl pats savaime yra tik pasekmė, o ne priežastis. Dar daugiau: ar skirtingas žodžių suvokimas yra priešingas santarvei? Į šį klausimą sunku atsakyti. Žodis, praėjęs pro konkretaus žmogaus patyrimo ir pasaulėžiūros prizmę, gali nelauktai įnešti naujo oro į diskusiją, beviltiškai paskendusią formaliuose terminuose ir jų išaiškinimuose. Galimybė pasukti situaciją kitu kampu (kiek kampų turi prizmė?) duoda galimybę tęsti vaisingą pokalbį, tuo pačiu – rasti naujus sąlyčio taškus tarp skirtingų žmonių.Juozas wrote:- Kad visuomeninis gyvenimas vyktų be nuolatinių prieštaravimų - reikalinga, kad žmonės galėtų susikalbėti. Daug čia galima būtų išvedžioti, bet - esmė tokia: - dabar kaip niekada, skirtingi žmonės skirtingai suvokia tuos pačius žodžius. Dėl to ir kyla nesusipratimai tarp žmonių, skirtingų visuomenės sluoksnių, valstybių...
Įsivaizduokime grupę skirtingų žmonių, kalbančių griežtai formalizuotomis sąvokomis. Ar jie sugebės, lipindami žodį prie žodžio, sukurti ką nors nauja, jei visos jų kalbos galimybės ribojasi storais žodynais?Vienas iš būdų užtikrinti susikalbėjimus - būtų bandyti iš naujo paskelbti visų terminų patikslintus apibrėžimus ir "priversti" visus žmones (net ir aborigenus) juos išmokti. Vienodai suprantami terminai garantuotų susitarimų tikslumą. Mano giliu įsitikinimu toks darbas būtų gryniausia kvailystė, - iš to išeitų didelis šnipštas
Aš tikiuosi, kad šis supratimas nėra vien konservuotų žinių ir taisyklių rinkinys? Priešingai, tikėčiausi dinamiško, „visad jauno“ žvilgsnio, nukreipto ne į sąvokų ir apibrėžimų rutiną, bet į pagrindus to, kas sudaro mūsų būties esmę.Kitas kelias į susikalbėjimą būtų bandyti "duoti žmonėms visa ko supratimą". (...) Aš siūlau eiti šiuo keliu, nes nieko kito, kas galėtų nuskaidrinti apkerpėjusias pasaulėžiūras, sukriošusias bažnyčias, sustabarėjusį gamtos pažinimą... niekas nepasiūlo
O kam? Koks tokios aukos tikslas?Juozas wrote:Dabar atsakykit, ar paaukotumėte savają galvą, kad išgelbėti nepažistamo žmogaus gyvybę?
Shaolin Mantis wrote:O kam? Koks tokios aukos tikslas?Juozas wrote:Dabar atsakykit, ar paaukotumėte savają galvą, kad išgelbėti nepažistamo žmogaus gyvybę?
Nusisikt man ant tos aplinkos kaj klausimas apie _mano_ givybes praradima. Gerai tegul mane pasmerkia visi iki vieno visuomenes nariai, bet as vis dar turiu galimybe pabegt i uzsieni; lyst i rusy ir uzsiiminet ten keuras dienas intelektualine veikla; uz paskutinius pinigus(kuriu dar galiu prisivogti) uzsipirkt narkotiku, prisisamdyt keksiu, o kaj acibos ramiai nusizudyti; galu gale gyventi kur gyvenes, nekreipdamas demesio i aplinkiniu nuomone apie mane. _Man_ tai atrodo kurkas geresnes alternatyvos, nej nusizudyti iskarto.Juozas wrote: - Tikslas čia nefiguruoja. Mūsų veiksmai čia galimi tik kaip reakcija į staiga pasikeitusią situaciją. Čia galima kalbėti tik apie prasmę vienokios ar kitokios mūsų reakcijos. Nuo to, kaip sureguosime, priklausys tai, kaip į mus žiūrės kiti, kaip mes patys teisinsime ar smerksime save. Tam tikroj aplinkoj priimtina atitinkama reakcija. Aš išryškinau priimtinesnį variantą krikščioniškos aplinkos sąlygomis.
fizikanas wrote:Nusisikt man ant tos aplinkos kaj klausimas apie _mano_ givybes praradima. Gerai tegul mane pasmerkia visi iki vieno visuomenes nariai, bet as vis dar turiu galimybe pabegt i uzsieni; lyst i rusy ir uzsiiminet ten keuras dienas intelektualine veikla; uz paskutinius pinigus(kuriu dar galiu prisivogti) uzsipirkt narkotiku, prisisamdyt keksiu, o kaj acibos ramiai nusizudyti; galu gale gyventi kur gyvenes, nekreipdamas demesio i aplinkiniu nuomone apie mane. _Man_ tai atrodo kurkas geresnes alternatyvos, nej nusizudyti iskarto.Juozas wrote: - Tikslas čia nefiguruoja. Mūsų veiksmai čia galimi tik kaip reakcija į staiga pasikeitusią situaciją. Čia galima kalbėti tik apie prasmę vienokios ar kitokios mūsų reakcijos. Nuo to, kaip sureguosime, priklausys tai, kaip į mus žiūrės kiti, kaip mes patys teisinsime ar smerksime save. Tam tikroj aplinkoj priimtina atitinkama reakcija. Aš išryškinau priimtinesnį variantą krikščioniškos aplinkos sąlygomis.
Ką reiškia "pabėgti nuo savęs"?- Vienas mažas "bet" - neišeina niekaip pabėgti nuo savęs...
Tada ir tavo klausimas nefigūruoja.Juozas wrote:- Tikslas čia nefiguruoja.Shaolin Mantis wrote:O kam? Koks tokios aukos tikslas?Juozas wrote:Dabar atsakykit, ar paaukotumėte savają galvą, kad išgelbėti nepažistamo žmogaus gyvybę?
Shaolin Mantis wrote:Tada ir tavo klausimas nefigūruoja.Juozas wrote:- Tikslas čia nefiguruoja.Shaolin Mantis wrote: O kam? Koks tokios aukos tikslas?
Nomad wrote:Ką reiškia "pabėgti nuo savęs"?- Vienas mažas "bet" - neišeina niekaip pabėgti nuo savęs...
...ir ispusti neregeta minciu sinkope.Juozas wrote:... aš tik pakoregavau klausimą taip, kad befilosofuojant abstrakčiai būtų galima pajausti sprendimų svorį bei pasekmių kainą, jei tai būtų realizuota praktikoje.
Kodėl išpūsti? - Ji tik tokiom sąlygom atsiskleidė pas kai kuriuos beesanti.., bet - dėl to neverta nusiminti, - yra "vaistų" nuo to - reikia aiškintis dalyką, o ne visom priemonėm stengtis nematyti dalyko.Snukis wrote:...ir ispusti neregeta minciu sinkope.Juozas wrote:... aš tik pakoregavau klausimą taip, kad befilosofuojant abstrakčiai būtų galima pajausti sprendimų svorį bei pasekmių kainą, jei tai būtų realizuota praktikoje.