mergina_22 wrote:Sutinku, kad kai kuriais atvejais teorinis pavyzdys veikia ir realybeje. Jusu pasiulyta situacija turi gana aisku ir nedviprasmiska morala. Taciau, jeigu atsakymas yra akivaizdus, kodel mes diskutuojame?
Jis anaiptol nėra visiems toks akivaizdus, pabandysiu paaiškinti kodėl.
mergina_22 wrote:Ko gero, niekas nepaneigs fakto, kad dauguma zmoniu yra linke elgtis egoistiskai. Lygiai kaip visi suvokia, jog kai kuriais atvejais butina i pirma vieta iskelti visuomenine nauda, kad nenukentetu tie patys asmeniniai interesai. Pastarasis poziuris yra labiau toliaregiskas, taciau jame negalime paneigti asmenines naudos motyvo. Tokia yra zmogiska prigimtis - islikimo instinktas, salia kurio auklejimas diegia altruizmo daigelius. Taciau jie ne pas visus prigyja.
Dalykas tas, kad matyti labai toli ateitį sugeba toli gražu ne kiekvienas. Paimkime kokią nors fiktyvią situaciją kaip pavyzdį: visi pasaulio miškai privatizuojami, po kelis hektarus kiekvienam gyventojui, ir savininkams leidžiama daryti su mišku ką tik jie nori. Visi puikiai suprantame, kad kiekvienas hektaras miško duoda naudą visiems pasaulio gyventojams ekologine prasme. Ta kelių hektarų nauda yra neįtikėtinai maža, palyginti su potencialia nauda savininkui, jei jis savo hektarus iškirs ir medieną parduos (pavyzdžio dėlei tarkime, kad medienos poreikiai yra neriboti). Taigi savininkas mąsto: jei iškirsiu savo mišką, niekam nuo to jokios išmatuojamos žalos nebus, tačiau aš gausiu pinigų, kurių man tikrai labai reikia. Taigi visi miškai iškertami, ir rezultate kiekvienas gauna tokią žalą, kurios net nebūtų sugebėjęs prognozuoti. Tiksliau, prognozuoti bandė kiekvienas, ir ta prognozė gavosi tokia: "kitiems nepakenksiu, o pats tik laimėsiu, tai kodėl gi ne?" Taigi, kaip matai, ne viskas čia taip paprasta, nes kartais gali atrodyti, kad padaryta žala bus neįtikėtinai menka su gauta asmenine nauda. Tokioje situacijoje sveku protu netgi neįmanoma žmogaus apkaltinti egoizmu.
mergina_22 wrote:Taip, butu puiku, jei visi zmones elgtusi altruistiskai - taip pasiektume ne tik visuomenine, bet ir asmenine nauda. Taciau, jei butume altruistai, gal mums asmenine nauda ir neberupetu? Dar butu gerai, kad pasaulyje gyventu tik dori ir racionalus skeptikai
Turbut pasaulis is to islostu. Taciau cia tik teoriniai samprotavimai, kurie neturi galimybiu realizuotis.
Aš nesu toks pesimistas. Nemanau kad altruizmas bei rūpinimasis pirmiausia viešais interesais yra panacėja, tiesiog jis yra vienos rūšies problemų sprendimas - beveik visko, kas susiję su bendrosiomis gėrybėmis. Ypač, kaip jau minėjau, ekologijos srityje. Iš esmės čia netgi pakaktų to, ką žmonės vadina "sąmoningumu". Pavyzdžiui, kad šiukšlinti kur papuolė negalima, kad neverta ieškant degtuko dydžio voveruškų išdrąskyti visas sąmanas kilometro spinduliu ir panašiai. Kai kur tai yra sudėtingiau, ypač ten, kur arši konkurencija - nemanau kad įmanomas toks "sąmoningumo" lygis, kuomet fabrikai savanoriškai nuspręs riboti taršą, ar žvejai - sugaunamos žuvies kiekį (prisiminkime banginių medžiokles, kuomet mėlynieji vos vos išvengė išnykimo). Tam kuriami įstatymai.
Na, bent jau išsiaiškinome, kad situacija yra sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio