RB wrote:...Kaip prisipažinimas įrodo, kad nusikaltimas buvo suplanuotas? Nusikaltėlis gali prisipažinti dėl nusikaltimo ir tuoj pat pareikšti, kad padarė tai būdamas afekto būsenos ir dabar labai dėl to gailisi.
jeigu jis taip pareiks tai jo prisipazinimas virs niekiniu savaime: Jeigu nusikaltelis iskart pareiskia, kad tai dare afekto busenoje, tai reiskia, kad ir is jo laukiama atgaila bus afekto busenos - netikra. Prokuroras tuoj pat uzgincys atsizvelgima i toki prisipazinima.
RB wrote: Tuo tarpu neprisipažinimas (kai nusikaltimas akivaizdus) aiškiai rodo, kad nusikaltėlis nejaučia jokios kaltės ir neatgailauja.
Matai teismas dar turi ta kalte irodyti net esant pakankamiems irodymas, t.y. - pagristi bausmes skyrima, kad butent tokia ir ne kitokia. Kitaip kalbant - nusikaltelis vis dar turi kazkokia nekaltumo prezumpcija. Kalte nustato teismas, o ne tardymas, tyrimas ar kt. Prisipazinimas - palengvina teismui (ypac prokurorui) darba - kalte nustato pats kaltinamasis, o kaltes dydi - teismas prokuroro teikimu.
RB wrote:Snukis wrote:b) prokuroro reikalavimas atmetamas, bet tada prokuroras gauna teise perkvalifikuoti nusikaltima i kita - grieztesnes bausmes (tipo buvo nuzudymas pagautas inirsio, afekto nusenoje, o dabar tapo samoningas siekimas, planavimas ir kt. juk nusikaltimai skirstomi pagal sunkumo laipsni - atitinkamai grieztinant bausmes).
Dar kartą kartoju – prisipažinimas niekaip nerodo fakto, kad nusikaltimas buvo suplanuotas.
Prisipazinimas yra priimamas tik tuomet kai pilnai suvokiama nusikaltimo sunkumas, t.y. nusikaltelis veikia (prisipazista) ir veike (nusikalto) samoningai - pilnai zinodamas kuo prisipazista ir, kad dare nusikaltima.
Tai leidzia prokurorui
daryti prielaida, kad nusikaltimas ivykdytas samoningai ir butent del tos priezasties, byla gali buti perkvalifikuota i planinga pasiruosima nusikaltimui.
RB wrote:
Snukis wrote: Aritmetiskai jei nori: tarkim prazioj jam grestu bausme nuo 8 iki 15 m., tai po prisipazinimo nuo 15 iki 25m.. Net atsizvelgus i prisipazinima kaip lengvinacia aplinkybe nusikaltelis negali tiketis mazesnes bausmes negu jis butu gaves neprisipazines.
Konkrečius straipsnius galima?
Sorry - neturiu laiko ieskoti
, bet bausmes atsizvelgiant i nusikaltimo sunkuma - diferencijuojamos.
RB wrote:
Snukis wrote:Nu jei taip sakai, tai ka is to ismokai? Gal jau suvokei, kad prisipazinimas tik gali buti lengvinanti aplinkybe, bet tokia nera garantuotai! So - prisipazinimu tik turi tikimybe, kad kazkiek palengves, nors jau garantuotai gali pasakyti, kad prarandi daugiau!
Taigi, prisipažinimas gali palengvinti bausmę, bet, esant aiškiems įrodymams, negali jos pasunkinti.
Atvirksciai! Vienintelis atvejis, kurio metu
galbut uz prisipazinima susvelnins bausme daugiau nei prarastu po prisipazinimo - neisvengiama mirties bausme - daugiau jau prarasti net prisipazinus yra neimanoma.
Tada kai prisipazinimas yra vienintele galima lengvinancioji aplinkybe - paskutine viltis (ji gi - durniu motina), kad galbut prokuroras primygtinai nereikalaus mirties bausmes arba nereikalaus atmesti to prisipazinimo ir/arba teisejas rysis neadekvaciai zenkliai sumazinti bausme. Kaip matai - prisipazinimas ir cia nesuveikia kaip lengvinanti aplinkybe, nes viskas priklauso nuo kitu aplinkybiu. Todel po tokiu nuosprendziu duodama parukyti pries mirti kokios nors "zoles
light" (nu - juk lengvinanti aplinkybe
)
RB wrote:O ką išmokau – kad tamsta neturite žalio supratimo apie teisę ir kažką svaičiojate apie „melagingus parodymus“.
Tamstelei mitas apie palengvejima prisipazinus (siuo atveju - klystant) tikrai padetu, nors tai ir - mitas
RB wrote:
Snukis wrote:Sakiau visais atvejais prisipazinimas reiskia nekaltumo prezumpcijos praradima. O "pagavus uz rankos" kai nekaltumo prezumpcijos lyg ir nera - atima galimybe gintis (advokatai bejegiai).
Bullshit. Nekaltumo prezumpcija niekuomet nėra atimama.
Tai tipo sakai -
prisipazines esas kaltas islieki nekaltas? Nekaltai apkaltintas?
Elephantshit!
RB wrote:
Kaltinamasis laikomas nekaltu, kol nėra įrodoma priešingai. Jei įrodymai yra – nekaltumo prezumpcija nepadės.
Kalte nustato teismas, o - ne irodymai! Irodymus gali teismas priimti, gali - atmesti. Daug kas priklauso priklauso nuo aplinkybiu.
RB wrote: Beje, vien prisipažinimas (neegzistuojant kitiems įrodymams) nelaikomas pakankamu pagrindu nuteisti žmogų, tą irgi reikėtų žinoti.
Zinau, todel visada teigiu, kad
prisipazinimas nera visada lengvinanti aplinkybe, bet yra visada nuostolis gynybai!
RB wrote:Dėl galimybės gintis – vėl bullshit. Prisipažinimas leidžia advokatams apeliuoti į nusikaltėlio atgailą, geranorišką bendradarbiavimą su teisėsauga ir prašyti bausmės sušvelninimo. Į ką apeliuos advokatai, jei prisipažinimo ir atgailos nėra?
Elephantshit! Tu nori pasakyti, kad advokatai neturi jokiu kitu priemoniu susvelninti bausme kaip tik priversti prisipazinti nusikalteli?
Advokato profesija taptu smarkia nuostolinga (gyvybes atzvilgiu), ypac - mafijos advokatu!
RB wrote:
Snukis wrote:Kadangi nusikatelis turi teise neliudyti pries save, tai jo parodymai negali buti traktuojami kaip melas, kitaip negalima butu visikai keisti parodymu. Jeigu kazkas neprisipazista, kad ivykde nusikaltima, tai nera melas, tai pasinaudojimas teise neliudyti pries save, o ka tardymo/tyrimo metu sugalvojo tardytojai - ju interpretacijos, kurias visu pirma advokatai ir uzgincys jei nebus prisipazinimo.
Papasakok, kaip advokatai užginčys mano minėtu atveju turimus įrodymus ir į ką jie apeliuos, kai kaltinamasis neigia akivaizdžią kaltę ir neatgailauja?
Pasakys, kad Snukis taip suvarte RB, jog neatlaike RB psichika, buvo sutarkuoti jo garbe bei orumas, gyvenimas prarado prasme - mylimos blusos RB mete ir nuejo pas peles... RB bande nusizudyti 128 kartus, bet nesekmingai - Snukis trukde, sapnuose smauge savo IQ...
galu gale neliko kitos iseities (kruvina neviltis) RB kaip pasinaudoti teise gintis - (butinoji gintis) ir, uzmusdamas Snuki, RB gynesi, net ir budamas afekto busenoje - nepakaltinamas.
Visa tai galima tol kol neprisipazisti esas kaltas. Prisipazindamas tuo pripazisti, kad pilnai suvoki ka padarei ir gal gailiesi del savo elgesio. (Galima sakyti - jei nesigaili, vadinasi turi pateisinima savo elgesiu, gailiesi - neturi pateisinimu savo elgesiui.)
RB wrote:Snukis wrote: Net ir nususes sudadvokatis visu pirma reikalaus tai pavadinti nuzudymu afekto busenoje (lengvinanti aplinkybe - sunervinau tave iki nesusivaldymo) arba anksciau tave kesinausi nuzudyti, arba jau mirtinai pakenkiau ir pateiks savo irodinejimus, jei tu nebusi paskutinis idiotas ir neprisipazinsi.
Nerealu. Būtent to jie ir negalės pateikti, jei aš tvirtinsiu, kad tavęs nežudžiau.
Kas jiem uzdraus? Irodymai yra - tavo prisipazinimas nereikalingas! Jei tu prisipazisti (suprask - atgailauji), tai tokiu atveju advokatai tikrai nieko negales daryti, nes tu atgailauji uz padaryta - nera pateisinimo tavo elgesiui - vadinas nebuvau tave sunervines tiek, kad reikejo mane nuzudyti. Trumpiau - prisipazinimas yra lengvinanti aplinkybe tik tada kai nera kitu lengvinanciu aplinkybiu, arba jos panaikinamos prisipazinimu.
Ar aiskiau?